Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo R. K. ieškinį atsakovui M. V., atstovaujamam įstatyminio atstovo A. V., institucija, byloje teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatytos faktinės aplinkybės.

17. Byloje kilo ginčas dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe.

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas, santuokos su I. T. - K. metu, 2021-09-20 pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį, po mamos mirties paveldėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 10 000 Eur. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 10 000 Eur už parduotą turtą buvo pervesti į I. T. - K. banko sąskaitą, vykdant pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytą sąlygą. Ginčo Buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2021-09-27, t. y., nuo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto pardavimo praėjus 7 dienoms, už perkamą Butą buvo sumokėta 8 500 Eur suma, t. y., perkamo Buto kaina buvo mažesnė už parduoto ieškovui asmenine nuosavybės teise priklausiusio buto kainą. Už Butą I. T. - K. sumokėjo jos banko sąskaitoje buvusiomis piniginėmis lėšomis, kurias ji gavo pardavus ieškovui asmenine nuosavybės teise priklausiusį butą. Taip pat byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog I. T. - K. prisidėjo savo lėšomis įsigyjant Butą, priešingai, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad prieš perkant Butą ji nuolatinių pajamų neturėjo, turėjo išlaikymo įsiskolinimą ir prievolę kiekvieną mėnesį mokėti po 145 Eur išlaikymą vaikui. Taigi šioje byloje įrodyta, kad Butas buvo įgytas iš ieškovo asmeninių lėšų, kurias jis gavo pardavęs jam asmenine nuosavybės teise priklausiusį butą (CPK 178 str.).

24. Iki sandorio sudarymo abu sutuoktiniai gyveno kartu. Abu sutuoktiniai ieškojo pirkti Buto, abu sutuoktiniai ketinamą pirkti Butą apžiūrėjo, 300 Eur avansą pardavėjai padavė ieškovas, o raštelį dėl avanso perdavimo surašė jo sutuoktinė (liudytojos D. B. parodymai), likusią pinigų sumą pervedė pardavėjai I. T. - K. Butas buvo pirktas su tikslu, kad būtų arčiau centro, ieškovo darbovietės (ieškovo paaiškinimai, liudytojų V. K. , R. S. parodymai), gydymo įstaigų (ieškovo paaiškinimai, liudytojų V. K., V. S. parodymai), kurių reikėjo tuo metu ieškovo sutuoktinei. Po sandorio sudarymo sutuoktiniai gyveno Bute kaip šeima, ieškovas rūpinosi savo sutuoktine, pablogėjus jos sveikatai, lankė gydymo įstaigoje. Taigi iki Buto pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo ir sudarius Buto pirkimo - pardavimo sandorį ieškovas ir jo sutuoktinė veikė kaip sutuoktiniai, dalinosi pareigomis, gyveno kaip šeima ginčo Bute, vedė bendrą ūkį ir rūpinosi vienas kitu. Šios aplinkybės patvirtina, kad ginčo Buto naudojimas atitiko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto paskirtį.

26. Minėta, kad atsakovo atstovas A. V. nurodė teismo posėdyje, jog jam I. T. - K. teigė, jog įsigijo Butą, nes norint gyventi su vaiku reikėjo buto. Šis teiginys vertintinas atsižvelgiant į kitas aplinkybes, o būtent tai, kad nepilnamečio vaiko M. V. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su A. V., kad moteris siekė susigrąžinti vaiką pas save ir kaip vieną iš sąlygų susigrąžinimui laikė nuosavybės teisės į Butą įgijimą (taip pat žr. 2019-08-06 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6263-1031/2019, el. b. medž. 31-34 l.). Be to, I. T. - K. nepasakojo daugiau sandorio sudarymo aplinkybių A. V. Visgi šiame kontekste yra svarbu pažymėti ir tai, kad I. T. - K. įsitikinimas, jog tam, kad jai būtų sugrąžintas vaikas yra reikalinga nuosavybės teisė į gyvenamąjį būstą, yra klaidingas, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad I. T. - K. turėjo priklausomybę alkoholiui, dėl šios priežasties šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nuo 2019-08-30 iki 2021-08-31 taikoma atvejo vadyba (el. b. medž. 31-34, 37-38, 80, 84 l.), bei paties A. V. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad jis priešinosi vaiko gyvenimui su motina, nes nenorėjo, jog ji sugadintų vaiką.

27. Nagrinėjamos bylos kontekste ieškovo nepilnamečiam vaikui už jo motiną sumokėtas išlaikymo įsiskolinimas yra svarbus tiek, kad patvirtina aplinkybę, jog ieškovas rūpinosi savo sutuoktine, ją palaikė morališkai ir materialiai finansiškai jai sudėtingu laikotarpiu, kas iš esmės patvirtina, jog ieškovas ir jo sutuoktinė vykdė vienas kito atžvilgiu savo kaip sutuoktinių pareigas. Tačiau minėti įrodymai nepatvirtina ieškovo valios įsigyti Butą asmeninės nuosavybės teise ir neatskleidžia, ar ši valia tokiu būdu buvo išreikšta. Taigi minėti įrodymai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl turto pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe. Šie įrodymai būtų reikšmingi sprendžiant klausimą dėl kompensacijos ieškovui sumokėjimo už sutuoktinės asmeninės prievolės įvykdymą, tačiau tai nėra šios bylos dalykas.

28. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad po Buto įsigijimo I. T. - K. pradėjo vartoti dažnai alkoholį, jai buvo teikiamos stacionarios medicinos paslaugos psichiatrijos ligoninėje, būdama neblaivi, elgėsi neadekvačiai, išvarydavo ieškovą iš Buto, teigdama, kad jis prieš ją smurtauja, dėl ko ieškovas nakvodavo pas draugus. Iš išvados matyti, kad I. T. - K. kreipėsi į policijos pareigūnus, nurodydama, kad jos sutuoktinis grasina ir vartoja necenzūrinius žodžius, tačiau 2022-03-28 vaiko teisių pažeidimų nenustatyta (el. b. medž. 80 l.). Iš 2023-04-27 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-08934-23 (el. b. medž. 18-25 l.) matyti, kad 2023-03-11 I. T. - K. būdama neblaivi elgėsi neadekvačiai: daužė taksi automobilį, šaukė, kad prieš ją taksi vairuotojas naudoja fizinį smurtą, tačiau to nepatvirtino įvykio vietoje buvusi liudytoja, grįžusi po konflikto su taksi vairuotoju pas A. V. , I. T. - K. teigė, kad ją mušė taksi vairuotojas, kaltino A. V., kad šis neina jos apginti. Taigi ieškovas įrodė minėtas aplinkybes, tačiau jos neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

29. Šios bylos kontekste yra svarbu ir tai, kad 2022-03-30 pateikus prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu Šiaulių apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. 2YT-4614-1003/2022 (Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys), taigi abu pareiškėjai (ieškovas ir jo sutuoktinė) buvo pasirašę prašymą bei sutartį dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Minėtoje byloje 2022-04-01 nutartimi prašymas buvo grąžintas pareiškėjams, nes 2022-03-31 pareiškėjas R. K. nurodė, kad jis nori su sutuoktine susitaikyti, dokumentus pasirašė barnio metu tikėdamasis taip jį užbaigti. Be to, 2022-04-26 pateikus prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu Šiaulių apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. 2YT-5568-1051/2022 (Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys), taigi abu pareiškėjai (ieškovas ir jo sutuoktinė) buvo pasirašę prašymą bei sutartį dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šioje civilinėje byloje teismas 2022-05-26 priėmė sprendimą, kuriuo tenkino pareiškėjų prašymą ir jų santuoką nutraukė. Iš teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, kad pareiškėjai susitarė, jog po santuokos nutraukimo Butas tampa I. T. - K. asmenine nuosavybe, o ji įsipareigojo ieškovui sumokėti iš viso 2 500 Eur kompensaciją. Iš to darytina išvada, kad kadangi Butas buvo dalinamas santuokos nutraukimo byloje, todėl sutuoktiniai laikė, kad jis jiems priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Visgi pareiškėjo R. K. prašymu, nes jis neįvertinęs pasekmių, pasirašęs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių impulsyviai, neapgalvotai, pastaroji byla 2022-05-31 nutartimi buvo nutraukta.

30. Prisimintina, kad fakto, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, leistinos įrodinėjimo priemonės nustatytos CK 3.89 straipsnio 2 dalyje: šis faktas gali būti įrodytas tik rašytinais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Taigi liudytojų parodymais nustatant minėtus faktus galima remtis tik išimtiniais įstatyme nurodytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015). Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais, pabrėžta, jog notaro patvirtinta sutartis yra joje užfiksuotų faktų prima facie (didesnė įrodomoji galia) įrodymas. Tai reiškia, kad joje nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009). Esant tokiam įrodymų vertinimui, atsižvelgiant į tai, kad parduodamas jam asmenine nuosavybės teise priklausantį butą ieškovas nurodė savo sutuoktinės banko sąskaitą, į kurią buvo pervestos jam asmeninės nuosavybės teise priklausančios piniginės lėšos, kurias ieškovo pavedimu jo sutuoktinė panaudojo įsigyjant Butą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, atsižvelgiant į tai, kad notarinėje Buto pirkimo – pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad ieškovas ir jo sutuoktinė įgyja Butą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir ši pirkimo – pardavimo sutartis (ar jos sąlyga) nėra nuginčyta, kad Buto paieškose, apžiūroje aktyviai dalyvavo abu sutuoktiniai, taip pat abu sutuoktiniai gyveno Bute, vedė bendrą ūkį, nutraukiant santuoką laikė Butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl teismo vertinimu, liudytojų parodymuose nurodytos aplinkybės, kad Butą tiek ieškovas, tiek ir jo sutuoktinė laikė ieškovo asmenine nuosavybe, nėra pakankami tam, kad konstatuoti buvus ieškovo aiškiai išreikštą valią įgyti Butą asmeninės nuosavybės teise ir paneigtų oficialiame įrodyme – notariškai patvirtintoje Buto pirkimo – pardavimo sutartyje – įtvirtintą faktą, jog ginčo Butas buvo įgytas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 270 str.).

31. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nustačius, jog turtas buvo įgytas santuokos metu asmeninėmis vieno sutuoktinio lėšomis, tačiau nesant aiškiai išreikštos šio sutuoktinio valios įgyti turtą asmenine nuosavybės teise, turtas yra laikomas įgytu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau dalijant tokį turtą, leidžiama nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir atitinkamai, sutuoktinis į bendrą turtą investavęs savo asmenines lėšas, turi teisę į didesnę turto dalį arba kompensaciją (CK 3.98 straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.117 straipsnio 2 dalis). Todėl I. T. - K. įpėdiniui M. V., kuris yra nepilnametis, ir nesant įrodymų, kad vaikas turi asmeninių lėšų byloje, reikėtų įsivertinti ekonominę būsimo sandorio (nuosavybės teisės įregistravimo) naudą, nes kyla klausimas dėl kompensacijos ieškovui už M. V. atitenkančią turto dalį sumokėjimo (1/4 dalį Buto – CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.). Kita vertus, nepilnamečiam vaikui priėmus palikimą, jo turto dalis būtų nedidelė (¼ dalis arba 2 kv. m ploto), jos neįmanoma atidalinti ir netrukdomai valdyti, nes Butą sudaro tik 1 patalpa (kambarys), o tarp nepilnamečio vaiko ir ieškovo prasidėjus sudėtingiems bendraturčių santykiams, nepilnamečiam vaikui tektų taip pat ir pareiga išlaikyti nekilnojamąjį turtą bei mokėti mokesčius (CK 4.76 str., 4.82 str.). Galiausiai, nesant duomenų apie tai, kad vaikas gyveno Bute, būtų tikslinga įsivertinti ir tai, ar tikrai ¼ dalis Buto turi kokią nors moralinę vertę nepilnamečiam vaikui.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

33. Atsakovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, jis 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (el. b. medž. 107-108, 123-126 l.). Atmetus ieškinį, iš ieškovo, kaip pralaimėjusios bylą šalies, priteistinos 300 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 str. 5 d., 99 str.).

34. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 66,40 Eur ir jos priteistinos iš ieškovo, kaip pralaimėjusios bylą šalies (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 66,40 Eur (šešiasdešimt šešių eurų, 40 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662) ir 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) atsakovui suteiktos teisinės pagalbos išlaidas, jas pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.