Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieką laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1995 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 16 straipsnį 272 straipsnio 2 dalį (BK galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) 1997 m. spalio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį (BK galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 2 metų laisvės atėmimo bausme su 1/6 dalimi turto konfiskavimu;

3) 2001 m. spalio 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį 271 straipsnio 2 dalį 35 straipsnį (BK galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 1/6 dalimi turto konfiskavimu.;

4) 2002 m. gruodžio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį (BK galiojusio iki 2003 m. gegužės1 d.) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 straipsnį, paskirta galutinė bausmė 5 mėnesiai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu;

5) 2004 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 35 parų areštu;

6) 2004 m. spalio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 4 dalį 20 parų areštu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 45 paros arešto;

7) 2004 m. gruodžio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 24 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 40 parų areštu;

8) 2007 m. balandžio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 4 dalį – 40 parų areštu;

9) 2007 m. gegužės 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 4 dalį – 40 parų areštu. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. balandžio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 45 paros arešto;

10) 2007 m. rugsėjo 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 4 dalį – 40 parų areštu;

16) 2015 m. balandžio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Subendrinus su 2012 m. gruodžio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 225,90 Eur (780 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose;

19) 2015 m. lapkričio 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2015 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisves atėmimas 3 metams 3 mėnesiams ir 225,90 eurų bauda. To paties teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi 2015 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu M. A. paskirta 225,90 Eur (6 MGL) bauda pakeista 3 (trijų) parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šia nutartimi paskirta arešto bausmė subendrinta su 2015 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, taikant bausmių apėmimo principą, ir laikyta, kad galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams ir 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, atlikęs;

20) 2019 m. lapkričio 29 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – 40 parų areštu;

21) 2020 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – 60 parų areštu;

22) 2020 m. balandžio 28 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – 20 (dvidešimties) parų areštu;

23) 2020 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus ir pritaikius BK 64¹ straipsnį, – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu. Šią bausmę, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus su 2019 m. lapkričio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu ir 2020 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 1 d. nuosprendžiu M. A. paskirtą galutinę bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių 10 (dienų) laisvės atėmimo bausmė, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A. 2020 m. gegužės 31 d. apie 8.52 val. (duomenys neskelbtini) prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įsidėjo į savo kuprinę 3 vnt. kavos „Pellini“ bendros 29,01 eurų vertės, 6 vnt. šokolado „Lindt Thins“ apelsinų skonio 32,94 eurų vertės, 6 vnt. juodo šokolado „Lindt Thins“ 32,94 eurų vertės, 1 vnt. degtinės „Bajorų“ 16,99 eurų vertės ir išsinešė iš parduotuvės nesumokėjęs, t. y. pagrobė svetimą 111,88 eurų vertės turtą, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. birželio 2 d., apie 11.47 val. (duomenys neskelbtini) prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įsidėjo į savo kuprinę 3 vnt. kavos „Pellini“ bendros 29,01 eurų vertės, 16 vnt. šokolado „Milka alpine milk“ 54,24 eurų vertės ir išsinešė iš parduotuvės nesumokėjęs, t. y. pagrobė svetimą 83,25 eurų vertės turtą, tokiu būdu iš viso pagrobė 195,13 eurų vertės svetimą – priklausantį (duomenys neskelbtini), turtą.

Šiais veiksmais M. A. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje.

Kaltinamasis M. A. pareiškė, kad kaltu prisipažįsta. Parodė, kad vieną dieną atėjęs į parduotuvę (duomenys neskelbtini) paėmė prekių ir išėjo už jas nesusimokėjęs. Kitą dieną pasielgė taip pat. Jis 2020 m. gegužės 31 d. apie 8.52 val. iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios Marių g., išsinešė nesusimokėjęs 3 vnt. kavos „Pellini“, 6 vnt. šokolado „Lindt Thins“ apelsinų skonio ir 6 vnt. juodo šokolado „Lindt Thins“, degtinės butelį. Birželio 2 d. iš tos pačios parduotuvės taip pat pagrobė 3 vnt. kavos ir 16 vnt. šokoladų „Milka alpine milk“. Tas prekes ėmė savo reikmėms. Jas suvartojo. Kiekvieną kartą į parduotuvę ėjo įsigyti prekių, o nesumokėjo todėl, kad neturėjo pinigų. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį. Sutinka su viskuo, tik mano, kad jo veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Jo pagrobtos prekės kiekvieną kartą neviršijo 130 eurų, nėra vienodo nusikalimų braižo, skirtingomis dienomis imtos skirtingos prekės – vienur yra alkoholio, kitur – nėra, todėl nesutinka, kad jis padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Mano, kad jo veikos turėtų būti kvalifikuojamos atskirai kaip administraciniai nusižengimai ir už kiekvieną skiriama ne didesnė nei 400 eurų dydžio bauda.

Liudytoja M. P. teisme parodė, kad dirba parduotuvėje (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 m. gegužės 31 d. ir 2020 m. birželio 2 d. įvykių nepamena, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 276 straipsniu, teismas pagarsino liudytojos M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2020 m. kovo mėn. ji pradėjo dirbti prekybos centre (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini). Ji buvo įdarbinta pardavėja konsultante, tačiau dirbdavo įvairius darbus. Kiekvieną savaitę buvo atliekami patikrinimai, skaičiavimai ir tikrinama, ar visos prekės, kurių nėra, yra parduotos. Jei nustatyta, kad prekės nebuvo parduotos, apie tai būdavo informuojami apsaugos pareigūnai, kurie stebi vaizdo kameras norėdami išsiaiškinti prekių dingimą. Toks patikrinimas buvo atliktas ir 2020 m. birželio 2 d., kuomet buvo nustatyta, kad iš lentynų buvo pavogti 16 vnt. šokolado ir 3 vnt. kavos. Apsaugos darbuotojas peržiūrėdamas vaizdo kamerą atpažino asmenį, kuris, kaip jis nurodė, yra dažnas parduotuvės lankytojas ir kuris ne kartą jau yra apsivogęs. Kadangi ji dirba neseniai, tai jo (prekes paėmusio asmens) asmeniškai nepažįsta. Darbe jos būna dvi arba trys, viena visą laiką sėdi kasoje, o kitos priima prekes, papildo lentynas prekėmis, todėl pastebėti, kas vyksta visoje prekybos salėje, nėra įmanoma. Nepastebėjo, kada buvo įvykdyta vagystė (1 t., b. l. 44).

Liudytoja M. P. patvirtino, kad šie jos parodymai teisingi. Paaiškino, kad skaičiavimai vyksta kiekvieną savaitę. Kai nustato, kad trūksta prekių, visi skaičiavimai yra persiunčiami parduotuvės administratoriui, kuris sutikrina sistemoje. Jeigu skaičiuojant nustatytas trūkumas, o administratorė sistemoje mato, kad prekė turi būti, tada kviečiamas apsaugos darbuotojas, kuris į parduotuvę atvyksta nebūtinai tą pačią dieną. Aktas surašomas kai atvyksta apsaugos darbuotojas. Birželio 2 d. ji skaičiuodama šokoladus, pastebėjo, kad jų nėra. Dėl gegužės 31 d. nustatytos vagystės fakto ji nieko nežino, neatsimena. Birželio 2 d. dirbo (duomenys neskelbtini), dirbo prekių priėmime, prekių krovime ir inventorizacijoje. Ji neatsimena, ar tą dieną dirbo kasoje. Jei pasirašė skaičiavimus, tai kasoje nedirbo, nebent trumpam galėjo išleisti kitą kasininkę pietų.

Civilinio ieškovo atstovas K. B. paaiškino, kad jis palaiko civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo 195,13 eur. Kada buvo nustatyta vagystė, nepamena. Pastovaus apsaugos darbuotojo šioje parduotuvėje nėra, taip pat nėra kitokių apsaugos barjerų – vartelių, elektroninių jutiklių. Įmonėje sudaryta kitokia apsaugos struktūra, kurioje nėra būtini apsaugos darbuotojai. Apsauga organizuojamas per centrinio stebėjimo pultą. Darbuotojai centriniame ofise stebi prekybos centrus gyvai, pastebėjus įvykį reaguojama per 3 min. Kasininkas dirbdamas kasoje, turi pareigą stebėti prekybos centrą. Pastebėjus veiksmus, kurie gali žaloti turtą, turi iškviesti apsaugos tarnybą. Tai yra įpareigojimas, bet ne atsakomybė. M. A. yra jų prekybos centre dažnai vagiantis asmuo.

Iš 2020 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) pareiškimo Nr. 1 matyti, kad (duomenys neskelbtini) atstovas pranešė apie tai, jog galimai M. A. 2020 m. gegužės 31 d., apie 08.52 val., iš prekybos centro (duomenys neskelbtini), praėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes: 3 vnt. kavos „Pellini“ bendros 29,01 eurų vertės, 6 vnt. šokolado „Lindt Thins“ apelsinų skonio 32,94 eurų vertės, 6 vnt. šokolado „Lindt Thins“ juodo 32,94 eurų vertės, 1 vnt. degtinės „Bajorų“ 16,99 eurų vertės, iš viso pagrobė prekių už 111,84 eurų (1 t., b. l. 12).

Iš 2020 m. birželio 10 d. (duomenys neskelbtini) pareiškimo Nr. 3 matyti, jog (duomenys neskelbtini) atstovas pranešė apie tai, kad galimai M. A. 2020 m. birželio 2 d., apie 11.47 val., iš prekybos centro (duomenys neskelbtini), praėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes: 3 vnt. kavos „Pellini“ bendros 29,01 eurų vertės, 16 vnt. šokolado „Milka alpine milk“ 54,24 eurų vertės, iš viso už 83,25 eurų (1 t., b. l. 15).

Iš 2020 m. liepos 7 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto panemunės PK veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. M. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2020 m. birželio 30 d. nustačius, jog M. A. 2020 m. birželio 2 d. 11.47 val. iš prekybos centro (duomenys neskelbtini), pavogė prekių už 83,25 eurų bei 2020 m. gegužės 31 d. 8.52 val. iš to paties prekybos centro pavogė prekių už 111,84 eurus, t. y. iš viso pavogė prekių už 195,09 eurus, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (1 t., b. l. 9).

Iš 2020 m. birželio 30 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Vyresniojo tyrėjo E. V. tarnybinio pranešimo dėl asmens nustatymo ikiteisminiame tyrime matyti, jog peržiūrint (duomenys neskelbtini) pateiktą filmuotą medžiagą dėl 2020 m. gegužės 31 d. ir 2020 m. birželio 2 d. įvykdytų vagysčių iš (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatė, kad vagystę įvykdė M. A., kurį atpažįsta pagal bendrus bruožus, kadangi ne kartą šį asmenį yra baudęs administracine tvarka dėl vagysčių iš parduotuvių (1 t., b. l. 54).

Iš 2020 m. liepos 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2020 m. gegužės 31 d. ir 2020 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kuriuose užfiksuota kaip 2020 m. gegužės 31 d., apie 8.50 val., prekybos salėje vyras, vilkintis juodos spalvos džemperiu, mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu bei ant veido užsidėjęs kaukę (M. A.), nuo lentynos paima butelį degtinės, kurį užsikiša už kelnių diržo, nuėjęs prie kitos lentynos, ima kavos pakuotes ir deda jas į krepšį, kurį turėjo su savimi, paėjęs toliau iš lentynos deda šokolado plyteles. Taip pat užfiksuota, kaip 2020 m. birželio 2 d., apie 11.47 val., prekybos salėje vyras, vilkintis violetinės spalvos striuke su gobtuvu, mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, ant veido užsidėjęs kaukę, nuo lentynos ima šokolado plyteles bei priėjęs prie kitos lentynos ima kavos pakuotes (1 t., b. l. 19–30).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. A. atžvilgiu tyčia pagrobus svetimą nedidelės vertės turtą pasitvirtino.

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Objektyviai ši veika pasireiškia asmeniui neteisėtai užvaldant svetimą turtą. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystės baigtumo momentas priklauso nuo aplinkos, kurioje daromas nusikaltimas. Vagystės iš parduotuvių paprastai laikomos baigtomis, kai kaltininkas su pagrobta preke praeina pro kasą už ją nesusimokėjęs ar palieka parduotuvės patalpą, kadangi tokiu būdu jis užvaldo svetimą turtą ir įgyja teisę juo disponuoti. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, jog veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu (kasacinės nutartys Nr. 7-3/2006, Nr. 2K-7-495/2007, Nr. 2K-64/2011 ir kt.).Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ (MGL) yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad MGL yra ekonominis rodiklis, jo dydis nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir jis nėra priskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai (kasacinė nutartis Nr. 2K-2-693/2019). Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta 2020 m. gegužės 31 d.–2020 m. birželio 2 d., todėl šiuo atveju aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur.

Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo kaltę tyčia pagrobus svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą patvirtina paties kaltinamojo M. A. parodymai, liudytojos M. P. parodymai, tarnybiniai pranešimai, (duomenys neskelbtini) pareiškimai, apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga.

Visi aukščiau išdėstyti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamojo kaltės, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltės įrodymais.

Vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose užfiksuota kaip M. A. 2020 m. gegužės 31 d. apie 8.50 val. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), nuo lentynos paima butelį degtinės, kurį užsikiša už kelnių diržo, o nuėjęs prie kitos lentynos ima kavos pakuotes ir deda jas į su savimi turėtą krepšį, paėjęs toliau – iš lentynos deda šokolado plyteles. Taip pat užfiksuota kaip kaltinamasis 2020 m. birželio 2 d. apie 11.47 val. nuo lentynos ima šokolado plyteles bei priėjęs prie kitos lentynos ima kavos pakuotes.

(duomenys neskelbtini) pareiškimuose nurodytos vagysčių aplinkybės, vertinant kartu su kitais įrodymais, taip pat patvirtina kaltinime nurodytų prekių vagystės faktą bei tai, kad jas pagrobė kaltinamasis M. A., be to, (duomenys neskelbtini) pareiškimai bei prie jų pridėti inventorizacijos dokumentai patvirtina, jog 2020 m. gegužės 31 d. M. A. pagrobė prekių už 111,88 eur, o 2020 m birželio 2 d. – už 83,25 eurus, t. y. iš viso pagrobė prekių už 195,13 eurų.

Kaltinamojo parodymus, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nurodytas prekes pagrobė būtent jis, patvirtina ir kiti ištirti įrodymai.

Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų, Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Vyresnysis tyrėjas E. V., peržiūrėjęs (duomenys neskelbtini) pateiktą filmuotą medžiagą dėl 2020 m. birželio 31 d. ir 2020 m. birželio 2 d. įvykdytų vagysčių iš (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatė, kad vagystę įvykdė M. A.. Šį asmenį atpažino pagal bendrus bruožus, nes ne kartą jį yra baudęs administracine tvarka dėl vagysčių iš parduotuvių. Byloje esantis išrašas iš administracinių nusižengimų registro patvirtina, jog kaltinamasis eilę kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes iš parduotuvių. Tai patvirtino ir pats kaltinamasis, todėl pagrindo abejoti tyrėjo E. V. nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo.

Teismas pažymi, jog (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 11 d. pareiškime nurodė, kad 2020 m. gegužės 31 d. apie 8.52 val. buvo pagrobta 3vnt. kavos po 9,67 eur, kas sudaro 29,01 eur, 6 vnt. šokolado „Lindt Thins“ apelsinų skonio po 5.49 eur, kas sudaro 32,94 eur, 6 vnt. šokolado „Lindt Thins“ juodo po 5,49 eur, kas sudaro 32,94 eur. Sudėjus šių prekių bendrą vertę, nustatyta, jog pagrobta turto už 111,88 eur, tačiau kaltinime neteisingai nurodyta, kad šią dieną buvo pagrobta turto už 111,84 eur. Šis netikslumas kaltinimo esmės nekeičia, galutinei pagrobto turto vertei esminės įtakos neturi, nes galutinė pagrobto turto vertė nurodyta teisinga, todėl šis netikslumas ištaisytinas, kaltinime nurodant teisingą pagrobto turto vertę – 111,88 eur.

Visi šie aptarti duomenys patvirtina, jog M. A. 2020 m gegužės 31 d. pagrobė prekių už 111,88 eur, 2020 m. birželio 2 d. – už 83,25 eur, t. y. išviso pagrobė prekių už 195,13 eur ir tai atitinka BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – nedidelės vertės turtą, nes ši bendra suma viršija 3 MGL (150 eur), tačiau neviršija 5 MGL (250 eur).

Apibendrinant teismas konstatuoja, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad M. A. 2020 m. gegužės 31 d., apie 8.52 val. (duomenys neskelbtini) prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įsidėjęs į savo kuprinę 3 vnt. kavos „Pellini“ bendros 29,01 eurų vertės, 6 vnt. šokolado „Lindt Thins“ apelsinų skonio 32,94 eurų vertės, 6 vnt. šokolado „Lindt Thins“ juodo 32,94 eurų vertės, 1 vnt. degtinės „Bajorų“ 16,99 eurų vertės, išsinešė iš parduotuvės nesumokėjęs ir taip pagrobė svetimą 111,88 eurų vertės turtą. Taip pat nustatyta, kad 2020 m. birželio 2 d., apie 11.47 val., (duomenys neskelbtini) prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įsidėjęs į savo kuprinę 3 vnt. kavos „Pellini“ bendros 29,01 eurų vertės, 16 vnt. šokolado „Milka alpine milk“, 54,24 eurų vertės, išsinešė iš parduotuvės nesumokėjęs ir taip pagrobė svetimą 83,25 eurų vertės turtą. Iš viso pagrobė svetimo, (duomenys neskelbtini) priklausančio, turto už 195,13 eurus.

Kaip minėta, kaltinamasis iš esmės neginčija pagrobęs kaltinime nurodytos vertės (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, tačiau ginčija, kad tai tęstinė veika. Jo manymu, jis padarė du atskirus administracinius nusižengimus, tačiau tokia kaltinamojo versija atmestina kaip nepagrįsta.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko.

Nusikalstama veika gali būti laikoma tęstine ir tais atvejais, kai viena ar kelios atskiros veikos atitinka administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius, tačiau jų visuma vertintina kaip viena nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004). Be to, tęstine nusikalstama veika laikomi ir tokie veiksmai, kai juos jungia, vienija bendras sumanymas, bendras tikslas, pavyzdžiui, pasipelnyti, daugiau uždirbti ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-P-412/2007).

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad nusikalstama veika, grobiant svetimą turtą iš (duomenys neskelbtini) priklausančio prekybos centro (duomenys neskelbtini), buvo tęstinė nusikalstama veika, kadangi kaltinamojo veiksmai jungiami vieningo sumanymo, vieningo savanaudiško tikslo – tenkinti savo poreikius ne ieškant būdų kaip gauti legalių pajamų, tačiau grobiant iš parduotuvės prekes.

Kaltinamasis nurodė, jog į parduotuvę ėjo įsigyti prekių, o nesumokėjo todėl, kad neturėjo pinigų. Tad akivaizdu, jog norėdamas savo poreikių tenkinimui įsigyti prekių neturint pinigų, lankydamasis parduotuvėje kaltinamasis turėjo tikslą tas prekes pavogti. Tai, kad kaltinamojo veiksmus vienijo šis bendras vieningas sumanymas patvirtina ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis būtų dėjęs kokias nors pastangas gauti kitų lėšų pragyvenimui, kreipęsis pagalbos ar pan., todėl, pirmą kartą pagrobęs prekes iš parduotuvės, jis žinojo, kad artimiausiu metu pinigų pragyvenimui ir poreikių tenkinimui neturės ir, iškilus būtinybei tenkinti savo asmeninius poreikius, jis vėl eis į parduotuvę vogti.

Kaltinamasis būdamas pakaltinamas, suaugęs asmuo, turintis nemažą gyvenimišką patirtį, be to, ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka už smulkias vagystes iš parduotuvių, suvokė, kad išsinešdamas prekes už jas nesusimokėjęs elgiasi neteisėtai, daro žalą prekių savininkui ir norėjo taip elgtis, to siekė – ėjo vis į tą pačią parduotuvę, vogė iš esmės to paties pobūdžio prekes, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika baigta.

Kaip minėta pirmiau, kaltinamojo bendra pagrobto turto vertė BK 190 straipsnio prasme yra laikoma nedidelės vertės turtu.

Darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti ir įrodyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio svetimo nedidelės vertės turto pagrobimo požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį kaip viena tęstinė veika.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis pareiškė, kad kaltę pripažįsta, sutinka atlyginti civilinį ieškinį, tačiau byloje nenustatyta, kad dėl savo poelgio apgailestautų, krimstųsi, blogai dėl to jaustųsi, gailėtųsi. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo kaltės pripažinimą vertinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra pagrindo.

Taip pat byloje nustatyta, kad parduotuvėje, iš kurios M. A. pagrobė prekes, nėra pastovaus apsaugos darbuotojo, nėra jokių fizinių barjerų – tvorelių, vartelių, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo laikyti, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys). Pažymėtina, jog ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai nustatoma, kai nukentėjusio asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam, ir nesant papildomų barjerų ar apsaugų, buvo suprantama ir aišku, kad jis yra parduotuvėje, t. y. įstaigoje, kurioje galima įsigyti prekių, prieš tai už jas atsiskaičius, o prekių išsinešimas iš parduotuvės už jas neatsiskaičius, laikomas vagyste. Todėl tai, kad nebuvo apsaugos nuo vagysčių priemonių nelaikytina elgesiu, kuris būtų netinkamas moralės ar teisės požiūriu, klaidinantis kaltinamąjį, todėl tai negali būti laikoma provokavimu, skatinimu nusikalsti ar rizikingu elgesiu. Be to, turto pagrobimo būdas – slaptai (degtinės butelį užsikišo už kelnių diržo, kitus daiktus susidėjo į savo atsineštą krepšį), rodo, jog kaltinamasis nebuvo nei provokuojamas, nei kokiu nors būdu skatinamas daryti nusikalstamą veiką, t. y. prekes pagrobti, priešingai, stengėsi būti nepastebėtas, niekam nesukelti įtarimų.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 178 straipsnio 4 dalies sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvė apribojimo arba arešto bausmes.

BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

M. A. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams. Nusikalstama veika padaryta savanaudiškais tikslais, siekiant gauti sau naudos. Nenustatyta nei viena jo atsakomybę lengvinanti, Taip pat nenustatyta ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad M. A. registruotas priklausomybės ligų įskaitoje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl opioidų vartojimo, priklausomybės sindromas (1 t., b. l. 147), gydytas psichiatrų (1t., b. l. 138–144), tačiau 2020 m. liepos 30 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-894/2020 nurodoma, kad M. A. teismo medicininę ekspertizę skirti netikslina (1 t., b. l. 151), todėl abejoti M. A. pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Vertinant kaltinamojo pavojingumą, atsižvelgtina į tai, kad jis praeityje teistas 23 kartus, dažniausiai – už nusikaltimus nuosavybei, šiuo metu atlikinėja laisvės atėmimo bausmę pagal paskutiniuosius nuosprendžius, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d. administracine tvarka už smulkias vagystes baustas apie 150 kartų (1 t., b. l. 160–180).

Visa tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę ir rodo, jog toks nusikalstamas kaltinamojo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, o jau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška, rodanti ypatingai cinišką požiūrį į visuotinai priimtinas ir nusistovėjusias gyvenimo normas, elgesio taisykles, nuosavybės neliečiamybę. Kaltinamasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas, todėl jam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, nustatant maksimalų šios bausmės dydį – 45 paras.

Paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies nuostatomis, subendrintina su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, pridedant dalį (30 parų arešto) šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1 papunkčio taisykles arešto bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir M. A. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo. Dalinis bausmių sudėjimo būdas pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis faktinių veikos aplinkybių neginčijo, sutiko atlyginti padarytą žalą.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartį.

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 195,13 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 35–39, 40). Teismo posėdyje dalyvavęs šios įmonės atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti.

Byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamojo veiksmų (duomenys neskelbtini) patyrė 195,13 eurų turtinę žalą. Žalos dydis pagrįstas pateiktais rašytiniais dokumentais, kurių teisingumu ir patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti. Kaltinamasis ieškinio dydžio neginčija ir sutinka jį atlyginti. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkinamas visiškai priteisiant iš kaltinamojo M. A. civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai 195,13 eurų turtinės žalos atlyginimą.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina, nes jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti– kompaktiniai diskai, esantys byloje (b. l. 18), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1 papunkčiu, paskirtąją bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, ir M. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartį.

Kardomosios priemonės kaltinamajam neskirti.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir (duomenys neskelbtini) naudai iš M. A. priteisti 195,13 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 13 ct) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus (2 vnt.), esančius byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.