Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Gintarui Karpui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ atstovei direktorei Reginai Milašienei,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams Z. G. ir A. U., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Klaipėdos vaikų globos namams „Rytas“, dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2018 m. birželio 29 d. vaikas buvo paimtas iš motinos, A. U., nes ji turi sveikatos problemų susijusių su psichine liga, K. G. buvo skirta intensyvi krizių įveikimo pagalba ir jis buvo laikinai apgyvendintas Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos vaikams padalinyje Socialinės priežiūros ir globos skyriuje (toliau - ŠVGC). Susisiekus su vaiko tėvu Z. G., kuris gyvena Šiauliuose, bei paaiškinus jam apie tai, kad jo sūnus dėl jam nesaugios aplinkos yra paimtas iš motinos ir apgyvendintas ŠVGC tėvas nurodė, jog yra pasiryžęs pasiimti sūnų savo priežiūron ir jį globoti. 2018 m. liepos 2 d. K. G. buvo perduotas/grąžintas tėvui. Tačiau po 10 dienų, t. y. 2018 m. liepos 13 d. jis buvo grąžintas į ŠVGC. Tėvo paaiškinimas, kad jis negali auginti sūnaus, nes vaikas turi raidos sutrikimų. Taip pat paaiškino, kad jis gyvena savo draugės bute, o draugė ir sūnus visiškai nesutarė. ŠVGC K. G. vėl skyrė intensyvią krizių įveikimo pagalbą bei trumpalaikę socialinę globą laikinai be tėvų globos likusiems vaikams.

2018 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1- 1975 K. G. buvo nustatyta laikinoji globa ŠVGC. 2018 m. birželio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1- 979 K. G. globėju paskirta biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Klaipėdos vaikų globos namai (toliau – Klaipėdos VGN) „Rytas“. Šiuo metu K. G. auga Klaipėdos VGN „Rytas“ žinioje esančioje „Saulutės“ šeimynoje, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Jis gyvena 4 kambarių bute su dar 7 vaikais, savo kambarį dalinasi dar su vienu vaiku. Skyriui žinoma, kad K. G. šeimynoje adaptavosi, mokykloje sekasi pakankamai gerai, su auklėtojomis sutaria gerai. Tėvas išlaikymo sūnui neteikia, elektroninio ryšio priemonėmis su sūnumi kontaktuoja fragmentiškai.

Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau - skyrius) A. U. šeima žinoma nuo 2016 metų, kai dėl socialinių įgūdžių trūkumo šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2018 metų liepos mėnesio šeimai taikomas atvejo vadybos procesas. Šeimai teikiami individualizuoti pagalbos planai, kurie motinos atžvilgiu teigiamų rezultatų neduoda. Vaiko motina nuo 2018 metų kovo mėnesio niekur nedirba, jai nustatytas 50% darbingumas, ji gauna netekto darbingumo pensiją, kuri yra apie 125 Eur. Skyriui yra žinoma, kad vaiko motina turi didelių kreditorinių įsipareigojimų, kurie siekia apie 7500 Eur. Tokią informaciją Skyriui pateikė BĮ Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centras. Motina reguliariai, t. y. maždaug du kartus metuose, yra gydoma Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo stacionare, kadangi motinai diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas - sunkus epizodas, taip pat protinis atsilikimas. Atsakovė K. G. mama gyvena vieno kambario bute kartu su savo motina (Karolio močiute) T. P., adresu: Sausio 15-osios g. 20-14, Klaipėda. Butas netvarkingas, bute yra blakių. Butas nuosavybės teise priklauso T. P.. Socialiniams darbuotojams lankant A. U. pastebėta, kad moteris dažnai būna apatiška arba miega bei sako, kad niekur nenori eiti iš buto. Vaiko motina negeba išlaikyti autoriteto ir kontroliuoti savo elgesio prieš vaiką. Moteris nesidomi vaiko ugdymo pasiekimais, nekontaktuoja su mokykla. Dėl namuose esančių sveikatai žalingų sąlygų (blakių), Karoliui buvo skirta intensyvi krizių įveikimo pagalba ir jis laikinai buvo apgyvendintas ŠVGC.

Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovės manymu abu vaiko tėvai (atsakovai) nevykdo savo tiesioginių imperatyvių tėvų pareigų sūnaus K. G. atžvilgiu. Motina savo pareigų nevykdo dėl sunkios sveikatos būklės, o tėvas galimai dėl prieš daug metų nutrukusio emocinio ryšio. Todėl neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, ieškovės teigimu, būtų tinkamiausia priemonė apginti nepilnamečio vaiko interesus bei galbūt atnaujinti tėvo jausmus sūnui. Taip pat tai yra būdas apsaugoti nepilnametį vaiką nuo galimos dar didesnės žalos, kuri gali atsirasti ateityje, jei tėvo valdžia nebūtų apribota. Ieškovė taip pat mano, kad šiuo metu yra tikslinga vaiką atskirti nuo motinos, nes ji dėl savo ligos negali vykdyti savo pareigų. Mano, kad geriausiai vaiko interesus atitiktų tai, jog K. G. gyvenamoji vieta, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatant nuolatinę vaiko globą dienos, būtų nustatyta su laikinuoju globėju Klaipėdos VGN „Rytas“.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslino ieškinio reikalavimą dėl iš atsakovo Z. G. priteistino išlaikymo nepilnamečiui K. G. dydžio, prašydamas pakeisti 2016 m. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8198-512/2016 priteisto išlaikymo dydį (175 Eur kas mėnesį) į po 180 Eur kas mėnesį. Paaiškino, kad atsakovė turi sveikatos problemų, kurios yra susijusios su jos psichine sveikata, periodiškai yra hospitalizuojama, nuo 2018 metų liepos mėnesio šeimai taikomas atvejo vadybos procesas. Šeimai teikiami individualizuoti pagalbos planai, kurie motinos atžvilgiu teigiamų rezultatų neduoda. Vaiko motina nuo 2018 metų kovo mėnesio niekur nedirba, jai nustatytas 50% darbingumas Vaiko tėvas Z. G. gyvena Šiauliuose, sąlygų pats auginti vaiką neturi, nes tarp vaiko ir jo draugės kilo konfliktai, o Z. G. gyvena draugės bute. Skyriaus nuomone, atsakovė šiuo metu, dėl savo sveikatos būklės negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku. Dėl atsakovo Z. G. mano, jog atsakovas yra nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko priežiūros, visiškai juo tinkamai nesirūpina, nerodo iniciatyvos tinkamai pasirūpinti savo vaiku, neteikia išlaikymo yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Skyriaus nuomone, tai, kad atsakovas savo vaikui nupirko planšetę ir mobilųjį telefoną bei periodiškai jam paskambina telefonu, nėra tinkamas tėvo valdžios įgyvendinimas. Prašo teismo ieškinį tenkinti.

Atsakovė A. U. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, dalyvavo tik parengiamajame teismo posėdyje, apie teismo posėdį informuota tinkamai, todėl byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas Z. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Trečiojo asmens Klaipėdos VGN „Rytas“ atstovė direktorė Regina Milašienė prašė teismo ieškovės pareikštą ieškinį tenkinti. Paaiškino, jog šiuo metu atsakovų nepilnametis sūnus gyvena Klaipėdos VGN „Rytas“, kur, juo yra rūpinamasi ir yra prižiūrimas. Paaiškino, kad vaikas daugiau bendrauja su tėvu, tėvas pora kartų per metus yra aplankęs sūnų globos įstaigoje, nupirko jam telefoną bei planšetę. Nepilnamečio sūnaus su motina nesieja stiprus ryšys, porą kartų motina su vaiko močiute buvo atvykusi aplankyti sūnaus, tačiau elgėsi apatiškai. Paaiškino, jog K. G. buvo teiktos psichologo, psichiatro bei odontologo paslaugos paėmus jį iš šeimos, kadangi vaikas buvo apleistas. Nurodė, jog tėvas vaiką apgyvendinus jį globos namuose aplankė 2 kartus gruodžio mėnesį ir institucijos atstovams nurodė, kad jis tokių sąlygų vaiku pasirūpinti neturi ir džiaugiasi, kad globos namuose jo nepilnamečiu vaiku yra tinkamai rūpinamasi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

1. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė A. U. yra K. G., gimusio 2008 m. spalio 5 d. mama, o atsakovas Z. G. yra jo tėvas (e. b. 1 t., b. l. 17).

2. 2019 m. birželio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-979 K. G., gimusio 2008 m. spalio 5 d. laikinu globėju paskirta biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Klaipėdos VGN „Rytas“ (e. b. 1 t., b. l. 10).

3. Nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2018 m. birželio 29 d. K. G. buvo paimtas iš motinos, A. U., nes ji turi sveikatos problemų susijusių su psichine liga, K. G. buvo skirta intensyvi krizių įveikimo pagalba ir jis buvo laikinai apgyvendintas Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos vaikams padalinyje Socialinės priežiūros ir globos skyriuje (toliau - ŠVGC) (e. b. 1 t., b. l. 8-9, 10, 12-13).

4. 2018 m. liepos 2 d. K. G. buvo grąžintas tėvui atsakovui Z. G.. Tačiau po 10 dienų, t. y. 2018 m. liepos 13 d. jis buvo grąžintas į ŠVGC. Atsakovas Z. G. pateikė rašytinį paaiškinimą, jog negali auginti sūnaus, kadangi jis turi raidos sutrikimų, be to, gyvena savo draugės bute, o draugė ir sūnus nesutarė (e. b. 1 t., b. l. 18-20, 22).

5. Atsakovės A. U. šeima Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2016 metų, kai dėl socialinių įgūdžių trūkumo šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (e. b. 1 t., b. l. 28).

6. Atsakovė nuo 2018 metų kovo mėnesio niekur nedirba, jai nustatytas 50% darbingumas, ji gauna netekto darbingumo pensiją, kuri yra apie 125 Eur (el. b. 1 t., b. l. 47-50, 161-164)

7. Atsakovė reguliariai, t. y. maždaug du kartus metuose, yra gydoma Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo stacionare, kadangi motinai diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas - sunkus epizodas, taip pat protinis atsilikimas. Valstybės įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos skyriaus duomenimis atsakovė A. U. nuo 2014 m. stacionare gydėsi 14 kartų (el. b. 1 t., b. l. 154).

8. Atsakovė gyvena vieno kambario bute kartu su savo motina T. P., adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Butas netvarkingas, bute yra blakių. Butas nuosavybės teise priklauso T. P.. Dėl nurodytuose namuose buvusių sveikatai žalingų sąlygų (blakių), Karoliui buvo skirta intensyvi krizių įveikimo pagalba ir jis laikinai buvo apgyvendintas ŠVGC (el. b. 1 t., b. l. 8-9).

9. 2016 m. birželio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8198-512/2016 iš atsakovo Z. G., priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui K. G., gim. 2008 m. spalio 5 d., po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2016 m. gegužės 11 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

10. Atsakovas Z. G. Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis laikotarpiu iki 2019 metų dirbo keliose darbovietės bei laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 7 d. pagal verslo liudijimą (el. b. 1 t., b. l. 42-46).

11. 2019 m. gruodžio 13 d. Klaipėdos ŠVGC sudarė pagalbos planą dėl nepilnamečio K. G. (el. b. 1 t., b. l. 61-66).

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

12. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

13. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos, globos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

15. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008 m. gegužės 30 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008 išaiškino, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014 akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

17. Ieškovė ieškiniu prašo atsakovui terminuotai apriboti tėvo valdžią į jo nepilnametį sūnų K. G.. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad atsakovas nuo nepilnamečio vaiko priežiūros yra nusišalinęs. 2018 m. liepos mėnesį jis 10 dienų buvo pasiėmęs vaiką pas save, tačiau po to vėl grąžino jį ŠVGC, nurodydamas, kad negali auginti savo sūnaus dėl jo raidos sutrikimų taip pat tam nepritaria jo draugė. Mano, kad šie atsakovo veiksmai rodo nenuginčijamą atsakovo kaltę dėl nesirūpinimo vaiku. Ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog atsakovas turi visas galimybes keisti savo elgesį ir atsiradus teigiamiems pokyčiams pradėti pats rūpintis savo sūnumi, o teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas.

18. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovas gyvena Šiauliuose su drauge, nuosavo būsto neturi, todėl, atsakovo teigimu negali rūpintis sūnumi. Ieškovės atstovo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas su vaiku bendrauja, retai, juo nesirūpina, neteikia išlaikymo. Iš šių duomenų konstatuotina, kad atsakovas visiškai nesirūpina savo vaiku, vengia atlikti savo pareigą auginti, auklėti, rūpintis bei išlaikyti savo vaiką, neužtikrina jam saugios, laimingos vaikystės ir nedalyvauja savo sūnaus gyvenime. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, kad atsakovas nusišalino nuo tėvo pareigų vykdymo. Toks atsakovo elgesys, kuomet jis visiškai nesirūpina vaiku, neatlieka savo pareigų vaiko atžvilgiu, neužtikrina jo poreikių, pažeidžia vaikų interesus ir sudaro tėvo valdžios apribojimo pagrindą (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovo atstovas ir nurodė, kad galimai dėl susiklosčiusių objektyvių priežasčių – atsakovui gyvenant kitame mieste, jis neturi galimybės rūpintis savo vaiku, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo būdo, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Tėvų pareigų nevykdymu, nesirūpinimu vaikais, pakanka konstatuoti aplinkybes, kad atsakovas savo vaiko neaugina, su vaiku praktiškai nebendrauja ir nededa jokių pastangų, kad jo ir vaiko tarpusavio ryšys būtų atkurtas, nesidomi jų ugdymu, mokymusi, nesilanko mokykloje, neteikia vaikui išlaikymo, taip pažeisdamas vaikų interesus ir toks atsakovo elgesys sudaro tėvo valdžios apribojimo pagrindą.

19. Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas Z. G. savo vaiku K. G. rūpinasi labai minimaliai, t. y. vaiko neaugina, domisi tik periodiškai, buvo aplankęs tik 2 kartus, neteikia išlaikymo (išlaikymas iš jo yra išieškomas), nedalyvauja jo gyvenime, nepageidauja jo auginti pats dėl vaiko raidos sutrikimų bei gyvenamosios vietos pas sugyventinę ir teismas neturi pagrindo manyti, kad šios aplinkybės galėtų pasikeisti, todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir atsakovui Z. G. neterminuotai apribojama tėvo valdžia (CK 3.180 straipsnis).

20. Apribojus tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Pažymėtina, kad tėvai gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis).

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos

21. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė turi sveikatos problemų susijusių su jos psichine sveikata. VĮ Klaipėdos Respublikinės ligoninės psichiatrijos skyrius pateikė į bylą duomenis, kad atsakovė šioje įstaigoje nuo 2014 m. buvo gydyta 14 kartų, jai nustatytas pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas, emociškai nestabilaus tipo emocinis sutrikimas.

22. Į teismo posėdį atsakovė neatvyko, atstovės teigimu, su ja susisiekti buvo sudėtinga, tačiau apie teismo posėdį ir bylos nagrinėjimą buvo informuota tinkamai, atstovės ir trečiojo asmens duomenimis ir šiuo metu atsakovė gydosi ligoninėje. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė, turi sveikatos problemų susijusių su psichikos susirgimais, ji neturi tvirto ryšio su sūnumi, nededa pastangų, jog galėtų juo tinkamai pasirūpinti, neturi tam reikiamų gyvenamosios vietos sąlygų. Teismas išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, daro išvadą, kad yra nustatytas pagrindas atsakovę atskirti nuo vaiko, nes darytina išvada, jog atsakovė dėl objektyvių priežasčių, tai yra savo ligos, o ne dėl piktnaudžiavimo tėvų valdžia, negali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku K. G. bei su juo gyventi (CK 3.179 straipsnis).

23. Atsakovę atskyrus nuo vaiko, ji netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, tačiau kitomis teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaikais. Atskirtai atsakovei nuo vaiko yra išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės (CK 3.179 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis).

24. CK 3.181 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas. Atsakovei išaiškintina, kad išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo pritaikytas vaiko atskyrimas, ji gali kreiptis į teismą dėl atskyrimo panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 4 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

25. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis). Atskyrus vaikus nuo tėvų (vieno iš tėvų), taip pat turi būti išspręstas klausimas dėl nuolatinės globos nustatymo. Šiuo atveju, kadangi bus inicijuota byla dėl globos nustatymo vaikams, darytina išvada, kad tuo pačiu bus išspręstas ir klausimas dėl nuolatinės globos vaikams nustatymo pritaikius atsakovui tėvo valdžios apribojimą, o atsakovei atskyrimą nuo vaikų.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. G. šiuo metu yra nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju yra paskirta BĮ Klaipėdos VGN „Rytas“. Vaikas gyvena šioje įstaigoje, kuri yra sudariusi tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas. Duomenų apie tai, kad dabartinis laikinasis globėjas netinkamai atlieka globėjo pareigas nėra, todėl siekiant užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus, K. G. gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl jo globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatytinos jo dabartinėje laikinojoje globos įstaigoje - BĮ Klaipėdos VGN „Rytas“ (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

27. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų ar apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

28. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. G. po 30 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio nepateikė. Bylos duomenimis ji gauna socialines išmokas. Pažymėtina, kad iki teismo sprendimo dėl globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo išlaikymas išieškotinas vaiko laikinajam globėjui (CK 3.202 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į K. G. amžių ir tokio amžiaus vaikų poreikius, laikytina, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas vaikui kartu su atsakovo teikiamu išlaikymu yra pakankamas ir gali užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus atsakovės turtinę padėtį, valstybės mokamas vaiko išlaikymo išmokas, darytina išvada, kad yra pagrindas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iš atsakovės A. U. priteisti išlaikymą vaikui K. G. po 30 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Iki teismo sprendimo dėl globos vaikams nustatymo įsiteisėjimo išlaikymas išieškotinas vaikų laikinajam globėjui BĮ Klaipėdos VGN „Rytas“, kuri privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaikų interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

29. 2016 m. birželio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8198-512/2016 iš atsakovo Z. G., priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui K. G., gim. 2008 m. spalio 5 d., po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė teismui, kad įvertinus tai, jog teismo sprendimu jau yra priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, tikslina reikalavimą ir prašo pakeisti 2016 m. birželio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-8198-512/2016 padidinant atsakovo teiktino išlaikymo dydį K. G. iki 180 Eur į mėnesį. Įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, kitų išlaikomų asmenų neturi, teismo nuomone jis gali teikti 180 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismu sprendimu atsakovui Z. G. neterminuotai apribojama tėvo valdžia sūnaus K. G. atžvilgiu, pakeistinas priteisto išlaikymo vaikui išieškotojas ir iki teismo sprendimo dėl globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo atsakovas Z. G. įsipareigotas teikti išlaikymą sūnui K. G., kuris išieškotinas laikinajam globėjui BĮ Klaipėdos VGN „Rytas“ (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

30. Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad tėvams pakeitus savo elgesį ir nustačius, kad jie gali auklėti vaikus, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei tai neprieštarautų paties vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

31. CPK 496¹ straipsnyje nustatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, todėl inicijuotina byla dėl nuolatinės globos K. G. nustatymo.

32. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir tėvo valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Atsakovams Z. G. ir A. U. skirta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, jiems buvo paskirti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė į bylą duomenis apie valstybės patirtas atsakovų teisinės pagalbos išlaidas (II t., e.b.l. 21-25). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 16 punktu ir CPK 404 straipsnio 4 dalimi bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos (CPK 99, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 4 dalimi, 259, 268, 269, 270, 400-406 straipsniais, 496¹ straipsniu,

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atskirti atsakovę A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo vaiko K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio 2008 m. spalio 5 d.

Neterminuotai apriboti atsakovo Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią vaiko K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio 2008 m. spalio 5 d.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko K. G., gimusio 2008 m. spalio 5 d., gyvenamąją vietą laikinojoje globos įstaigoje Klaipėdos vaikų globos namuose „Rytas“.

Priteisti iš atsakovės A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. G., gimusiam 2008 m. spalio 5 d., po 30 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti 2016 m. birželio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8198-512/2016 iš atsakovo Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui K. G., gimusiam 2008 m. spalio 5 d., kas mėnesį mokamo175 Eur išlaikymo dydį – išlaikymą padidinti iki 180 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečio K. G. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti Klaipėdos vaikų globos namus „Rytas“.

Iki teismo sprendimo dėl globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo išlaikymą išieškoti vaiko laikinajai globos įstaigai Klaipėdos vaikų globos namams „Rytas“.

Inicijuoti civilinės bylos dėl nuolatinės globos K. G., gimusiam 2008 m. spalio 5 d., nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėjimą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.