Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-21 · Civilinė byla Nr. 2A-1614-661/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-21
Bylos Nr.
2A-1614-661/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22647-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas (pran.)
Ieškovas
R. R.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
VšĮ Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinosios globos namai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1614-661/2018Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-22647-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.9.2.3. ; 3.4.5.9. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Jūratės Varanauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-04-26 įsakymo Nr. 30-893 panaikinimo, trečiasis asmuo byloje VšĮ Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinosios globos namai, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-04-26 įsakymą Nr. 30-893 dėl laikinosios globos A. P. nustatymo. Nurodo, kad šiuo įsakymu jos 2006-04-06 gimusiai dukrai nuo 2017-04-20 nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta VšĮ Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinosios globos namai. Įsakymas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas skubotai, neatsižvelgiant į ieškovės ir vaiko interesus, neįvertinus visų aplinkybių. 2017-02-28 Vaiko teisių apsaugos skyriaus kontrolierius surašė pažymą, kurioje nurodė, kad nepilnametei A. P. geriausia gyventi su tėvais ir nėra pagrindo keisti jos gyvenamąją vietą, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius įpareigotas aktyviai teikti pagalbą šeimai. Ieškovė vykdo savivaldybės socialinių darbuotojų rekomendacijas, lanko tėvystės įgūdžių ugdymo grupę, lanko dukrą globos namuose, domisi jos sveikata, ugdymu ir kitais poreikiais, bendradarbiauja su vaiko globėju. Dukra nori gyventi šeimoje. Ieškovė turi darbą, nuosavą būstą, gali tinkamai atlikti motinos pareigas ir pasirūpinti savo dukra, jos sveikata, auklėjimu ir ugdymu.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Sprendimas paimti nepilnametę A. P. iš šeimos priimtas todėl, kad ieškovė neužtikrino vaikui saugių sąlygų, tinkamai neprižiūrėjo, nesirūpino, neugdė dukters. Prieš priimant įsakymą buvo įvertinta situacija pareiškėjos šeimoje, gauto duomenys iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Pagalbos vaikams centro, vaiko ugdymo įstaigos, Pal. J. M. šeimos pagalbos centro, Vaiko teisių apsaugos skyriuje ne kartą organizuoti susitikimai, kuriuose svarstyti nepilnametės A. P. teisių ir interesų užtikrinimo klausimai. Buvo ne tik įgyvendinti teisės aktai, bet ir atidžiai analizuota susiklosčiusi situacija šeimoje, atsižvelgta į vaiko poreikius ir norus, paisyta jo psichologinės ir sveikatos būklės bei gerovės. Vaiko augimas aplinkoje, kurioje nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos vaikui augti bei vystytis, kurioje vaiko atstovas neturi gebėjimo rengti vaiką savarankiškam gyvenimui, prieštarauja vaiko interesams. Ieškovė nesusitvarko buities, jai trūksta socialinių įgūdžių, ji nepripažįsta, kad dukrai reikalinga specialistų pagalba. Ieškovė netinkamai rūpinasi vaiko sveikata, neužtikrina, kad nepilnametė lankytų psichologo konsultacijas, kurios, specialistų teigimu, jai yra būtinos, dietologo konsultacijas, neskiria pakankamai dėmesio vaiko pažangumui, pamokų lankymui, nemotyvuoja lankyti kūno kultūros pamokas, nesukuria švarios ir tvarkingos namų aplinkos, palieka naktį vaiką vieną, tik iš dalies atlieka savo kaip motinos pareigas – po laikinosios globos nustatymo kartais paskambina dukrai, su ja susitinka, tačiau nevykdo pareigos rūpintis vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Įsakymas priimtas teisėtai ir pagrįstai, siekiant apsaugoti vaiko interesus. Ieškovė nenurodo jokių konkrečių jo negaliojimo pagrindų. Įsakymo priėmimo aplinkybės ir pagrindai šalims buvo žinomi kuomet buvo organizuoti susitikimai su ieškove, vykdavo patikrinimai, socialinių darbuotojų apsilankymai. Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnametė A. P. gyveno su ieškove, kurios šeima nuo 2007-09-24 įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl netinkamos vaikų priežiūros ir socialinių įgūdžių stokos. Skyrium gyvenančio nepilnametės tėvo P. P. šeima nuo 2015-06-16 įrašyta socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl išlaikymo neteikimo, nesidomėjimo dukros ugdymu, sveikata. Ieškovė Skyriui žinoma kaip netinkamai įgyvendinanti motinos pareigas ir nepilnamečio sūnaus G. V. atžvilgiu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-05 sprendimu laikinai apribota jos valdžia sūnaus atžvilgiu. Skyriuje buvo nuolat gaunami pranešimai apie šeimoje pažeidžiamas nepilnametės teises ir teisėtus interesus, netinkamą jos priežiūrą. Tėvai neužtikrino dukters ugdymo, tinkamos sveikatos priežiūros, ieškovė nevykdė pasirašytų susitarimų. Situacija šeimoje negerėjo, o pastaruosius mėnesius nepilnametė visiškai nebelankė ugdymo įstaigos, kartais nenakvodavo namuose, bendravo su netinkamo elgesio asmenimis, kurie neigiamai įtakojo mergaitės elgesį. Ieškovės namuose nesudarytos tinkamos sąlygos vaikų gyvenimui ir poilsiui, trūksta erdvės pamokų ruošai, asmeniniams vaiko daiktams. Atsakovė nesitvarko. Namuose lankosi pašaliniai asmenys, kurie vartoja alkoholinius gėrimus, rūko, keikiasi. Mergaitė pasakojo mačiusi ieškovę atliekant lytinį aktą. Vaiko močiutė nurodė, kad ieškovė neruošdavo vaikams pusryčių, alkanus ir netvarkingus išleisdavo į mokyklą, nepadėdavo ruošti pamokų. Ieškovė nebūna namuose, su dukra važinėja ir nakvoja pas sugyventinį, mergaitė vėluoja į pamokas, neparuošia namų darbų ar paliekama naktį viena namuose. Vaiko ugdymo įstaiga informavo apie pamokų nelankymą. Susitikime su psichologe ieškovė bendravo vangiai, neigė specialisto pagalbos dukrai reikalingumą, prieštaravo konsultacijų lankymui. Susitikimo su vaiku metu buvo akivaizdu, kad psichologo pagalba vaikui reikalinga, bet mergaitė lankyti psichologo konsultacijas atsisakė, priešgyniavo. Vaikui nustatytas viršsvoris, tačiau ieškovė atsisako vykti pas dietologą. Sprendimas paimti vaiką iš šeimos priimtas ieškovei neužtikrinus vaikui saugių sąlygų, tinkamai nesirūpinant, neprižiūrint, neugdant dukros. Įsakymas priimtas siekiant užtikrinti ir apsaugoti vaiko interesus, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis vaikų teisių apsaugą ir jų nepažeidžiant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad sutinka su atsakovo argumentais, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas laikytinas administraciniu aktu, kuris gali būti panaikintas jeigu yra neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas, nes jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad priimtas Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus įsakymas turėtų būti panaikintas bent vienu aukščiau nurodytu pagrindu. Ieškovė neginčijo, kad įsakymas priimtas kompetentingos institucijos, o jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros. Ieškinį grindė tuo, kad globa nustatyta formaliai, tinkamai neįvertinus faktinių aplinkybių, nesiėmus priemonių padėti ieškovei tinkamai vykdyti motinos pareigas. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino tai, kad į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą ieškovė įrašyta dar 2007 metais. Jos motinos valdžia sūnaus atžvilgiu apribota. Iš aukščiau nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovė neužtikrino saugių sąlygų ir dukrai. Teismas sprendė, kad skundžiamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį ir įsakymą panaikinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantė (ieškovė) R. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.Apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, kadangi nevisiškai įsigilino į bylos aplinkybes ir tokiu būdu pažeidė civilines procesines normas dėl įrodymų vertinimo. Skundžiamas Įsakymas, apeliantės manymu, nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas skubotai, neatsižvelgiant į apeliantės (ieškovės) ir vaiko interesus, neįvertinus visų aplinkybių. 2017-02-28 Vaiko teisių apsaugos skyriaus kontrolierius surašė pažymą, kurioje nurodė, kad nepilnametei A. P. geriausia gyventi su tėvais ir nėra pagrindo keisti jos gyvenamąją vietą, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius įpareigotas aktyviai teikti pagalbą šeimai. Ieškovė vykdo savivaldybės socialinių darbuotojų rekomendacijas, lanko tėvystės įgūdžių ugdymo grupę, lanko dukrą globos namuose, domisi jos sveikata, ugdymu ir kitais poreikiais, bendradarbiauja su vaiko globėju. Apeliantės manymu dukra nori gyventi šeimoje. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2017-04-20 vykusiame pasitarime dėl vaiko priežiūros, buvo priimtas sprendimas paimti nepilnametę A. P. iš šeimos, kadangi mama neužtikrino vaikui saugių sąlygų, tinkamai nesirūpino, neprižiūrėjo, neugdė dukros, mergaitė nelankė mokyklos, ir apgyvendinti ją viešojoje įstaigoje Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinosios globos namuose, nustatyti vaikui laikinąją globą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-04-26 įsakymu Nr. 30-893 nustatyta laikinoji globa ir A. P. laikinąja globėja paskirta viešoji įstaiga Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinosios globos namai.Administracijos pateikti rašytiniai įrodymai buvo išsamiai analizuojami ir teismo vertinami, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas nevisiškai įvertinus tokias bylai reikšmingas aplinkybes, kaip ieškovės lankyti pozityvios tėvystės kursai (be kita ko, lankyti jau po ginčijamo įsakymo priėmimo). Pažymėtina, kad teismui buvo pateikta ir išvadą byloje teikiančios kompetentingos institucijos - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus - 2017-05-25 išvada, kurioje buvo išsamiai aprašytos faktinės aplinkybės R. R. šeimoje. Manytina, kad įvertinęs būtent įrodymų visumą, o ne pavienes aplinkybes, teismas pagrįstai pritarė Administracijos išdėstytai pozicijai, kad prieš apgyvendinant A. P. VŠĮ „Vilniaus Visų Šventųjų Parapijos Vaikų Laikinos Globos Namuose“, buvo ne tik įgyvendinti teisės aktų reikalavimai, tačiau ir atidžiai analizuota susiklosčiusi faktinė situacija šeimoje, atsižvelgta į mergaitės poreikius ir norus, paisyta jos psichologinės bei sveikatos būklės ir gerovės.Trečiasis asmuo byloje VšĮ Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinosios globos namai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs dėl nepilnamečio vaiko globos panaikinimo.

Dėl globėjų skyrimo teisėtumo ir tėvo valdžios terminuoto apribojimo

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. cituotą Pontes c. Portugal, § 79 ir kt.). Teismas, spręsdamas įvairių susidūrusių interesų pusiausvyros nustatymo klausimą, turi atlikti išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėti daugelį faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atlikti proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir rodyti nuolatinį rūpestį, siekiant nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (žr. Y. C. v. United Kingdom, no. 4547/10, 13 March 2012, § 138, mutatis mutandis, Neulinger and Shuruk (GC), no. 41615/07, 6 July 2010, § 139 ir kt.). Šioje byloje nustatyta, kad ieškovės šeima nuo 2007-09-24 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 37). Motinos valdžia ieškovės sūnaus G. V. atžvilgiu laikinai apribota 2016-05-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu (b. l. 45-46, 49). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šiuo teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovės namuose nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos vaikų gyvenimui. Iš į nagrinėjamą bylą pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė nesugebėjo užtikrinti nepilnametės dukters A. P. saugios ir tinkamos aplinkos, jos teisių ir interesų (b. l. 37-38). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gaunama informacija apie tai, kad ieškovės namuose vakarais lankosi pašaliniai asmenys, vartoja alkoholį, rūko (b. l. 34). Vaiko močiutės teigimu ieškovė neaprengdavo dukters pagal sezoną, neprižiūrėjo pamokų ruošos, išleisdavo į mokyklą be pusryčių, mergaitė galėjo neribotai naudotis internetu ir būti su draugėmis, būdavo paliekama nakvoti namuose viena (b.l. 45-46, 49-50). 2016-12-23 vaiko ugdymo įstaigos rašte nurodoma, kad nepilnametė A. P. menkai motyvuota mokymosi procese, praleido daug pamokų, ne visada atlikdavo namų darbus, ieškovė nedavė sutikimo suteikti vaikui specialisto pagalbą, nors vaikui akivaizdžiai buvo reikalinga psichologo pagalba (b. l. 40). Ieškovė pripažino, kad yra bejėgė priversti dukrą eiti į mokyklą, tačiau nurodė kad pas psichologę nesilankys (b.l. 60-61). 2017 metais padėtis šeimoje blogėjo – padidėjo vaiko uždarumas ir pasipriešinimas socialinei – psichologinei pagalbai, pastebėti pykčio protrūkiai, ieškovė atsisakė leisti vaikui lankyti dienos centrą, neturi įgūdžių nustatyti ir išlaikyti ribas (b.l. 51-55). Ieškovė nevykdė šeimos pagalbos centro rekomendacijų, neatvykdavo į socialinės darbuotojos konsultacijas, į namus neįsileisdavo, gauta informacija, kad nepilnametė paliekama nakvoti namuose viena, yra nenakvojusi namuose (b.l. 58-59). 2017-02-24 gauti duomenys apie nepilnametės tėvo smurtą prieš ieškovę ir vaiką (b.l. 56-57), ką vėliau patvirtino pats vaikas (b.l. 106-108). 2017-04-04 gautas vaiko ugdymo įstaigos raštas, kuriame nurodyta, kad vaiko pažangumas krito iki 5,5 balų, pablogėjo lankomumas, nuo kovo 17 d. vaikas mokyklos nelankė, ieškovė nurodė negalinti jos įkalbėti eiti į mokyklą (b. l. 41). 2017-04-10 ugdymo įstaigos rašte Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nurodyta, kad nepilnametės pažanga mažėja, mokyklos turimomis žiniomis nelankydama mokyklos dėl ligos nepilnametė ne visuomet būna namuose, yra pastebėta mieste su netinkamo elgesio draugais, ieškovė neatlieka motinos pareigų, yra bejėgė (b. l. 42-43). 2017-04-05 Vaiko teisių apsaugos skyriuje bendraujant su nepilnamete A. P. ji pasakojo, kad vieną naktį nenakvojo namuose ir niekas apie tai nežinojo (b.l. 44). 2017-04-20 Vaiko teisių apsaugos skyrius, įvertinęs netinkamai užtikrinamas A. P. teises ir interesus (mokyklos, specialistų konsultacijų nelankymą, nenakvojimą namuose), pavojų vaiko saugumui, vaiko tėvų nesilaikymą rekomendacijų, neturėjimą įtakos vaiko auklėjimui, problemų neigimą, vaiko sutikimą, paėmė vaiką iš ieškovės ir laikinai apgyvendino vaikų globos namuose (b.l. 66). Vaikas į globos įstaigą atvyko su aukšta temperatūra, iš pradžių bendravo nenoriai, skubiai užregistruota pas šeimos gydytoją dėl viršsvorio (gydytojos teigimu ieškovė su vaiku pas gydytoją paskirtu laiku nebuvo atvykusi), gautas siuntimas į Kauno klinikų vaikų endokrinologijos skyrių, sanatoriją (b.l. 106-108). Nepilnametė A. P., kurios nuomonė išklausyta teismo posėdžio metu, paaiškino, kad ieškovė skirdavo jai mažai laiko, nemokė tvarkytis, nepakankamai rūpinosi namų darbų ruoša, leisdavo neribotai naudotis kompiuteriu, vėlai eiti miegoti, neiti į mokyklą, draugauti su mergaite, su kuria kartu nenakvodavo namuose, dėl ko ieškovė, nepilnametės A. P. teigimu, jai nieko nesakydavo, nevedė pas dietologą, psichologą, palikdavo namuose vieną ir išvažiuodavo pas draugą, žadėdama grįžti, bet pažadą ne visada tesėdama, leido savaitę jų namuose gyventi mergaitės tėvui, nors tuo metu jis A. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, nakvoti draugui, kuris jų namuose vartodavo alkoholį. Ieškovei buvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau ji rekomendacijų nevykdė, nesugebėjo tinkamai rūpintis dukra, ją auklėti, nubrėžti ribas, kurių vaikas negali peržengti, dėl ko kilo pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Esant tokioms aplinkybėms, reaguojant į susiklosčiusią situaciją, vaikas paimtas iš ieškovės ir teisėtai bei pagrįstai priimtas skundžiamas įsakymas dėl laikinosios globos nustatymo. Pažymėtina, kad įsakymo priėmimo aplinkybės ir pagrindai šalims buvo žinomi. Ieškovė dalyvavo susitikimuose Vaiko teisių apsaugos skyriuje (b.l. 64, 65), planuojant laikinąją globą (b.l. 67-68), įsakyme yra nuoroda į LR CK nuostatą, t.y. nurodomas globos nustatymo pagrindas. Pakankamų priemonių situacijai pakeisti ieškovė nesiėmė, kalta dėl su vaikų susijusių problemų net ir teismo posėdžio metu nurodė dukters draugę, kas taip pat rodo, jog ieškovė neprisiima visiškos atsakomybės už dukters auklėjimą.Pirmosios instancijos teismas įvertino apeliantės (ieškovės) į bylą pateiktus įrodymus apie tai, kad nepriklauso Karoliniškių poliklinikos psichikos sveikatos centro įskaitai, per penkis paskutinius metus nesikreipė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą (b.l. 97, 100), yra teigiamai charakterizuojama darbovietės - Lietuvos centrinio valstybės archyvo - kaip savarankiška ir kvalifikuota specialistė, gerai sutarianti su bendradarbiais, draugiška, nuoširdi ir sąžininga, rūpestinga, labai mylinti savo vaikus ir tinkamai juos prižiūrinti motina, su kuria vaikai susiję tvirtu tarpusavio ryšiu (b.l. 98). Kolegija sutinka, jog minėti įrodymai nepaneigia nustatytų aplinkybių apie netinkamą ieškovės dukters priežiūrą. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

apeliantės (ieškovės) R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alvydas BarkauskasVaclovas PaulikasJūratė Varanauskaitė