Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Mariaus Dobrovolskio ir Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo papildomo sprendimo priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, piniginės kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi atidėjo I. J. likusios žyminio mokesčio dalies – 8000 Eur sumokėjimą už apeliacinį skundą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (t. 2, b. l. 75).

Priimtina papildoma nutartis.

Kolegija nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-03-02 nutartyje neišsprendė I. J. atidėto 8000 Eur žyminio mokesčio priteisimo klausimo .

Akcentuotina, kad teismas savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitas aspektas yra tas, kad nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose, teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Aktualu ir tai, kad nagrinėjamas klausimas liečia viešąjį interesą – bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo į valstybės biudžetą, kurio vienas iš tikslų – užtikrinti efektyvų ir racionalų valstybės piniginių išteklių valdymą bei jų naudojimą įstatymų nustatytiems reikalams finansuoti. Aptartas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja teismui pareigą byloje keliamą klausimą spręsti savo iniciatyva, jis neparado savo teisinės prasmės (CPK 78 straipsnis), bylinėjimosi išlaidų atlygintinumo klausimo išsprendimas pašalins bet kokias abejones dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-02 nutarties pagrįstumo ir teisėtumo bylinėjimosi išlaidų kontekste (CPK 263 straipsnio 3 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės I. J. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo nebuvo patenkintas, atitinkamai Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi atidėtas 8 000 Eur žyminis mokestis priteistinas į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

priimti papildomą nutartį.

Iš ieškovės I. J. priteisti 8 000 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutartis neskundžiama.