- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- e2A-579-212/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00457-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- S. A.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Zinos Mickevičiūtės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-50-837/2019 pagal ieškovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovei S. A. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatas prašė grąžinti jam priklausantį turtą – metalą (supjaustytą metalinį garažą) ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė iki 2018 m. sausio 3 d. dirbo pagal darbo sutartį dirbo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus vyresniąja specialiste. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komisija 2017 m. gegužės 8 d. ilgalaikį materialųjį turtą – metalinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažino netinkamą naudoti ir nurodė parduoti aukcione. Nepardavus garažo dviejų aukcionų metu, jis buvo išvalytas, išmontuotas, supjaustytas ir turėjo būti priduotas į metalo laužą. Tačiau metalinio garažo dalys buvo nugabentos į (duomenys neskelbtini) sodų bendriją, ir iškrautos prie atsakovės gyvenamojo namo. Ieškovas 2018-01-03 įteikė atsakovei reikalavimą dėl turto grąžinimo, tačiau turtas ieškovui iki šiol nebuvo grąžintas
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.
3. Nustatė, kad atsakovė pas ją esantį metalą (supjaustytą metalinį garažą), atsisakė grąžinti ieškovui, tvirtindama, kad šį turtą ji įsigijo iš UAB „Metal Invest“ ir grąžinti jo ieškovui neprivalo. Ieškovas nurodė, kad yra metalo (supjaustyto metalinio garažo) savininkas, o atsakovė šio turto negrąžina. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-128-425/2019 nustatė, jog „byloje esančių įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriškos ir pagrįstos išvados, kad supjaustytas metalinis garažas išties buvo pasvertas, jo svoris nustatytas bei atitinkamai įvertintas pinigine išraiška, nors už tokių veiksmų atlikimą buvo atsakinga ieškovė. Dėl šių aplinkybių yra pagrindas spręsti, kad piniginės lėšos policijos komisariatui būtent už supjaustytą metalinį garažą nebuvo perduotos, kadangi šio objekto svoris nebuvo nustatytas. Taigi, policijos komisariatui negavus piniginių lėšų už supjaustytą metalinį garažą, kaip metalo laužą, nors už tai buvo atsakinga ieškovė, yra pagrindas išvadai, kad policijos komisariatui buvo padaryta turtinė žala, dėl ko S. A. iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktu yra atleista visiškai pagrįstai“.
4. Teismas nustatė, kad ginčo kilnojamojo turto metalo (supjaustyto metalinio garažo) atsakovė neturi, ką ji nurodė baigiamosiose kalbose. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje buvo nustatyta, jog nėra vindikaciniam ieškiniui būtino faktinio pagrindo (ginčo turto natūra nėra pas atsakovę). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas ieškinyje nenurodė, jog nesant galimybės ginčo daiktą grąžinti natūra, prašytų priteisti piniginę kompensaciją ir nenurodė, iš kokio faktinio pagrindo kildina tokį reikalavimą, nepagrindė jo įrodymais. Pažymėjo, kad nors teisės taikymas pagal konstatuotas faktines aplinkybes yra teismo prerogatyva, tačiau ieškovui nenurodžius reikalavimo faktinio pagrindo, teismas neturi galimybės spręsti dėl neaiškaus reikalavimo pagrįstumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatas prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-05-22 sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti pilnai. Nustatyti turto vertę, kuri būtų išieškoma, jei teismo sprendimo vykdymo metu, paaiškėtų, kad turtas, dėl kurio kilo ginčas, yra prarastas ar kitaip sunaikintas.
Atsiliepimas
6. Nurodė, kad ieškovas kartu su ieškiniu pateikė 2017-11-24 apžiūros protokolą kartu su foto nuotraukomis, kuriose matyti, kad neteisėtai atsakovės valdomas daiktas yra natūra ir yra būtent atsakovės namų teritorijoje. Atsakovė 2018-04-10 teikdama atsiliepimą į pareikštą ieškinį nurodė, kad „Sutinku, jog metalo laužas – supjaustyto metalinio garažo dalys šiuo metu yra iškrautos ir laikomos atsakovės šeimos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)“. Ieškovas teikdamas ieškinį teismui pagrindė savo reikalavimus.
7. Aplinkybę, kad atsakovė ginčo objekto yra netekusi, nurodė tik baigiamųjų kalbų metu, tai pažymi ir pats teismas priimtame sprendime. Tai, kad teismas atsakovės teiginius išsakytus baigiamųjų kalbų metu vertino kaip paneigiančius byloje surinktus rašytinius įrodymus vertintina kritiškai. Mano, kad teismas pažeidė CPK 14 str. 4 d. įtvirtintą betarpiškumo principą, kurį įgyvendinant siekiama užtikrinti, kad asmenys baigiamųjų kalbų metu remtųsi tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Aplinkybė, kad faktinis bylos pagrindas yra prarastas, nebuvo tirta bylos nagrinėjimo metu. CPK 253 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje.
Atsiliepimas
8. Atsakovės teiginiai, dėl prarasto ginčo dalyko, neturėtų būti vertinami kaip įrodymai nagrinėjamoje byloje, nes nebuvo pateikta jokių tuos teiginius pagrindžiančių duomenų. Netinkamai vertinant atsakovės argumentus, pažeidžiamas ne tik CPK 12 str. įtvirtintas rungimosi principas, bet ir netinkamai taikomos procesinės normos, kuriomis įtvirtinta įrodinėjimo pareiga - įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apeliantas mano, kad pagrindo, atsakovės teiginius išsakytus baigiamųjų kalbų metu, vertinti kaip turinčius įtakos sprendimo priėmimui, nėra. Priešingu atveju, pripažinus, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, turėtų būti vadovaujamasi CPK 256 str. nuostatomis - priimamas procesinis sprendimas ir bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas.
9. Pažymi, kad ieškovui teikiant ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, nebuvo žinoma, kad daiktas gali būti prarastas ar kaip nors sunaikintas, priešingai, buvo aišku, kad daiktas yra ir kur jis yra laikomas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė ne tik, kad ne neigė turinti daiktą savo valdžioje, bet ir patvirtino šį faktą. Taip pat nurodė, kad šį turtą įsigijo iš UAB „Metal Invest“, tačiau nepateikė jokių įsigijimo faktą patvirtinančių dokumentų. Mano, kad ieškovas įrodė visas ieškinio aplinkybes, kurių dalis buvo patvirtinta ir Panevėžio apygardos teismo 2019-04-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-128-425/2019. Minėtu teismo sprendimu taip pat, konstatuota, kad atsakovė turtą valdo neteisėtai, metalo laužas dėl kaltų atsakovės veiksmų nebuvo pasvertas, nėra aiški turto (kaip metalo laužo) vertė. Dėl išvardintų aplinkybių ieškovas, teikdamas ieškinį galėjo nurodyti tik turto įsigijimo vertę (4‘131,43 Eur), kuri akivaizdžiai didesnė nei turto, kaip metalo laužo, vertė.
Šalies argumentai
10. Ieškovas būdamas sąžiningas ir siekdamas ne nubausti ar kitaip pasipelnyti iš atsakovės, prašė turtą grąžinti. Teismas, atmesdamas ieškovo pagrįstą reikalavimą vien dėl to, kad ieškinyje nebuvo prašoma priteisti daikto vertės (nors byloje surinktais duomenimis daikto įsigijimo vertė yra žinoma ir nėra paneigta), neužtikrino, kad būtų apginta pažeista ieškovo teisė bei pasiektas civilinio proceso tikslas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių. Priimant sprendimą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad, savo teises ieškovas galėtų ginti vykdant teismo sprendimą dėl daikto išreikalavimo - vadovaujantis CPK 272 str. įtvirtintomis nuostatomis yra užtikrinama, kad teismas sprendime nurodytu turto vertę, kuri galėtų būti išieškoma iš atsakovo, jeigu vykdant sprendimą paaiškėtų, kad priteisto turto nėra.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
13. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komisija 2017 m. gegužės 8 d. aktu ilgalaikį materialųjį turtą – metalinį garažą, esantį Vasario 16-osios g. 22, Panevėžyje, pripažino netinkamą naudoti ir nurodė parduoti aukcione. Nepardavus garažo aukcione, jis buvo išvalytas, išmontuotas ir supjaustytas ir turėjo būti priduotas į metalo laužą. Metalinio garažo dalys nebuvo priduotos į metalo laužą, bet buvo nugabentos į Bernatonių sodų bendriją ir iškrautos prie atsakovės gyvenamojo namo. Atsakovė S. A. teigė, kad ieškovui priklausantį metalinį garažą, kaip metalo laužą, ji pridavė UAB „Metal Invest“, o vėliau iš tos įmonės šį metalo laužą išpirko ir parsivežė į namus, kad pinigai už metalo laužą ieškovui sumokėti.
14. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovė baigiamojoje kalboje nurodė, jog ginčo kilnojamojo turto metalo (supjaustyto metalinio garažo) neturi, o ieškovas neprašė priteisti piniginę kompensaciją už šį turtą.
15. CPK 270 straipsnyje yra įtvirtinti teismo sprendimo turiniui keliami reikalavimai. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Taigi, teismo sprendimas turi būti priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes, o taip pat turi atitikti materialinių bei procesinių teisės normų reikalavimus (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
16. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nurodytų įstatymo reikalavimų nesilaikė, skundžiamas teismo sprendimas iš esmės yra be motyvų. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, kad ginčo metalo laužas (supjaustytas garažas) yra atsakovės žinioje ir šią aplinkybę atsakovė buvo pripažinusi. Atsakovė teigia, kad supjaustytą garažą pridavė į metalo laužą ir ieškovui pinigai už šį turtą sumokėti. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl byloje pateiktų įrodymų: 2017-10-25 metalo laužo pirkimo-pardavimo kvitų, į VPK sąskaitą 2017-10-26 ir 2017-10-30 iš UAB „Metal Invest“ pervestų pinigų (el. bylos l. 71-72, 124-125). Byloje neatskleista, ar pagal šiuos dokumentus buvo parduotas ginčo turtas, ar kitas turtas, už ką į ieškovo sąskaitą buvo pervesti pinigai, nesiaiškino koks buvo supjaustyto metalinio garažo svoris ir ar UAB „Metal Invest“ kvituose nurodytas metalo svoris atitinka supjaustyto garažo svorį.
17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5875-1026/2018 pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovui Panevėžio apskrities VPK dėl 2018 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. 50-TE-1 ir 2018 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. 50-TE-3, kuriuo S. A. atleista iš pareigų, panaikinimo, jog bylos išnagrinėjimas turės tiesioginės įtakos nagrinėjamai bylai, 2018-10-02 nutartimi sustabdė šios bylos nagrinėjimą kol bus išnagrinėta civilinė byla 2-5875-1026/2018. Išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-5875-1026/2018 pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, teismas 2019-04-05 nutartimi bylos nagrinėjimą atnaujino (el. bylos l. 115, 120). Nors pirmosios instancijos teismas ir sprendė, jog bylos nesustabdžius dėl nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-5875-1026/2018, išnagrinėti šią bylą tinkamai nėra galimybės, tačiau skundžiamame teismo sprendime apie civilinėje byloje Nr. 2-5875-1026/2018 bei apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-128-425/2019, nustatytas faktines aplinkybes, ištirtus įrodymus, pagrindžiančius šalių ginčo esmę, jų vertinimą ir kt., nepasisakė, išskyrus citatą, kad S. A. iš darbo atleista pagrįstai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl šalių nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, nepašalino prieštaravimų tarp šalių paaiškinimų ir apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-128-425/2019 nustatytų aplinkybių.
18. Pagal CPK 12 straipsnio nuostata civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y. įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis.). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011, kt.).
19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, baigiamųjų kalbų metu paaiškėjus aplinkybei, jog atsakovė metalo neturi, turėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą, pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, susijusius su prarasto turto verte, jo svoriu ir pan., suteikti ieškovui galimybę patikslinti ieškinio reikalavimą. Taigi, pirmosios instancijos teismui neištyrus visų ginčui svarbių aplinkybių, jos negali būti nagrinėjamos ir vertinamos apeliacinės instancijos teismo, nes tai prieštarauja apeliacijos paskirčiai (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą), o taip pat apriboja šalių teisę į apeliacinį procesą.
20. Kaip žinia, apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir/ar pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir/ar pagrįstumą, padarytas faktų vertinimo bei teisės aiškinimo (taikymo) klaidas dažniausiai ištaiso, negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išskyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo argumentus bei byloje pateiktus įrodymus konstatuoja, kad teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių, nepašalino esamų byloje prieštaravimų, neatskleidė bylos esmės, tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas ir dėl šių pažeidimų byla iš esmės galėjo būti išspręsta neteisingai.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms ginčijamas sprendimas panaikinamas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kadangi civilinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.