- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-16
- Bylos Nr.
- e2S-626-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02193-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- R. G.
- Kategorijos
- 3.1.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties, civilinėje byloje pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui R. G. dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. G., kuriuo prašė priteisti iš R. G. 27 684,82 Eur teismo sprendimo priverstinio vykdymo (statinio nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo) išlaidų.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašus viešame registre dėl R. G. nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).) ir pastato – gėlių parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini).. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).) su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).) nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę grindė tuo, jog atsakovas ilgą laiką vengė vykdyti teismo sprendimą nugriauti statinį, prašoma priteisti suma yra didelė, todėl tikėtina, kad skolininkas gali perleisti turimą turtą, iš kurio būtų galima išieškoti prašomą priteisti sumą, kad pasunkintų sprendimo įvykdymą ar padarytų jį nebeįmanomą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovo nurodyti argumentai, kad atsakovas ilgą laiką vengė vykdyti teismo sprendimą nugriauti statinį, prašoma priteisti suma (jos dydis) bei įrodymais nepagrįsti samprotavimai apie tai, kad atsakovas, siekdamas išvengti priverstinio sprendimo vykdymo išlaidų mokėjimo, gali perleisti turimą nekilnojamąjį turtą, negali būti pagrindu taikyti su ieškinio dalyku (piniginiu reikalavimu) tiesiogiai nesusijusios laikinosios apsaugos priemonės – padaryti įrašus viešame registre dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo draudimo. Teismas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto, dėl kurio perleidimo draudimo ieškovas prašo padaryti įrašą viešame registre, vidutinė rinkos vertė – 40 033 EUR, t.y. ženkliai didesnė negu ieškovo prašomos priteisti priverstinio vykdymo išlaidos, todėl tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymas prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams (CPK 7 straipsnis). Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog yra grėsmė, kad atsakovas gali tretiesiems asmenis perleisti turimą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).., pastatą – gėlių parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini).., ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)..
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantė (ieškovė) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-11-30 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašus viešame registre dėl atsakovo R. G. nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).., ir pastato – gėlių parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini).., su žemės sklypu nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
1. Nėra duomenų, kad atsakovui R. G., pritaikius laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl prašomos priteisti sumos dydžio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo, kiltų kokių nors ypatingų neigiamų padarinių. Įrašas viešame registre dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo niekaip nesuvaržytų atsakovo teisių tą turtą naudoti pajamoms gauti, pastate – gėlių parduotuvėje vykdyti komercinę veiklą, gyvenamajame name gyventi ir kt.
2. Nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės ir patenkinus ieškinį, gali kilti rimtų padarinių – reali grėsmė, kad teismo sprendimas nebus įvykdytas arba bus vykdomas daug sunkiau, atsakovui neturint pakankamai turto (jį perleidus), iš kurio būtų galima išieškoti.
3. Iš atsakovo R. G. prašoma priteisti 27 684,82 Eur suma yra didelė.
Šalies argumentai
4. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai apeliantei perkėlė visą įrodinėjimo naštą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo.
5. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad turto, dėl kurio perleidimo draudimo apeliantė prašo padaryti įrašą viešame registre vidutinė rinkos vertė ženkliai didesnė negu apeliantės prašomos priteisti priverstinio vykdymo išlaidos. Iš esmės laikinąją apsaugos priemonę prašoma taikyti dviem nekilnojamo turto objektams – gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).) ir pastatui – gėlių parduotuvei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).). Laikinąją apsaugos priemonę pritaikius tik vienam iš objektų, jo rinkos vertė (20 547 Eur ir 17 723 Eur) būtų per maža lyginant su prašoma priteisti suma, o kitokio tinkamos vertės atsakovo nekilnojamo turto viešo registro duomenimis nėra (Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų kopijos pridedamos). Kita vertus, teismas, manydamas, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės apimtis per didelė, gali ją sumažinti, bet ne apskritai atsisakyti šią priemonę taikyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
Apeliantė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė tuo, kad atsakovas ilgą laiką vengė vykdyti teismo sprendimą nugriauti statinį, o prašoma priteisti suma nemaža, todėl tikėtina, kad skolininkas gali perleisti turimą turtą, iš kurio būtų galima išieškoti prašomą priteisti sumą, kad pasunkintų priteisimą arba padarytų jį nebeįmanomą (CPK 144 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, t. y. pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės, ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2323/2013). Šiuo atveju vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas, o ne ieškinys nagrinėjamas iš esmės, todėl net ir konstatavus pirmos instancijos teismui, kad nėra pagrindo abejoti ieškinio reikalavimų pagrįstumu, laikinosios apsaugos priemonės automatiškai netaikomos. Apeliantė privalo įrodyti ir kitą aplinkybę, kad kyla grėsmė apeliantei galimai palankaus sprendimo įvykdymui.
Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė ieškinyje nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių, aplinkybę, kad atsakovas ketina savo turtą perleisti tretiesiems asmenims ar paslėpti ir taip išvengti galimai palankaus apelaintei sprendimo įvykdymo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Taigi apeliantei prašant byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą, o atsakovui, prašančiam panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – šias sąlygas paneigti. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo perkėlė jai.
Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.), todėl jų negali būti taikoma daugiau nei reikia ieškinio reikalavimams užtikrinti, taip pat neturi būti taikomos su ieškinio reikalavimais nesusijusios laikinosios apsaugos priemonės. Nagrinėjamu atveju apeliantė ieškiniu prašo priteisti 27 684,82 Eur, o šio reikalavimo užtikrinimui - taikyti įrašą viešajame registre atsakovui nuosavybės teise priklausančiam turtui, kurio vidutinė rinkos vertė 40 033 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju nekilnojamas turtas, kuriam prašo taikyti apeliantė įrašą viešajame registre, nėra ginčo objektu esantis turtas, o atlikus įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo 40 033 Eur sumai, tokia laikinoji apsaugos priemonė būtų visiškai neproporcinga siekiamiems tikslams ir nepagrįstai varžytų atsakovo teisę disponuoti savo nuosavybe. Pritaikius apeliantės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, būtų pažeisti ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principai, nes atsakovas atsidurtų daug blogesnėje teisinėje padėtyje nei apeliantė.
Esant išvardintoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutarė:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.