Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusioji M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016-08-19 apie 17 val. 20 min. nuomininkas R. Ž. atnešė jai pinigus už komunalinius patarnavimus, kadangi ji anksčiau buvo jį perspėjusi neduoti pinigų R. V., nes šis juos išleidžia alkoholiui, nemoka mokesčių. Kai R. Ž. jai atnešė 60 eurų, atlėkė R. V., griebė jai už rankų, rėkė, kad reikia pasidalinti pinigus. Ji pinigų neketino jam atiduoti, jis buvo sugriebęs ją už rankų, ji gindamasi pasisuko petimi ir kadangi R. V. buvo neblaivus, tai nukrito nuo laiptų. Ji norėjo kviesti policiją, tačiau nespėjo, policiją iškvietė R. V.. Ji paskambino dukrai, papasakojo viską, paskui juos abu išvežė į policiją.

Atsakydama į klausimus M. V. parodė, kad įvykis įvyko prie jų gyvenamosios vietos namo lauko durų. Tą dieną R. V. dažė koridorių, paskui prisigėrė, darbo nepabaigė, išėjo į garažą. Kai nuomininkas atnešė pinigus, R. V. buvo garaže. Ji atidarė duris, paėmė pinigus iš R. Ž.. R. V. atlėkė nuomininkui iš paskos, matė, kad šis jai padavė pinigus. Ji jautė nuo nuomininko sklindant alkoholio kvapą, bet nežino, kiek šis buvo išgėręs. Nuomininkas, padavęs pinigus išėjo. Tada R. V. bandė atimti pinigus, griebė jai už abiejų rankų, suko jas, kad ji paleistų pinigus, ji gindamasis petimi pasisuko, užkliudė jį ir šis nukrito nuo laiptų. Kai R. V. jai laikė rankas, jai skaudėjo, nes už rankų stipriai laikė, ji nepasidavė, bandė pastumti jį petimi, o kadangi R. V. sunkiai laikosi ant kojų, kai neblaivus, tai ir nukrito. Ji pastūmė jį, nes jai skaudėjo rankas. R. V. pinigų nepaėmė, pinigai neiškrito, ji laikė juos rankoje. R. Ž. nematė šių aplinkybių, nes nueidinėjo, kai R. V. buvo sugriebęs už rankų, buvo nusisukęs, o kai R. V. nukrito nuo laiptų, tuo metu jau buvo nuėjęs. Ji įspirti R. V. negalėtų, ji neišlaiko pusiausvyros ant vienos kojos, net į autobusą įlipti negali. Ar tą dieną R. V. ką nors susižalojo, ji nematė, jis prieš kelias dienas buvo susižalojęs, prasikirtęs antakius, nes girtas krenta dažnai ir susimuša. Po įvykio jos rankos buvo raudonos, o paskui pradėjo mėlynuoti. Kadangi įvykis buvo penktadienio vakarą, tai ji negalėjo tą patį vakarą gauti specialisto išvados. Pas specialistą atvyko pirmadienį, buvo apžiūrėta. Ji perspėjo, kad vartoja Varfarin vaistą, specialistė pasakė, kad kraujosruvos nuo šio vaisto būna kitokios, šiuo atveju buvo kraujosruvos ant riešų, kur nuo Varfarino niekada nėra buvę. Ji areštinėje prabuvo apie 2-3 valandas, tada atvažiavo dukra su vyru, ir parvežė ją namo. Namuose jau buvo atvažiavęs sūnus J. V.. Jis matė jos rankas.

Atsakydama į gynėjos klausimus, R. V. parodė, kad areštinėje tyrėjams rodė rankas. Areštinėje jie su R. V. sėdėjo koridoriuje, laukė tyrėjos, tuo metu jai dar paskambino dukra, kuriai pasakė, kur ji yra. Ją apklausiant dalyvavo moteris ir vyras. Į kurią pusę suko rankas, negali pasakyti, R. V. buvo suėmęs visa ranka, iš karto už abiejų riešų ir abi rankas suko. Ji sukosi į dešinę ir kairiu petimi užkliudė R. V.. Tyrėjai matė jos rankas, matė žymes, jos buvo raudonos, nes iš karto nepamėlynuoja, mėlynės atsirado vėliau. Atvykus į namus policininkams, juos labai gretai išvežė, nebuvo kada rodyti sužalojimų. Ji policijos nekvietė, kadangi R. V. suskubo tai padaryti pirmas, todėl ji nematė reikalo antrą kartą kviesti. R. V. 2016 m. vasarą prieš dukters vestuves gydėsi nuo alkoholizmo, gulėjo stacionare dešimt dienų, tačiau paskui nelankė paskaitų. Pas ekspertę apžiūros metu fotonuotraukos nebuvo daromos. Šiuo metu ji dirba dviejuose darbovietėse, dirba Elektrėnuose, dirbti sunku dėl sveikatos būklės. Elektrėnuose įsidarbino 2016 m. lapkričio mėnesį, nes 2016 m. rugsėjį ir spalį gydėsi. Jei J. V. yra pakėlęs ranką prieš tėvą, tai tik gindamas ją, gali būti, kad R. V. tris kartus kreipėsi į policiją dėl J. V. smurto. Po 2016-08-08 įvykio kraujosruvos ant rankų buvo, bet mažesnės, o po 2016-08-19 buvo labai didelės kraujosruvos. Kad 2016-08-19 bendravo su sūnum ir dukra, pareiškime nenurodė, nes nemanė, kad tai reikšminga.

N. R. V.-C. parodė, kad šeimoje visą laiką tėvas R. V. smurtavo, todėl su tėvu santykiai blogi. Su mama M. V. santykiai geri. Prieš 2016-08-19 įvyk žinojo, kad tėvas vėl vartoja alkoholį, todėl nuolat buvo įsitempus, visada buvo su telefonu, kad jeigu paskambintų mama, galėtų atvažiuoti. Tą dieną mama jai paskambino, pasakė, kad nuomininkas atnešė pinigus, padavė jai, o tėvas norėjo juos atimti, kad įvyko kažkoks susistumdymas ant laiptų. Ji pasakė mamai, kad ši kviestų policiją, tačiau ši pasakė, kad tėtis jau iškvietė. Ji nuvažiavo į areštinę, norėjo papasakoti apie šeimos padėtį, bijojo dėl mamos sveikatos. Su mama pasimatyti jos neleido, nukreipė pas tyrėją. Tyrėjas užrašė jos parodymus, mano, kad šie parodymai turėjo įtakos, kad mamą paleido. Mama jai paskambino, kad ją paleidžia, tada ji su vyru mamą parvežė namo. Matė ant mamos rankų žymes. Kraujosruvos buvo raudonos spalvos, įstrižos, kaip nuo sukimo, ant riešų. Mama atrodė išsekusi. Tėvo tą dieną nematė. B. J. V. pasitiko juos prie namų. Yra mačiusi mamos mėlynes nuo vaistų, tačiau šios būna kitokios, tamsiai mėlynos, taškinės. Po įvykio mama buvo sugniuždyta, nes, būdama mokytoja, kolektyvo vadovė, turėjo gintis nuo alkoholiko vyro, turėjo būti areštinėje. Ji su mama negyvena. Po 2016-08-19 įvykio bloga mamos būsena truko kelias savaites, paskui pradėjo gerėti. Po pirmo įvykio nutarė susitaikyti su tėvu, nes ji laukėsi, buvo jos medaus mėnesis, todėl norėjo tikėti, kad tėvas pasitaisys, bet šis jau paskelbus nuosprendį nusipirko alkoholio.

Atsakydama į atstovės klausimus R. V.-C. parodė, kad M. V. spirti R. V. negalėjo, nes labai sunkiai juda, vos paeina. Būdavo atvejų, kad R. V. vartodavo alkoholį su R. Ž..

Atsakydama į kaltinamojo gynėjos klausimus R. V.-C. parodė, kad paties įvykio nematė, tačiau iš mamos pasakojimo suprato, kad R. V. bandė atimti pinigus iš M. V. taip pat, kaip ir pirmą kartą, bandydamas užlaužti riešą, kad delnas atsidarytų ir iškristų pinigai. Ji yra policijos rėmėja. Ankščiau dėl R. V. smurto policijos nekvietė, kreipėsi į moterų krizių centrą, kur patarė nutraukti santuoką. Kad brolis J. V. vartojo smurtą prieš tėvą yra girdėjusi, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Ji yra rašiusi policijai raštą 2014 metais, kad stebėtų šeimą, nes buvo grasinama mamą užmušti. Šiuo metu M. V. dirba Elektrėnų vaikų darželyje, (duomenys neskelbtini), jai padeda darbe, nes ji turi vaikų folkloro ansamblį. M. V. laiptais pati nelipa, visada laukia pagalbos.

L. R. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo 2013 metų gyvena pas R. V. ir M. V., moka už komunalines paslaugas. Pykčių nei su R. V., nei su M. V. neturi. Žino, kad R. V. yra išgeriantis, yra kartu vartoję alkoholį, būdavo ir kartą per savaitę. 2016-08-19 jis M. V. padavė pinigus, R. V. buvo kieme. Kas paskui vyko, jis nematė, nes nuėjo pas save, o paskui išeidamas per vartelius, girdėjo, kad R. V., vaikščiodamas po kiemą, kviečia policiją. Tą dieną jis apie 16 val. grįžo iš darbo. R. V. dirbo kažką garaže. Jiems būnant garaže, jis pasakė apie pinigus. R. V. liepė pinigus atiduoti jam, o jis nesutiko, pasakė, kad pinigus atiduos M. V.. Jis pašaukė M. V., ši išėjo į balkoną, jis pasakė, kad nori paduoti pinigus Jis palipęs laiptukais paskambino į namo duris, M. V. atidarė duris ir jis padavė pinigus. Jie nieko nekalbėjo. Ar R. V. matė, kaip jis padavė pinigus, nežino. Jokio smurto tą dieną nematė, nematė, kad kas nors atiminėtų pinigus, spirtų kam nors. Po tos dienos M. V. ilgai buvo išvykusi pas dukrą, o R. V. po įvykio matė. R. V. dar 2016-08-15 buvo susižalojęs, jis jį rado girtą parkritusį ir miegantį prie namo durų, matė, kad R. V. buvo akį susižeidęs. Prieš pinigų atidavimą M. V. alkoholio su R. V. nevartojo. R. V. lyg ir blaivus buvo, vaikščiojo normaliai, gal kažkiek išgėręs buvo. Ankščiau yra vartojęs alkoholį kartu su R. V., šis duodavo mokėjimo kortelę, liepdavo nupirkti alkoholio, jis pirkdavo, nes šis buvo šeimininkas. Paskutiniu metu prieš įvykį, dažnai matė R. V. girtą.

Liudytojas R. Ž. atsakydamas į kaltinamojo gynėjos klausimus, parodė, kad šiuo metu jis toliau gyvena G. gatvėje, toliau moka komunalinius mokesčius. 2016-08-19 namo grįžo apie 22 val., namuose buvo tylu, žmonių nematė. Smurto atvejų tarp M. V. ir R. V., nežino, barnius girdėdavo.

Liudytojas į prokurorės klausimus atsakė, kad M. V. sunkiai vaikščiojo, sunkiai lipo laiptais.

L. M. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba vyriausiuoju patruliu, žino kaltinamąjį ir nukentėjusiąją, nes vyko į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus kieme pasitiko kaltinamasis, kuris teigė, kad jį nustūmė ar nuspyrė nuo laiptų. Akivaizdžių sužalojimų pas R. V. nematė, neprisimena. Nuėjus į namus, M. V. paaiškino, kad kaltinamasis jai suko rankas, lyg tai, norėjo atimti pinigus, tiksliai neatsimena. Neatsimena ar ant M. V. matė sužalojimus. Atsimena, kad moteris rodė rankas, riešus, o ar R. V. ką nors rodė, neatsimena, nes jis buvo su pareigūne M. T., ir vienas bendravo su vienu, kitas su kitu. Matė, kad abu susijaudinę, tačiau vizualiai nematė, kad reikėtų kviesti medikų pagalbą. Buvo nuspręsta abu pristatyti į areštinę. Jis pildė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Jis girtumo netikrino.

Pateikus liudytojui susipažinti su tarnybiniu pranešimu (2 t., b. l. 24), paaiškino, kad pildant šiuos blankus, smurto požymiai žymimi, jei matosi akivaizdžiai. Neatsimena, kad su kita pareigūne būtų apžiūrėję M. V. rankas, nubrozdintos rankos tikrai nematė. Jei gerai atsimena, M. V. sakė, kad R. V. pats nukrito nuo laiptų. Jo kompetencija yra nustatyti, ar buvo smurto faktas, ar ne, jei mato sužalojimą, užfiksuoja, o toliau medikų darbas tai patvirtinti. Tuo metu vizualių sužalojimų nebuvo.

Liudytojas J. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su tėvu R. V. santykiai blogi, nebendrauja su juo, nes nuo vaikystės patirdavo tėvo smurtą. Su mama M. V. sutaria gerai. 2016-08-19 jam paskambino sesuo R. V.-C. ir papasakojo, tėvas R. V. užlaužė mamai rankas, bandė atimti pinigus. Jis tada nuvyko į namus ir laukė grįžtant iš komisariato. Grįžo sesuo, mama, sesers vyras. Mama pasakojo, kad tėvas plėšė pinigus, užlaužė riešus. Jis matė raudonus riešus. Girdėjo iš mamos ir sesers, kad tėvas nukrito nuo laiptų, jis nemano, kad mama galėtų nuspirti, nes sunkiai vaikšto ir lipa laiptais. Paraudimus ant mamos riešų matė 3-4 dienas, buvo pradėję mėlynuoti. Iki įvykio mamos sveikata nebuvo gera, o po įvykio mamos sveikata dar labiau pablogėjo, pradėjo sunkiau vaikščioti. Tėvas vartoja alkoholį jau dvylika metų. Yra vartojęs smurtą prieš R. V., nes šis smurtavo prieš seserį.

Liudytojas J. V. atsakydamas į kaltinamojo gynėjos klausimus parodė, kad 2016-08-19 su M. V. bendravo apie dvi valandas. Atvyko apie 21 valandą. Sužalojimus matė tik ant riešų, niekur kitur. R. V. tą dieną nematė. Ikiteisminis tyrimas prieš jį nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo metu jis mamą veždavo pas atstovę G. G. į biurą, paskambindavo ir paprašydavo atstovės nulipti, nes mama negalėjo užlipti laiptais. G. G. su mama bendraudavo jo automobilyje. Mama nuo 2016 m. lapkričio mėnesio dirba Elektrėnuose, vairuoja automobilį.

Liudytojas E. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno m. VPK NVS tyrėju. Tiksliai neatsimena datos, atsimena, kad buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Abu asmenys buvo pristatyti į skyrių. Jis apklausinėjo nukentėjusiąją, prieš tai dar apklausė liudytoja dukrą, kurios vardo neatsimena. Nukentėjusioji paaiškino, kad kaltinamasis neblaivus, tai buvo nustatyta ir alkoholio matuokliu, kad norėjo paimti pinigus, užlaužė rankas, tas matėsi ant nukentėjusiosios rankų, kad sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kaltimasis buvo uždarytas į areštinę. Kiek atsimena, matė sužalojimus M. V. ant dilbių, kaip įbrozdinimus. R. V. buvo neblaivus. Jis R. V. neapklausinėjo, nes jo paaiškinimai buvo kaip neblaivaus, jis priėmė sprendimą, kad nukentėjo M. V.. M. V. buvo blaivi, šoke, susijudinusi. Jos būsena įtakos sprendimui pripažinti nukentėjusiąja neturėjo, jis priėmė tokį sprendimą, nes jos parodymai atrodė logiški, pasakojimas realesnis. Su R. V. bendravo labai mažai, jo sužalojimų nematė. Prieš priimant pareiškimą, jis buvo susipažinęs su abiem tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje bei liudytojos apklausos protokolu. R. V. – C. nepažįsta. Kad pareiškime grafoje „asmuo, galintis suteikti reikšmingos informacijos“ nėra nurodyta joks asmuo, tai jo klaida. Kodėl nėra nurodyti M. V. sužalojimai, jis neatsimena, gali būti dėl to, kad jie pildo trumpą pareiškimą, o paskui apklausinėja tyrėjai. Jei jis parašė, kad sukėlė fizinį skausmą, tai taip ir buvo. Neatsimena, ar M. V. sakė, kad su kuo nors bendravo po įvykio. Neatsimena, ar R. V. kreipėsi į jį dėl sveikatos. Visas smulkmenas sunku atsiminti, nes tokių įvykių būna labai daug. Jis šį darbą dirba 25 metus, turi pakankamą patirtį atskirti, kad nukentėjęs, kas įtariamasis.

L. V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno AVPK NVTS viršininko pavaduotoja. Atsimena R. V. ir M. V. iš matymo. R. V.-C. nepažįsta. Prisimena, kad padėjo kolegai užpildyti dokumentus, teisių išaiškinimą, asmens duomenų blankus. Su nukentėjusiąja bendravo tik tiek, kiek reikėjo duomenų blankui užpildyti, o apklausą atliko kolega. Nukentėjusioji verkė, buvo susijaudinusi. Ji matė ant nukentėjusiosios rankos paraudimus, kurioje tiksliai vietoje, neatsimena. Moteris buvo trumpomis rankovėmis, todėl matėsi. R. V. matė, tačiau nebendravo, kiek atsimena, jis jai pasirodė neblaivus – blaškėsi, ant jo sužalojimų nematė. Nežino, kodėl pirma buvo apklausiama M. V.. Jos darbo patirtis 9 metai, tačiau žmonėmis nedirba, tik kontroliuoja ikiteisminių tyrimų medžiagas.

L. R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta R. V. 10 metų, šis yra choro, kuriame ji dalyvauja, vadovas, santykiai draugiški. M. V. pažįsta tiek pat metų, dainavo kartu, pažįsta, kaip vadovo sutuoktinę, jaučia jai priešiškumą, nes R. V. pažįsta, kaip gerą, ramų ir nuoširdų. Atsimena, kad 2016-08-19 jai paskambino R. V. ir pasakė, kad jį veža į areštinę, ji paklausė už ką, šis atsakė, kad nežino. 2016-08-21 apie 14 val. vėl paskambino vadovas ir pasakė, kad sėdi sustojime ir blogai jaučiasi. Ji su kita choriste R. B. nuvažiavo jo paimti, rado jį sustojime. R. V. labai blogai jautėsi, ji norėjo jį vežti į ligoninę, bet jis atsisakė. Jos nuvažiavo į vaistinę, nupirko vaistų, maisto. Vėliau vadovas jai pasakojo, kad 2016-08-19 nuomininkas atnešė pinigus, davė tai R. V. tai M. V., pinigai iškrito, R. V. lenkėsi paimti pinigus, M. V. spyrė jam į veidą ir jis nukrito nuo laiptų. Ji matė R. V. nubrozdintus ranką, raktikaulį. R. V. sakė, kad negalėjo pasiimti iš namų insulino, M. V. jam nedavė. Mano, kad R. V. paskambino būtent jai, kadangi ji yra jo ir jo kūrinių gerbėja. R. V. nesakė, kad 2016-08-19 buvo neblaivus. Yra sakęs, kad M. V. jį muša su knyga ir diržu, kad sūnus muša. Kad yra smurtavęs prieš sutuoktinę, R. V. neminėjo. R. V. neblaivaus niekada nėra mačiusi. Santykiai tarp R. V. ir M. V. 2016 metais nebuvo geri. R. V. yra jos vadovas, gali turėti įtakos dėl jos pašalinimo iš ansamblio, jei ji blogai dainuotų. Liudyti ją pakvietė R. V..

L. R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad santykiai tiek su kaltinamuoju, tiek su nukentėjusiomis geri, pykčių neturi. Kai ji prieš praeitą posėdį atėjo į teismą, prie 109 salės matė ir girdėjo, kaip nukentėjusiųjų atstovė kalbėjo su liudytojais, sakė: „jūs matėt raudonas rankas, girtas buvo“, bet daugiau nespėjo pasakyti, nes pamatė, kad ji atėjo. Išeidami pareigūnai, sakė, kad susimovė. Ji po posėdžio pati bandė pakalbėti su R. V., kad R. V. vis dėl to jos tėvas, bet ši ją užsipuolė. Tada nukentėjusiųjų atstovė puolė ją, grasino, kad ją nuteis, kad sunaikins, kad žino, kur ji gyvena. Ji labai išsigando, todėl policijoje parašė pareiškimą. Ji bijo dėl savo saugumo ir gyvybės. Ji padeda R. V., kuo tik gali, kaip ir visi choristai. Kadangi ji vairuoja automobilį, 2016-08-21 taip pat važiavo pagelbėti R. V., matė sužalojimus, dešinės rankos nubrozdinimus.

Kaip matyti iš 2016-08-19 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (2 t., b. l. 5-6), M. V. parodė, kad 2016-08-19 apie 17.20 val. jos sutuoktinis R. V., būdamas neblaivus, norėdamas iš jos pinigus, griebė jai už plaštakų abiem savo rankomis ir išsuko plaštakas į išorę, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji tada iš skausmo visu kūnu sukosi į kairę, kad išsivaduotų ir pati jį pastūmė petimi. Kadangi R. V. buvo neblaivus ir stovėjo ant viršutinio laipto, kurie veda į namą, jis susvyravo ir nuo laiptų nuvirto.

Iš 2019-08-19 Tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (2 t., b. l. 22-25) matyti, kad M. V. nurodė, kad smurtas prieš ją pasireiškė fizinio skausmo sukėlimu, t. y. sukant jai rankas ir norint paimti pinigus bei vartojant necenzūrinius žodžius, smurtą galinčių rodyti požymių neužfiksuota, smurtu įtariamas asmuo paaiškino, kad rankų nesuko.

Iš 2019-08-19 Tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (2 t., b. l. 22-25) matyti, kad R. V. nurodė, kad smurtas prieš jį pasireiškė žmonai spiriant į kojas jam į pilvo sritį, dėl ko jis nukrito nuo laiptų ir susižalojo. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – nubrozdinta ranka, smurtu įtariamas asmuo paaiškino, kad nespyrė.

2016-08-22 Specialisto išvada Nr. G2172/2016(02) patvirtina, kad M. V. padaryta poodinės kraujosruvos abiejose plaštakose; sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai ranka nemažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2016-08-19; sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga (2 t., b. l. 34).

Specialistė S. B. teisiamojo posėdžio patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotą išvadą, kaip teisingą. Parodė, kad moteris atvyko 2016-08-22 10.30 val. su policijos užduotimi. Moteris buvo apklausta, apžiūrėta. Jos plaštakose buvo matomos pakankamai masyvios kraujosruvos, kurios atitiko nukentėjusiosios pasakojimą, kad suko plaštakas. Moteris nurodė, kad vartoja Varfariną. Tai kraujo krešumą reguliuojantis medikamentas. Jei kraujo krešumas sutrikęs, nuo minimalaus trauminio poveikio gali susidaryti poodinė kraujosruva kontakto vietoje. Tam reikalingas trauminis poveikis. Ji kiekvieno apžiūrimo asmens neklausia, ar šis vartoja vaistus, tačiau šiuo atveju, kraujosruvos buvo pakankamai didelės. Žmogui, kuris vartoja tokius vaistus, kaip M. V., kraujosruvos gali būti daug didesnės negu žmogui, kuris nevartoja vaistų, atlikus tokį patį veiksmą. Taigi vaistas turi įtakos kraujosruvų apimčiai ir dydžiui. Poodinės kraujosruvos buvo su žalsvais pakraščiais, tai leido daryti išvadą, kas jos padarytos 2-4 paros nuo apžiūros, todėl tai neprieštaravo sužalojimų laikui, kuris buvo nurodytas užduotyje. Vaisto vartojimas įtakos laikui neturi. Dėl vaisto vartojimo savaime kraujosruvos nesusidaro, reikalingas minimalus fizinis kontaktas. Poodinės kraujosruvos iš karto nesusidaro, kraujui išsilieti į minkštuosius audinius reikia laiko, reikia laiko, kad pradėtų matytis odos paviršiuje, jos ima ryškėti po kelių valandų, tiksliai pasakyti, kada, negalima, tai individualu. Iš karto po trauminio poveikio gali ir nesimatyti jokių ženklų. Paraudimas nėra sužalojimas, tai audinių reakcija į dirgiklį. Kadangi kraujosruvos yra abipusės, analoginėse lokalizacijose, todėl abejoja, kad galėjo atsirasti nugriuvus. Fotonuotraukos apžiūros metu nebuvo darytos, nėra įrangos. Atliekant tyrimą, jei yra senesnė kraujosruva ir naujesnė, išskirti neįmanoma, jei yra analogiška kraujosruvų lokalizacija. Negalima pasakyti, ar kraujosruvos buvo padarytos sukant pagal laikrodžio rodyklę ar prieš. Sužalojimų mechanizmas gali būti spaudžiant minkštuosius plaštakų audinius, suspaudus, trūksta kraujagyslė, pasukimas papildomas veiksmas. Nagų žymės neturi būti, nes gali būti spaudžiama plaštaka, o ne nagais. Tokių duomenų, kad vartojant Varfariną būdingas iš karto paviršinių sužalojimų kraujosruvų atsiradimas, neturi. Neatmestina galimybė, kad nustatytos kraujosruvos gali būti padarytos pačiam asmeniui miegant. Kraujosruvų forma neišskiriama, nebuvo matyti aiškų kraštų, todėl ir nenurodyta specialisto išvadoje. Šiuo atveju iš karto po traumos paraudimai galėjo būti, galėjo ir nebūti. Varfarino naudojimo instrukcijos neskaitė, apie Varfarino šalutinį poveikį skaitė universitete, kurį baigė prieš 17 metų.

Byloje kaltinamojo gynėja pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Teismo medicinos konsultacinę specialisto P. P. išvadą Nr. 0129/17, kurioje nurodyta, kad vaisto „Varfarinas“ naudojimas sąlygoja poodinių kraujosruvų atsiradimą be fizinio kontakto kaip nurodo gamintojas – tai dažna komplikacija, kuri gali pasireikšti mažiau kaip vienam žmogui iš dešimties; kadangi gali formuotis savaiminės poodinės kraujosruvos, tai tuo labiau vaisto „Varfarinas“ naudojimas sąlygoja poodinių kraujosruvų atsiradimą esant minimaliam fiziniam kontaktui; vartojant vaistą „Varfarinas“ ir esant fiziniam smurtui (rankų sukimas) būdingas iš karto paviršinių sužalojimų – kraujosruvų atsiradimą, nes oda yra ant kaulų, nėra raumenų sluoksnio; specialisto išvadoje Nr. G2172/2016(02) nurodyti sužalojimai M. V. nėra būdingi suspaudimui pirštais, nes nebuvo nustatytos ovalios poodinės kraujosruvos nuo spaudimo pirštais bei smulkūs pusmėnulio formos odos nubrozdinimai nuo poveikio pirštų nagais; sužalojimo mechanizmas būtų – sugriebus už riešų iš vidinio (delninio) paviršiaus užpuoliko pirštai spaudžia nukentėjusiojo riešų nugarinį (užpakalinį) paviršių; specialisto išvadoje nėra nurodytas detaliai kaip buvo sugriebta už riešų – iš viršaus ar iš apačios, o tai sužalojimų išsidėstymą pagal paviršius (3 t., b. l . 120-126).

Teisiamojo posėdžio metu specialistas P. P. patvirtino duotą išvadą kaip teisingą. Atsakydamas į klausimus parodė, kad teikdamas išvadą vertino byloje buvusią specialisto išvadą, liudytojo apklausos protokolą bei pacitavo vaisto Varfarinas informacinį lapelį. Nurodė, kad kraujosruvos vartojant vaistą Varfarinas gali atsirasti ir savaime ir nuo fizinio kontakto. Nukentėjusiajai nustatytos kraujosruvos yra labai didelės, todėl nėra būdingos suspaudimui pirštais, bet vartojant vaistą kraujosruvos gali būti labai plačios, tokio dydžio gali susidaryti ir savaime. Įvertinant kraujosruvų abipusiškumą yra retas atvejis, kad savaiminės kraujosruvos būtų išsidėsčiusios taip tolygiai vienodai, kaip nustatyta nukentėjusiajai. Dėl išvados 3 punkto specialistas paaiškino, kad ant kiek išryškėja kraujosruvos, labai priklauso nuo žmogaus individualių savybių - raumenų, poodinio sluoksnio, nuo pačių kraujagyslių, jos greičiau išryškėja, jei kraujas yra skystesnis, mano kad tokioje vietoje kraujosruvos valandos bėgyje turėtų matytis. Dėl išvados 4 atsakymo, specialistas paaiškino, kad nagų žymių atsiradimas priklauso nuo riešo suėmimo tipo, nuo to ar žmogus turi ilgesnius nagus, ar ne. Poodinės kraujosruvos paprastai nepasako apie žalojantį įrankį, galima tik pasakyti, kad sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Teikdamas išvadą matė užduotyje specialistui nurodytą informaciją, kad nukentėjusiajai buvo sugriebta už plaštakų, jis nagrinėjo atvejį – sugriebta už riešų, nes plaštaką apimti būtų sunku, o plaštakos ir riešai yra šalia, kraujosruvos nustatytos tiek riešuose, tiek plaštakose. Taip pat specialistas paaiškino, kad kraujosruvos keičia spalvą, dviejų dienų kraujosruvą sunku atskirti, kada padarytas sužalojimas, o po kelių dienų kraujosruva keičia spalvą, tada galima pasakyti, ar kraujosruvos padarytos vienu metu, ar skirtingu. Spaudžiant pirštų žymių gali ir nelikti.

Iš 2017-02-08 kompaktinės plokštelės su garso įrašu apžiūros protokolo matyti, kad išklausyta kompaktinė plokštelė, pateikta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, kurioje užfiksuotas 2016-08-19 17.19 val. R. V. pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole užfiksuota, kad R. V. pranešė, kad prieš jį seniai smurtauja žmona ir vaikai, jį šmeižia, ką tik esama žmona „nustūmė, nuspyrė“ jį nuo laiptų, koja spyrė, padaryti nubrozdinimai (2 t., b. l. 90, 92-94).

Kaip matyti iš kaltinamojo gynėjos pateiktų priešieškinio bei patikslinto ieškinio kopijų (3 t., b. l. 44-57), tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyksta skyrybų procesas, byla teisme negarinėjama pagal nukentėjusiosios ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kaltinamojo kaltės bei turto padalinimo.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui arba nežymiai jį sužalojo.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, jog kaltinamasis R. V. 2016-08-19 apie 17.20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,80 promilių girtumas), abipusio konflikto metu tyčia sugriebė rankomis sutuoktinės M. V. abi plaštakas ir jas suko į išorę, kas sukėlė nukentėjusiajai M. V. fizinį skausmą ir tokiu būdu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejose plaštakose.

Nors kaltinamasis R. V. savo kaltės dėl smurto M. V. atžvilgiu nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme nepripažino, tačiau teismas sprendžia, kad kaltinamojo parodymai yra jo pasirinkta gynybinė versija, duota siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl vadovaujasi jo duotais parodymais toje dalyje, kur sutampa su kitais įrodymais byloje ir sprendžia jo kaltę įrodyta kitais byloje ištirtais įrodymais.

Kaltinamasis nurodė, kad prieš nukentėjusiąją nesmurtavo, rankų jai nesuko, pinigų neatiminėjo, o pats nukentėjusiosios buvo nuspirtas nuo laitų ir sužalotas. Kaltinamasis paaiškino, kad tuomet kai R. Ž. atnešė pinigus M. V., šiai imant pinigus, pinigai iškrito ir jis pasilenkė jų surinkti. Pinigai pabiro metro spinduliu, jis juos rinko, rinko labai pasilenkęs, jo veidas buvo apie 20 centimetrų nuo grindų (demonstravo ši veiksmą teisiamojo posėdžio metu), ir tada pamatė nukentėjusiosios koją spiriant jam į veidą, spėjo pasukti veidą ir gavo spyrį į dešinį skruostą, nuo spyrio nusirito laiptais. Kaip matyti iš apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėtas R. V. skambučio bendrajam pagalbos centrui garso įrašas, R. V. pagalbą kvietė dėl to, kad ką tik „esama žmona“ „nustūmė, nuspyrė“ jį nuo laiptų. Tačiau pildant tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, R. V. nurodė kiek kitaip, t. y. kad smurtas prieš jį pasireiškė žmonai spiriant į kojas jam, į pilvo sritį. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis tiesiog nurodė, kad nukritus pinigams, jis, stovėdamas laiptų aikštelėje pasilenkė juos surinkti ir jam būnant pasilenkus, M. V. netikėtai spyrė jam į veidą, o jam spėjus pasisukti, pataikė į dešinį skuostą. Taigi, kaltinamojo parodymai viso bylos tyrimo metu nebuvo nuoseklūs, o vis smulkesnis įvykio aplinkybių detalizavimas vėlesnėse apklausose, rodo norą dėstyti aplinkybes pritaikant jas prie kaltinamojo keliamos versijos, kelia abejonių parodymų patikimumu, todėl teismas jais nesiremia. Akivaizdu, kad kaltinamasis, teikdamas parodymus, stengiasi juos tikslinti ir bando pritaikyti pagal jam žinomas aplinkybes dėl silpnos nukentėjusiosios sveikatos būklės, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus (medicininių dokumentų išrašus) apie tai, kad ji sunkiai vaikšto, sunkiai lipa laiptais, t. y. sunkiai kelia kojas. Be to, sužalojimų ant kaltinamojo nurodyto dešinio skruosto nebuvo nustatyta, šios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti įrodymai byloje, taip pat sužalojimai nėra užfiksuoti ir specialisto išvadoje, kurią pateikė teismui kaltinamasis (2 t., b. l. 80-81).

Be to, kaltinamojo parodymai nesutampa su kitais įrodymais byloje. Kaltinamasis nurodė, kad šias jo aukščiau nurodytas aplinkybes matė liudytojas R. Ž., kuris tuo metu stovėjo tarp jo ir jo sutuoktinės, tačiau šių kaltinamojo parodymų nepatvirtino nei nukentėjusioji, nei liudytojas R. Ž.. Nukentėjusioji M. V. nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo metu tie teisme nurodė, kad R. Ž., padavęs jai pinigus iš karto išėjo, tik tada kaltinamasis R. V., kuris buvo atėjęs iš paskos R. Ž., ėmė reikalauti pasidalinti pinigus, todėl R. Ž. įvykio aplinkybių nematė. Liudytojas R. Ž. nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir nukentėjusioji. Nors kaltinamasis nurodė, kad liudytojas bijo, kad M. V. jo neišmestų iš namų, kuriuose leidžia gyventi, tačiau teismas sprendžia, kad jokio šio liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi nėra nustatyta, liudytojas parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o jo baimė dėl leidimo gyventi panaikinimo nepagrįstai siejama išimtinai su M. V. valia, kadangi kaip nurodė R. Ž., jis gyvena pas abu V., t. y. uždrausti jam gyventi adresu Gvazdikų g. 12, Kaunas, turi teisę ir pats kaltinamasis.

Nukentėjusioji M. V., tiek kreipdamasi į policiją pareiškimu, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, medicininėje apžiūroje nurodė, kad R. V. sugriebęs jos plaštakas suko jas į išorę, siekdamas atimti pinigus, tuo sukėlė jai skausmą. Nukentėjusioji taip pat ir teisme nurodė, kad kaltinamasis suko jos plaštakas ir nors nurodė, kad nebegali nurodyti, į, kurią pusę jos buvo sukamos, tačiau ši aplinkybė nedaro jos parodymų prieštaringais, bei nesudaro pagrindo parodymais netikėti, kadangi atsižvelgiant į nuo nusikalstamos veikos padarymo laiką, nukentėjusiosios sveikatą, ji šios aplinkybės gali ir neprisiminti. Iš esmės nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, bei atitinka objektyvius bylos duomenis, t. y. specialisto išvadą Nr. G2172/2016(02) (2 t., b. l. 34), kuri patvirtina, kad M. V. padaryta poodinės kraujosruvos abiejose plaštakose; sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai ranka nemažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2016-08-19; sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga. Netikėti šia specialisto išvada teismas neturi jokio pagrindo, išvadą patvirtino byloje apklausta ekspertė S. B., kuri paaiškino, kad tiriamosios plaštakose buvo matomos pakankamai masyvios kraujosruvos, kurios atitiko nukentėjusiosios pasakojimą, kad suko plaštakas, o poodinės kraujosruvos buvo su žalsvais pakraščiais, tai leido daryti išvadą, kas jos padarytos 2-4 paros nuo apžiūros, todėl tai neprieštaravo sužalojimų laikui, kuris buvo nurodytas užduotyje. Nors kaltinamojo gynėja pateikė teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ Teismo medicinos konsultacinę specialisto P. P. išvadą Nr. 0129/17, kurioje nurodyta, kad vaisto „Varfarinas“ naudojimas sąlygoja poodinių kraujosruvų atsiradimą be fizinio kontakto kaip nurodo gamintojas – tai dažna komplikacija, kuri gali pasireikšti mažiau kaip vienam žmogui iš dešimties, tačiau ši išvada niekaip neprieštarauja ekspertės S. B. pateiktai išvadai ir jos nepaneigia bei nepaneigia nukentėjusiosios parodymų dėl sužalojimo aplinkybių. Kaip nurodyta specialisto išvadoje Nr. G2172/2016(02) bei kaip patvirtino ekspertė S. B. teismo posėdžio metu, ji teikdama išvadą įvertino tą aplinkybę, kad tiriamoji vartoja vaistą „Varfarinas“, pažymėjo, kad vaisto vartojimas įtakos vertinant kraujosruvų susidarymo laiką neturi, turi įtakos tik kraujosruvų apimčiai, be to paaiškino, kad dėl kraujosruvų abipusiškumo, jų pobūdžio ir lokalizacijos abejonių, kad jos galėjo atsirasti tiriamosios nurodytomis aplinkybės bei užduotyje nurodytu laiku, jai nekilo. Aplinkybę, kad tokios didelės tapačios kraujosruvos atsirastų iš karto ant abiejų plaštakų savaime yra retas atvejis, patvirtino ir specialistas P. P..

Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, duotų viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, sužalojimai jai padaryti rankomis sukant jos plaštakas. Nors specialisto P. P. išvadoje nurodyta, kad sužalojimai M. V. nėra būdingi suspaudimui pirštais, nes nebuvo nustatytos ovalios poodinės kraujosruvos nuo spaudimo pirštais bei smulkūs pusmėnulio formos odos nubrozdinimai nuo poveikio pirštų nagais, tačiau pažymėtina, kad specialistas tiesiogiai tiriamosios neapžiūrėjo, savo išvadas teikė tik pagal specialisto išvadoje Nr. G2172/2016(02) užfiksuotus duomenis, o specialistė S. B., pati apžiūrėjusi nukentėjusiąją patvirtino, kad nagų žymės neturi būti, nes gali būti spaudžiama plaštaka, naudojant papildomą veiksmą – sukimą, o ne nagais, kas tik patvirtina nukentėjusiosios parodymus. Specialistas P. P. taip pat teisme patvirtino, kad nagų ir pirštų žymės spaudžiant riešus ar plaštakas gali ir neatsirasti.

Specialistė S. B. teisme paaiškino, kad dėl sužalojimo pobūdžio negalima pasakyti, ar kraujosruvos buvo padarytos sukant pagal laikrodžio rodyklę ar prieš, tačiau sužalojimų mechanizmas gali būti spaudžiant minkštuosius plaštakų audinius, suspaudus, trūksta kraujagyslė, naudojant pasukimą kaip papildomą veiksmą, kas neprieštarauja nukentėjusiosios parodymams. Specialistas P. P. sukimo veiksmo, kurį nurodė apklausose nukentėjusioji, neįvertino, tik nurodė, kad sužalojimo mechanizmas gali būti užpuoliko pirštams spaudžiant nukentėjusiosios riešų vidinį ar nugarinį paviršių, todėl vadovautis jo išvada, kad sužalojimo mechanizmas būtų – sugriebus už riešų iš vidinio (delninio) paviršiaus užpuoliko pirštai spaudžia nukentėjusiojo riešų nugarinį (užpakalinį) paviršių, todėl turėtų matytis pirštų spaudimo žymės, teismas neturi pagrindo.

Specialistė S. B. į klausimą, ar galėjo iš karto po trauminio poveikio nesimatyti sužalojimų, atsakė kad paprastai poodinės kraujosruvos iš karto nesusidaro, kraujui išsilieti į minkštuosius audinius reikia laiko, reikia laiko, kad pradėtų matytis odos paviršiuje, jos ima ryškėti po kelių valandų, tiksliai pasakyti, kada, negalima, tai individualu, iš karto po trauminio poveikio galėjo būti paraudimas, galėjo jo ir nesimatyti. Specialistas P. P. išvadoje nurodė, kad vartojant vaistą „Varfarinas“ ir esant fiziniam smurtui būdingas iš karto paviršinių sužalojimų – kraujosruvų atsiradimas, nes oda yra ant kaulų, nėra raumenų sluoksnio, tačiau teisme taip pat paaiškino, kad kraujosruvų atsiradimo laikas labai priklauso nuo asmens individualių savybių, tiksliai pasakyti, kada gali atsirasti taip pat negalėjo, manė, kad turėjo atsirasti valandos bėgyje. Tokios specialistų išvados neprieštarauja viena kitai bei kitiems bylos įrodymams, t. y. nukentėjusiosios parodymams, kad rankos buvo tik paraudę iš karto po įvykio, o vėliau pradėjo mėlynuoti, liudytojo - tyrėjo E. Ž. parodymams, kad apklausdamas M. V. matė ant jos rankų jos pasakojamo smurto požymius („kaip nubrozdinimus ant dilbių“), liudytojos pareigūnės V. A. parodymams, kad pildydama M. V. asmens duomenis matė paraudimus ant nukentėjusiosios rankų, nukentėjusiosios R. V. – C. parodymams, kad pasiėmusi iš areštinės motiną – nukentėjusiąją M. V. matė įstrižas raudonas kraujosruvas ant riešų, liudytojo J. V. parodymams, kad grįžus motinai iš areštinės matė šios raudonus riešus. Visi šie asmenys matė nukentėjusiąją praėjus 3-5 valandoms po įvykio, todėl vadovaujantis specialistų išvadomis, galėjo matyti smurto požymius ant nukentėjusiosios riešų.