Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-128-425/2019.

teisėja Vaida Motiejūnienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02767-2018-6.

2019 m. balandžio 2 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Birutės Jonaitienės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

atsakovo apelianto (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovėms I. G., K. Z..

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. A. ir atsakovo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – (duomenys neskelbtini) AVPK) apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5875-1026/2018 pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) AVPK dėl 2018 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo S. A. atleista iš pareigų, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ieškovės apeliacinis skundas yra atmetamas, atsakovo apeliacinis skundas yra tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio bei atskirojo skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

21. Nagrinėjamu atveju byloje kyla ginčas dėl to, ar byloje esantys įrodymai, leidžia konstatuoti, kad ieškovė S. A. padarė Įsakyme dėl atleidimo nurodytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, dėl kurių ieškovė buvo atleista iš darbo.

22. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis komisariatas priėmė ieškovę į darbą nuo 2006-08-04, darbo sutarties, sudarytos 2006-08-03 pagrindu. Ieškovė nuo 2008-11-10 dirbo (duomenys neskelbtini) skyriaus, o nuo 2016-01-01 – (duomenys neskelbtini) pareigose (1 t., 89-91,162-166 b. l.). (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko E. L. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė 2018 m. sausio 2 d. buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) pareigų vadovaujantis DK 53 straipsnio 3 punktu ir 58 straipsnio 3 dalies 5, 6 ir 7 punktais bei atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) AVPK 2018 m. sausio 2 d. tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo pareigų pažeidimo“ (1 t., 7, 9 b. l.). (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko E. L. 2018 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas įsakymas dėl atleidimo buvo pakeistas, nurodant, kad ieškovė atleidžiama 2018 m. sausio 3 d. (1 t., 8, 9 b. l.).

23. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovei S. A. buvo duotas vadovo nurodymas organizuoti metalinio garažo, buvusio (duomenys neskelbtini), išardymą, išvežimą, dokumentų sutvarkymą. Šiukšlių ir didžiųjų atliekų išvežimas iš ardomo garažo (duomenys neskelbtini) AVPK kainavo 46,40 Eur, o metalinių dalių supjaustymo paslaugos – 254,10 Eur (1 t., 140, 154, 155 b. l.). Metalinio garažo išardymo darbus iš dalies vykdė (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojai D. G., V. L., A. J. M., pjaustymo darbus atliko IĮ „P. s.“ darbuotojas, o garažo išvežimo darbus vykdė įmonė UAB „A.“, transporto priemonę vairavo liudininkas R. R.. 2018-10-25 buvo surašytas metalo laužo pirkimo – pardavimo kvitas 194,25 Eur sumai (1 t., 106 b. l.). Šiai sumai (duomenys neskelbtini) apskrities VPK 2016-10-26 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 147 b. l.). Ši suma buvo apskaityta ir gauta komisariate pagal byloje esantį 2017-10-30 d. sąskaitos išrašą (1 t., 141 b. l.). Be to, ieškovė savo asmeninėmis lėšomis 50 Eur sumokėjo UAB „A.“ vairuotojui R. R. už metalinio garažo nuvežimą į jos gyvenamąją vietą. Dėl visų šių aplinkybių ginčas nekyla todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

24. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai nėra pakankami konstatuoti DK 58 straipsnio 3 dalies 5 bei 6 punkte numatytus darbo pareigų pažeidimus, tačiau ieškovės atleidimas iš darbo yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas, kadangi byloje esančių įrodymų pakankama DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkte numatyto darbo pareigų pažeidimo konstatavimui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, o taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu šalių bei liudytojo R. R. nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės atleidimas iš užimamų pareigų esant susiklosčiusiai situacijai išties yra teisingas, pagrįstas bei proporcingas.

25. Apeliaciniu skundu ieškovė tvirtina, kad nagrinėjamoje byloje nepagrįstai neįvertinta, kad ji šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nepadarė, dėl ko nebuvo pagrindo ją atleisti. Be to, asmens pripažinimas nelojaliu darbdaviui nėra pagrindas konstatuoti esant šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kas papildomai pagrindžia atleidimo neteisėtumą. Atsakovė apeliaciniu skundu tvirtina, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia visų trijų DK 58 straipsnio 3 dalies 5, 6 bei 7 punktuose numatytų bei Įsakyme nurodytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų egzistavimo faktą, dėl ko skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės S. A. veiksmai negali būti vertinami, kaip atitinkantys DK 58 straipsnio 3 dalies 5 bei 6 punktų nuostatas. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti konkrečius ieškovės veiksmus bei ar šie veiksmai atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 5, 6 bei 7 punkte numatytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų požymius.

Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, kai tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos

26. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad į bylą pateikti įrodymai, o taip pat R. R. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai neleidžia vertinti, kad supjaustytas metalinis garažas nebuvo pasvertas metalo supirktuvėje, dėl ko ieškovė, pasiimdama supjaustytą metalinį garažą ir į metalo supirktuvę priduodama tokio paties svorio metalą, už kurį gautą pinigų sumą perdavusi darbdaviui, jokios turtinės žalos nepadarė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytojo R. R. nurodytas aplinkybes bei šio asmens parodymų kitimą viso proceso metu, o taip pat egzistuojančius kitų duomenų tarpusavio prieštaravimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo daryti kategorišką išvadą, jog supjaustytas metalinis garažas metalo supirktuvėje buvo pasvertas, dėl ko jo svorį atitinkanti pinigų suma buvo perduota ieškovės darbdaviui ir tokiu būdu darbdaviui nebuvo padaryta turtinė žala.

27. Kaip pagrįstai nurodoma atsakovo apeliaciniame skunde, liudytojas R. R., kuris vairavo automobilį, kuriuo buvo vežamas supjaustytas metalinis garažas įvykio dieną, tiek 2017-11-30 pirminėje apklausoje, tiek apklausiamas 2017-12-14, nurodė, kad įvykio dieną prie jo priėjusi moteris nurodė sekti iš paskos, ką darydamas jis krovinį nuvežė į (duomenys neskelbtini) kolektyvinius sodus ir prie namelio išvertė metalą. Išvažiavęs iš krovinio pasikrovimo vietos jis sustojo tik galutiniame taške – (duomenys neskelbtini) soduose (1 t., 93, 120-121 b. l.). Iš esmės analogiškus parodymus liudytojas R. R. davė ir bylą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, kur pažymėjo, jog į metalo supirkimo aikštelę jis su kroviniu užvažiavęs nebuvo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kardinaliai dėl esminės aplinkybės, t.y. užvažiavimo į metalo supirktuvę, pasikeitę R. R. parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo. Negana to, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas nesugebėjo logiškai paaiškinti tokio parodymų pasikeitimo aplinkybių, o duodamas parodymus nurodė skirtingas aplinkybes ir dėl ieškovė gyvenamojoje vietoje, kurioje buvo iškrautas supjaustytas metalinis garažas, buvusių komisariato darbuotojų bei jų skaičiaus, kas papildomai leidžia remtis šio liudytojo tyrimo ir Darbo ginčų komisijoje duotais nuosekliais bei tarpusavyje sutampančiais parodymais. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi pakeistais liudytojo R. R. parodymais, juo labiau kad kiti byloje esantys duomenys taip pat neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad supjaustytas metalinis garažas įvykio dieną buvo nuvežtas į metalo supirktuvę ir pasvertas, o tik po to transportuotas į ieškovės nurodomą vietą sodų bendrijoje.

28. Pastebėtina, kad pirminėje 2017-11-22 apklausoje ieškovė, be kitų aplinkybių nurodė, jog nuvykus į metalo supirkimo aikštelę ir pasvėrus metalą, ji pasiėmė išrašytą kvitą ir nematė išardytą garažą atvežusio traliuko, kadangi jo nebebuvo (1 t., 109-110 b. l.). Vėlesnėse apklausose bei nagrinėjamoje civilinėje byloje nurodydama įvykio aplinkybes, ieškovė pateikė šiuo aspektu iš esmės visiškai kitokį aiškinimą ir nurodė, kad susitarusi su metalo supirkimo aikštelės savininku dėl metalo apkeitimo, paprašė automobilio, kuriuo buvo atvežtas supjaustytas metalinis garažas, vairuotojo krovinį nuvežti prie jos namų į nurodytą vietą. Tokių parodymų pasikeitimo priežastimi ieškovė S. A. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė netinkamą jai užduotų klausimų supratimą. Ieškovė taip pat nurodė, kad pirminės apklausos metu nebuvo priežasties pasakoti apie tolesnę supjaustyto metalinio garažo vežimo darbus, kadangi jis jau buvo perduotas metalo supirktuvės savininkui. Tačiau iš byloje esančių duomenų yra akivaizdu, jog tyrimas buvo pradėtas ir ieškovei drausminė atsakomybė taikyta būtent dėl supjaustyto metalo parsivežimo į savo gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, vertinti kad ieškovė galėjo nesuprasti ar būti sąmoningai suklaidinta nurodant aplinkybes dėl šio ginčo objekto atsiradimo jos namuose, nėra pagrindo, juo labiau kad tiek po pirminės, tiek po vėlesnių apklausų tekstais ieškovė pasirašė, jog iš jos žodžių yra surašyta teisingai ir tiksliai, o ji surašytą tekstą perskaitė.

29. Kartu pabrėžtina ir tai, jog UAB „M. I.“ Metalo laužo pirkimo – pardavimo kvitas yra išrašytas 2017-10-25 (1 t., 142 b. l.), o metalo supirkimo aikštelės vadovas G. V. nuosekliai viso proceso metu virtino, kad kvitas už metalo laužą yra išrašomas jo pristatymo dieną. Tačiau UAB „A.“ 2017-12-11 rašte yra nurodoma, kad automobilis „M. B. 1114“ buvo naudojamas 2017-10-24, t.y. tą pačią dieną, kurią, pagal atsakovo į bylą pateiktus duomenis ieškovė skambino UAB „A.“ (1 t., 149 b. l.) bei kuri yra nurodyta UAB „A.“ automobilio „(duomenys neskelbtini)“ spalio mėnesio važiavimo žurnale, kuriame šią dieną šalia skilties „Užsakovas“ įrašyta policija (Darbo ginčų komisijos bylos 247 – 249 b. l.). Tokie duomenys taip pat akivaizdžiai kelia pagrįstų abejonių dėl supjaustyto metalinio garažo transportavimo į metalo supirkimo aikštelę ir jo pasvėrimo fakto.

30. Taigi nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriškos ir pagrįstos išvados, kad supjaustytas metalinis garažas išties buvo pasvertas, jo svoris nustatytas bei atitinkamai įvertintas pinigine išraiška, nors už tokių veiksmų atlikimą buvo atsakinga ieškovė. Dėl šių aplinkybių yra pagrindas spręsti, kad piniginės lėšos policijos komisariatui būtent už supjaustytą metalinį garažą nebuvo perduotos, kadangi šio objekto svoris nebuvo nustatytas. Taigi, policijos komisariatui negavus piniginių lėšų už supjaustytą metalinį garažą, kaip metalo laužą, nors už tai buvo atsakinga ieškovė, yra pagrindas išvadai, kad policijos komisariatui buvo padaryta turtinė žala, dėl ko S. A. iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktu yra atleista visiškai pagrįstai. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra keičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, kai darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika

31. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai neleidžia konstatuoti, jog ieškovė savo veiksmais padarė veiką, turinčią nusikaltimo požymių. Apeliaciniu skundu atsakovas tvirtina, jog toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmiau išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas išvadai, jog ieškovės S. A. veiksmai, kuomet ji likvidavimui jai perduotą daiktą savavališkai parsivežė į savo gyvenamąja vietą šio daikto nepasvėrusi bei konkrečiai už jį negavusi piniginių lėšų bei jų neperdavusi policijos komisariatui.

32. Kaip pagrįstai nurodoma atsakovo apeliaciniame skunde, DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatos, t.y. kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma situacija, kai darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika, neįtvirtina teisinio reguliavimo, jog siekiant konstatuoti aptariamame punkte numatytą pažeidimą turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ar asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pastebėtina, kad šiuo pagrindu darbuotojas atleidžiamas iš darbo kaip padaręs šiurkštų darbo pareigų pažeidimą dėl to, kad atlikęs nusikaltimo požymių turinčią veiką darbuotojas yra praradęs darbdavio pasitikėjimą.

33. Pabrėžtina, kad kasacinio teismo jurisprudencija dėl baudžiamosios, civilinės ir drausminės atsakomybės atribojimo yra suformuota ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-445/2012; Nr. 3K-3-98/2013). Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, yra išaiškinęs, kad išteisinimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pats savaime netrukdo nustatyti civilinės ar kitokios formos atsakomybės, kylančios dėl tų pačių faktų, mažiau griežtos įrodinėjimo naštos pagrindu (Ringvold v. Norway, no. 34964/97, no. 34964/97, judgment of 11 February 2003; Y v. Norway, no. 56568/00, judgment of 11 February 2003; žr. taip pat C. v. the U. K., no. 11882/85, Commission decision of 7 October 1987). Kaip, be kita ko, yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, kad veika, už kurią gali būti skiriama drausminė sankcija, taip pat atitinka materialiuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, nėra pakankamas pagrindas laikyti asmenį, kuriam taikoma drausminė atsakomybė, „kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu“ (mutatis mutandis Y. v. Norway; Ringvold v. Norway). Civilinis procesas nėra nesuderinamas su išteisinimu ir jo nepanaikina (pvz., Ekenler v. Turkey, no. 52516/99, decision of 26 October 2004; Moullet c. France, no. 27521/04, décision du 13 septembre 2007).

34. Nagrinėjamu atveju byloje esančiame 2017-12-04 nutarime atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra nustatyta, kad ieškovės veiksmuose formaliai yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje požymių, tačiau jų neužtenka, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nepaisant šiame procesiniame dokumente, kuris pagal byloje esančius duomenis nėra panaikintas, išdėstytų aplinkybių apie ieškovės veiksmuose esančius nusikaltimo požymius, išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatytas ieškovės atleidimo iš darbo pagrindas.

35. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 6.1.-6.10 punktuose numatytos ieškovės S. A. funkcijos, atliekant jos pareigas: organizuoja įvairius ūkio darbus, kontroliuoja jų atlikimą, apie pažeidimus informuoja skyriaus vedėją; kontroliuoja patalpų ir įrenginių būklę, apie trūkumus informuoja (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovybę, nedelsdamas imasi priemonių trūkumams pašalinti; organizuoja ir kontroliuoja (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpų, kiemo ir visos teritorijos priežiūrą ir valymą; planuoja ir atlieka jam pavaldžių darbuotojų jėgomis visus smulkius, vidutinius einamuosius statybos, remonto ir santechnikos darbus; organizuoja inventoriaus (spynų, seifų, kėdžių ir kt.) taisymą; kontroliuoja (duomenys neskelbtini) skyriaus pavaldžių darbuotojų drausmės laikymąsi, siekdamas užtikrinti pavaldinių darbą ir darbo drausmę; teikia paraiškas ir aprūpina pavaldžius darbuotojus darbo priemonėmis, reikalingomis užduotims atlikti; aprūpina (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojus inventoriumi ir kitomis darbo priemonėmis; renka informaciją apie materialinių vertybių poreikį, organizuoja jų pirkimus, kainų apklausas, tvarko su pirkimais ir materialinių vertybių apskaita susijusius dokumentus; informuoja tiesioginį vadovą apie perspektyvinius remonto darbus, asmeniškai už jų organizavimą (1 t., 93 b. l.). Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovei buvo perduotas metalinio garažo ardymo bei pardavimo darbų organizavimas ir ji šiuos darbus vykdė, dėl ko metalinis garažas faktiškai buvo jos žinioje. Be to, kaip jau minėta pirmiau, byloje esantys įrodymai leidžia vertinti, kad ieškovė išardyto bei supjaustyto garažo metalo supirktuvėje nepasvėrė, dėl ko už šį konkretų garažą piniginės lėšos policijos komisariatui nebuvo perduotos. Nesant duomenų apie konkretų garažo svorį ir atitinkamai už šį svorį komisariatui perduotų piniginių lėšų, kaip jau minėta pirmiau, nėra pagrindo spręsti, kad policijos komisariatas nepatyrė turtinės žalos. To nepaneigia ir byloje esantys duomenys apie už maždaug dviejų tonų metalo laužą išrašytą sąskaitą bei išmokėtas pinigines lėšas, kadangi nėra aišku, koks konkrečiai buvo supjaustyto metalinio garažo svoris. Kita vertus, pagal D. M. nurodytas aplinkybes, kurios nebuvo paneigtos bylos nagrinėjimo metu, atliekant metalinio garažo pjaustymo darbus dalis pjaustomų dalių buvo žymimos skaitmenimis. Tai, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, leidžia spręsti, kad supjaustyto metalinio garažo parsivežimas į savo gyvenamąją vietą ieškovės buvo planuotas.

36. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas spręsti, kad S. A. atliko veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, dėl ko iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktu yra atleista visiškai pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra keičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, kai padaryti kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos

37. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė S. A. neinformavo darbdavio ar tiesioginio vadovo apie ketinimus pasiimti metalinį garažą savo asmeninėms reikmėms, nebuvo pateikusi darbdaviui tokio pobūdžio prašymo, negavusi leidimo, vertino, kad tokie ieškovės veiksmai yra nesąžiningi, parodo ieškovės nelojalumą darbdaviui ir vertintini kaip šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas, kadangi darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai bei sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir įstatymų saugomų interesų. Nors apeliaciniame skunde ieškovė dėsto nesutikimo su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentus, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrindu.

38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame sprendime išdėstytomis išvadomis, jog ieškovė pasinaudojo savo užimamomis pareigomis ir sukūrė tokią situaciją, kuri privertė suabejoti darbdavį jos sąžiningumu, t.y. pasinaudojo ta situacija, kad kaip tik tuo metu kai Policijos komisariatas inicijavo bei savo lėšomis apmokėjo metalo išardymo paslaugas, o darbuotojai savo pastangomis jų darbo laiku padėjo jas atlikti ir sukrauti į UAB „A.“ transporto priemonę, kuri buvo pasamdyta irgi komisariato interesams – metalinio garažo transportavimui, įgyvendinti. Taigi, neatlikus šių darbų, metalinis garažas iš viso nebūtų transportuotas, dėl ko ieškovė, pati organizavusi metalinio garažo supjaustymo ir išvežimo darbus akivaizdžiai pasinaudojo susiklosčiusia situacija bei užimamomis pareigomis ir supjaustytą metalinį garažą parsivežė į savo gyvenamąją vietą, nors dėl to su darbdaviu susitarusi nebuvo.

39. Vienas iš esminių ieškovės apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad ji supjaustytą metalinį garažą įsigijo iš privataus subjekto – metalo aikštelės supirkimo savininko, kadangi ginčo objektas jau buvo pristatytas ir perduotas į metalo supirktuvę. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, byloje esantys įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad įvykio dieną supjaustytas metalinis garažas buvo nuvežtas tiesiai į ieškovės gyvenamąją vietą ir pasvertas nebuvo. Taigi apeliacinio skundo argumentai, kad supjaustytas metalinis garažas buvo įsigytas iš privataus subjekto, yra atmetamas, kaip nepagrįstas. Kartu tokia situacija leidžia pagrįstai vertinti, kad ieškovė darbdavio nurodymą likviduoti metalinį garažą iš esmės vykdė labiau atsižvelgdama į asmeninius interesus. Ieškovė buvo atsakinga už metalinio garažo likvidavimą ir savo asmeniniu sprendimu šį supjaustytą metalinį garažą parsivežė į gyvenamąją vietą, kas leidžia neabejotinai vertinti, kad tokia galimybė susidarė tik dėl ieškovės atliekamų funkcijų (užimamų pareigų), galimybės organizuoti pavaldžių asmenų darbą bei gauto nurodymo likviduoti metalinį garažą. Byloje nesant jokių duomenų apie tarp ieškovės ir darbdavio vykusį susitarimą, o to neneigiant ir pačiai ieškovei, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad darbdavys dėl tokių ieškovės veiksnų negalėjo prarasti pasitikėjimo ja ar pradėti abejoti darbdavio interesų užtikrinimu ieškovei priimant sprendimus bei vykdant tiesiogines funkcijas. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju visiškai sutinka su skundžiamo sprendimo išvada, kad ieškovė akivaizdžiai supainiojo darbinius bei asmeninius interesus, dėl ko atsakovas turėjo pagrindą tokius ieškovės veiksmus vertinti, kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, atitinkantį DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatas.

40. Byloje esančių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas atmeta ir ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad ji neįtraukė jai pavaldžių asmenų bei neturėjo išankstinio noro pasisavinti pjaustomą metalinį garažą, kaip nepagrįstus. Pastebėtina, kad R. R. nuosekliai tyrimo ir Darbo ginčų komisijoje duoti parodymai bei aplinkybė, kad atsakovo darbuotojai D. G., V. L., A. J. M. buvo pavaldūs ieškovei, kuri pripažįsta įvykio dieną šiuos darbuotojus buvus netoli jos sodo sklypo, leidžia pagrįstai vertinti, kad nagrinėjamu atveju yra įrodyta, jog ieškovė įtraukė į savo asmeninių poreikių tenkinimą jai pavaldžius asmenis. Be to, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, byloje esantys įrodymai – IĮ „P. s.“ darbuotojo B. S., atlikusio metalinio garažo pjaustymo darbus, nurodytos aplinkybės, jog iš kalbų su darbuotojais jis suprato, jog metalinis garažas galimai bus perkeliamas kažkur kitus, nes nelogiška jį priduoti, o taip pat D. M. parodymai apie tai, jog pjaustomo metalinio garažo dalys buvo žymimos skaitmenimis, leidžia vertinti, kad metalinio garažo pjaustymo darbai buvo planuojami taip, jog būtų galima šį objektą (ar bent jo dalį) iš naujo surinkti. Taigi išdėstytos aplinkybės kartu leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą ir dėl ieškovės sąmoningo ir išankstinio ketinimo parsigabenti metalinį garažą į savo gyvenamąją vietą.

41. Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

42. Taigi, atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį, tačiau nepagrįstai sprendė nesant pagrindo ieškovę iš darbo atleisti DK 58 straipsnio 3 dalies 5 bei 6 punkto pagrindais, dėl ko nutarė įpareigoti atsakovą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą per 14 dienų laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti ieškovės S. A. atleidimo iš pareigų pagrindą (formuluotę), nurodant, kad ji atleidžiama iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigų remiantis DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktu. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad byloje esančių įrodymų pakanka ieškovės atleidimo iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 5 bei 6 punktų pagrindu konstatavimui, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keičiamas ir nustatoma, kad ieškovė pagrįstai iš darbo yra atleista visai Įsakyme dėl atleidimo numatytais pagrindais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atsakovė patyrė 75 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (žyminis mokestis už apeliacinį skundą 1 t., 196 b. l.), kurios, nors ieškovė ir yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, yra priteisiamos iš ieškovės atsakovei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1, 3 dalimis,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą pakeisti.

Nustatyti, kad ieškovė S. A. iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigų atleista remiantis DK 58 straipsnio 3 dalies 5, 6, 7 punktais.

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kuria įpareigotas atsakovą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą per 14 dienų laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti ieškovės S. A. atleidimo iš pareigų pagrindą (formuluotę), nurodant, kad ji atleidžiama iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigų remiantis DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktu.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį atsakovės (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai.