- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- e2YT-1318-1072/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00001-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., Valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – A. B., Valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. B. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos vyro M. B. mirties 2020 m. gegužės 24 d., ji, t. y. L. B., per tris mėnesius palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, rūpintis kaip savo turtu.
Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. gegužės 24 d. mirė jos sutuoktinis M. B., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos santuoka su M. B. sudaryta (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 44. Šias aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini) išduotas sutuoktuvių liudijimas Nr. 308190. M. B. mirė būdamas santuokoje, pareiškėja, L. B., liko našle. Su sutuoktiniu turi vieną sūnų A. B..
Pareiškime taip pat nurodoma, kad pareiškėja su sutuoktiniu 2007 m. kovo 8 d. sudarė bendrą sutuoktinių testamentą, kuris buvo patvirtintas pas notarę N. G.. Šiuo testamentu abu išreiškė savo valią dėl paliekamo turto, M. B. išreiškė norą jam priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, piniginius indėlius, turtines teises palikti pareiškėjai, jo sutuoktinei. Žinodama sutuoktinio valią, pareiškėja rūpinosi jų bendru turtu kaip savu.
Dėl paveldėjimo bylos pradėjimo mirus sutuoktiniui M. B. į notarų biurą per tris mėnesius nei pareiškėja, nei jos sūnus A. B., nesikreipė, nes buvo įsitikinę, kad dėl paveldėjimo pas notarą reikia kreiptis būtent pralaukus tris mėnesius, o ne per tris mėnesius (el. b. l. 1-4).
Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimus, kuriuose prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (el. b. l. 15-17, 20-23). Suinteresuotas asmuo A. B. prašo pareiškimą patenkinti (el. b. l. 25).
Kadangi iki teismo posėdžio pradžios nėra ginčijamas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po M. B. mirties pareiškėja L. B. per tris mėnesius priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 533 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad M. B. gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) ( medicininis mirties liudijimas Nr. 20-19904197) mirė (duomenys neskelbtini). M. B. (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 44 buvo sudaręs santuoja su L. B.. Šias aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini) išduotas sutuoktuvių liudijimas Nr. 308190. M. B. mirė būdamas santuokoje, dėl ko pareiškėja L. B. liko našle. Su sutuoktiniu M. B. pareiškėja turėjo vieną sūnų A. B..
Iš bylos duomenų nustatyta, kad notaro biure paveldėjimo byla mirus M. B. nėra pradėta. Kaip matyti iš teismui pateikiamo VĮ Registrų centro Testamentų registro 2020 m. gruodžio 16 d. išrašo, mirus M. B., paveldėjimo byla neužvesta, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų nėra registruota. Yra registruotas palikėjo M. B. testamentas, kuris buvo sudarytas 2007 m. kovo 8 d.
M. B. jo mirties dieną bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esančio (duomenys neskelbtini)., 1/3 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esančio (duomenys neskelbtini).. Taip pat, būdami santuokoje mes įsigijome garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esantį (duomenys neskelbtini)., žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esantį (duomenys neskelbtini)., žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esantį (duomenys neskelbtini)., sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagalbinio ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius SB „(duomenys neskelbtini).“, (duomenys neskelbtini). Garažas, žemės sklypai ir sodo namelis yra registruoti pareiškėjos, L. B., vardu, tačiau jie yra įgyti gyvenant santuokoje su M. B., todėl taip pat priklauso ir mirusiam pareiškėjos sutuoktiniui M. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
Byloje pateikiam duomenys, kad po M. B. mirties, pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti palikėjui nuosavybės teise priklausantį turtą.
Pareiškėja kartu su vyru gyveno jiems priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vyras ir mirė minėtuose namuose, po vyro mirties pareiškėja liko ten gyventi ir gyvena jame iki šiol. Jos rūpesčiu ir pavedimu, buvo ir yra prižiūrimas butas, žemės sklypai, sodas. Teismui pateikiami mokėjimo dokumentai, kurie patvirtina, kad po vyro mirties pareiškėja rūpinasi paveldimu turtu, moka mokesčius UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, už elektrą, dujas, už atliekas, moka žemės mokestį, mokesčius sodų bendrijai. Iš pateiktų mokėjimų nustatyta, kad pareiškėjos atlikti mokėjimai buvo atliekami po palikėjo M. B. mirties (duomenys neskelbtini), t. y. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais, taip ir dabartiniu metu. Šie pateikti mokėjimo dokumentai įrodo, kad po M. B. mirties buvo mokėti mokesčiai, rūpintasi turtu, juo tebesirūpinama iki šiol.
Po M. B. mirties pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat ir kilnojamąjį, viešame registre neregistruojamą, turtą. Pareiškėja turi ir saugo palikėjo dokumentus, išlikusius asmeninius daiktus, paveldimo turto nuosavybės dokumentus.
Pareiškėja kartu su sutuoktiniu (duomenys neskelbtini) yra sudarę bendrą sutuoktinių testamentą, kuris buvo patvirtintas pas notarą. Šiuo testamentu abu išreiškė savo valią dėl paliekamo turto, M. B. išreiškė norą jam priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, piniginius indėlius, turtines teises palikti sutuoktinei L. B.. Žinodama sutuoktinio valią, pareiškėja rūpinasi mūsų bendru turtu kaip savu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
Ištyrus bylos įrodymus, teismas daro išvadą, kad L. B. po savo vyro M. B. mirties (duomenys neskelbtini), prižiūrėdama jam priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, jį tvarkydama, mokėdama mokesčius, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir priėmė sutuoktinio palikimą po jo mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Esant tokioms aplinkybėms, kurios yra patvirtintos pareiškėjos pareiškime nurodytais duomenimis, byloje esančiais įrodymais ir nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, pareiškimas tenkintinas CK 5.51 straipsnio pagrindu.
Iš pareiškėjos valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.