Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Agrosfera“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl netesybų ir procesinių palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-2473-862/2019 pagal ieškovės UAB ,,Agrosfera“ ieškinį atsakovui ūkininkui A. Š. dėl netesybų ir procesinių palūkanų priteisimo, 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį dėl 15 232,50 Eur baudos ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo atmetė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

7. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

8. Kartu su atskiruoju skundu atsakovo atstovas pateikė duomenis apie išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų įregistravimą išmaniojoje mokesčių administravimo sistemoje (i.MAS).

9. Nors apeliantas neprašo prijungti naujų įrodymų ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 straipsnis), atskirajame skunde, nurodoma, jog atsakovo advokatas išrašytas PVM sąskaitas – faktūras įtraukė į apskaitą bei sumokėjo PVM mokestį nuo atsakovui išrašytų sąskaitų – faktūrų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą atsakovas patirs nepagrįstai didelius nuostolius.

10. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, turi išsiaiškinti, ar galėjo konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

11. Įvertinęs kartu su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovo teikiami duomenys nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių, kurios yra aktualios vertinant pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 180 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atsisako atsakovo kartu su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus prijungti prie bylos medžiagos, jų nevertina ir grąžina juos pareiškėjui (CPK 314, 338 straipsniai).

Dėl ginčo esmės

12. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra pagrįsta ir teisėta.

13. Papildomas sprendimas gali būti priimamas tik CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytas papildomo sprendimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plačiai. Papildomo sprendimo institutas yra procesinis institutas, kuris skirtas specifiniams teismo sprendimo trūkumams – sprendimo nevisapusiškumui – ištaisyti. Teismo sprendimo nevisapusiškumas pasireiškia tuo, kad teismas, teismo posėdyje išnagrinėjęs ir ištyręs atitinkamus reikalavimus, dėl jų nepasisakė teismo sprendime, t. y. jų neišsprendė.

14. Tuo atveju, kai bylą nagrinėjęs teismas, priimdamas sprendimą, bylinėjimosi išlaidų klausimo neišsprendė, CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikia galimybę jį išspręsti teismui priimant papildomą sprendimą dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje.

15. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokį reglamentavimą galima paaiškinti įstatymų leidėjo siekiu užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

16. Sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė.

17. Iš bylos duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2473-862/2019 pagal ieškovės UAB ,,Agrosfera“ ieškinį atsakovui ūkininkui A. Š. dėl netesybų ir procesinių palūkanų priteisimo, ieškovės ieškinį atmetė. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog į bylą atsakovo atstovas buvo pateikęs dvi atsakovui už advokato paslaugas išrašytas PVM sąskaitas – faktūras: 1) 2019-12-04 PVM sąskaitą – faktūrą serija AGD Nr. 001083 (411,40 Eur sumai) ir 2) 2019-03-22 PVM sąskaitą – faktūrą serija AGD Nr. 001148 (423,50 Eur sumai), tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad į bylą pateiktos PVM sąskaitos – faktūros buvo apmokėtos ir atsakovas realiai šias išlaidas patyrė, byloje nėra. Nesant šių įrodymų, teismas atsakovui nepriteisė 834,90 Eur dydžio išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Esant nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, jog klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme nebuvo išspręstas.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

19. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos Nr. e2-2473-862/2019 duomenys patvirtina, jog tiek atsakovas, tiek atsakovo atstovas – profesionalus teisininkas, bylos nagrinėjime dalyvavo, teikė paaiškinimus, buvo tinkamai informuoti apie procesą. Taigi atsakovas ir jo atstovas turėjo glimybę teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti patirtas atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. 2019 m. kovo 25 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas išklausęs šalių baigiamąsias kalbas, nutarė sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2019 m. balandžio 12 d. 08:55 val., nurodytame posėdyje tiek atsakovas, tiek jo atstovas dalyvavo (2019 m. kovo 25 d. pažyma apie teismo posėdžio eigą darant garso įrašą).

20. Atskirajame skunde nurodoma, jog 2018-12-04 atsakovui buvo pateikta PVM sąskaita – faktūra 411,40 Eur (įskaitant PVM) sumai, kurią atsakovas apmokėjo 2018-12-06, tačiau teismui per klaidą nebuvo išsiųsta šio pavedimo kopija, taip pat, kad 2019-03-22 PVM sąskaitą – faktūrą atsakovas galėjo apmokėti tik 2019-04-11, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, taip pažeisdamas atsakovo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis priežastimis, dėl kurių bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai negalėjo būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

21. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas tik 2019 m. balandžio 12 d. (EPP duomenimis prašymas pasirašytas 13:22:51 val.), tai yra jau po teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo, pateikė apmokėtas PVM sąskaitas – faktūras pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio išspręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą papildomu sprendimu, svarbia aplinkybe laiko faktą, kad dalis bylinėjimosi išlaidų buvo patirtos 2018 m. gruodžio 4 d. (2018-12-04 PVM sąskaita – faktūra), tai yra žymiai anksčiau, nei byla buvo išnagrinėta iš esmės ir priimtas sprendimas, todėl atsakovas turėjo realias galimybės pateikti šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės dienos. Aplinkybė, jog kitą – 2019-03-22 PVM sąskaitą – faktūrą, kaip nurodyta atskirajame skunde, apeliantas galėjo apmokėti tik 2019-04-11, taip pat negali paneigti proceso operatyvumo ir koncentracijos principo.

22. Laikytina, kad atsakovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, žinojo arba turėjo žinoti civilinio proceso taisykles, reglamentuojančias įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų pateikimo teismui tvarką, todėl turėjo pareigą veikti tokiu būdu, kad pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). To nepadarius CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminu, atsakovas prarado įstatymo jam suteiktą teisę. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste buvo pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai. Šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.

23. CPK 4 straipsnyje numatyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai advokato atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010, 2010-10-21 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-408/2010, 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010). Be kita ko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010 yra nurodyta, jog advokato išrašyta sąskaita atstovaujamam asmeniui nereiškia tokių išlaidų apmokėjimo, nesant byloje pateikto tokių išlaidų apmokėjimą patvirtinančio dokumento. Dėl to pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai advokato atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti papildomą sprendimą, nenustatęs apelianto nurodyto pagrindo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas) – teismo sprendimo trūkumo dėl bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmesdamas atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, nepažeidė procesinės teisės normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.