Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. G., I. U. ir G. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo S. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.

2. Nurodė, kad tėvai M. G. ir S. G. santuokoje susilaukė trijų vaikų: I. G. (dabar U.), G. G. ir pareiškėjo J. G.. Tėvas S. G. mirė (duomenys neskelbtini), testamento surašęs nebuvo. Po tėvo mirties į notarą nesikreipė, nes nežinojo, kad yra nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti, ir nežinojo, kad taip skubiai turėtų tvarkyti paveldėjimo dokumentus, todėl palikimo priėmimo faktas notaro biure neregistruotas. Mama M. G. bei seserys G. ir I., taip pat į notarą nesikreipė. S. G. vardu nėra registruoto jokio nekilnojamojo turto, tačiau mamos vardu yra nekilnojamasis turtas, t. y. 0,2500 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Namai ir žemės sklypas tėvų buvo įgyti santuokoje, tačiau užregistruoti mamos vardu. Pareiškėjas gyvena šiuose namuose jau ilgą laiką (gyveno dar iki tėvo mirties ir visą laiką po jo mirties), namus prižiūri, remontuoja. Iki tėvo mirties, pareiškėjas gyveno kartu su juo, kai tėvas susirgo, jį prižiūrėjo, vežiojo pas gydytojus į Vilnių ir pan. Mama gyveno kituose namuose, toje pačioje gatvėje ((duomenys neskelbtini)). Po tėvo mirties pareiškėjas liko gyventi tuose pačiuose namuose, ten gyvena iki šiol ir valdo visą likusį tėvo turtą. Daugiau niekas iš artimų giminaičių nėra priėmęs palikimo. Po tėvo mirties pareiškėjas savo lėšomis moka visus mokesčius, t. y. už elektrą, komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą) ir kt., rūpinasi namo priežiūra, darė namų remontą, samdė žmones, kad atliktų tam tikrus darbus (pvz. keitė namo langus, dėjo kamino įdėklą, apskardino kaminą, tvarkė namo kanalizacijos sistemą, darė virtuvės ir kambario remontą). Visa tai pareiškėjas darė savo lėšomis. Visas kitas tėvo turtas, t. y. visi asmeniniai daiktai, baldai, buitinė technika ir kiti namų apyvokos daiktai, kurie buvo namuose irgi liko pareiškėjui, kuriais naudojosi ir prižiūrėjo (pvz. liko elektriniai darbo įrankiai, kuriuos turi ir dabar). Po tėvo mirties būtent pareiškėjui liko visas jo turtas, jis juo naudojasi, valdo, t. y. prižiūri, rūpinasi, moka mokesčius, ir visa tai darė nepraėjus 3 mėnesiams po S. G. mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jam priklausiusį turtą, tik to neįformino notarine tvarka ir negavo paveldėjimo teisės liudijimo, nes laiku nepateikė pareiškimo notarui. Juridinį faktą būtina nustatyti, kad pareiškėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

3. Teisme gautas suinteresuoto asmens M. G. atsiliepimas, kuriame nurodo, kad su pareiškimu sutinka. Po vyro S. G. mirties ir iki jo mirties, namuose (duomenys neskelbtini), gyvena būtent sūnus J., kuris prižiūri namus, juos tvarko, darė remontą, moka visus reikalingus mokesčius. Prašo pareiškimą tenkinti.

4. Suinteresuotas asmuo I. U. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prieštaravimų neturi.

5. Suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, prieštaravimų nepareiškė.

6. Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą, į tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimo neginčija bei į tai, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pareiškėjo pareiškimas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog S. G. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su M. G., su kuria turėjo tris vaikus: pareiškėją J. G. ir suinteresuotus asmenis I. U. bei G. G.. Palikėjas oficialaus testamento sudaręs nebuvo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjas nuosavybės teise priklausančio turto neturėjo, sutuoktinė M. G. nuosavybės teise turėjo registruotą nekilnojamąjį turtą: 0,2500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenimis S. G. deklaruotas gyvenamosios vietos adresas nuo 1992 m. sausio 3 d., iki mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). Anykščių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje nurodyta, kad J. G. 2025 m. rugpjūčio 4 d. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Anykščių rajono savivaldybės 1-asis notarų biuras informuoja, kad po S. G. mirties į Anykščių rajono savivaldybės 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo niekas nesikreipė. Remiantis išdėstytu, pareiškėjas kreipiasi į teismą prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiniu valdymu po tėvo S. G. mirties.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

9. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan.

10. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

11. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

12. Pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas po savo tėvo S. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjęs jį faktiškai valdyti, kadangi po S. G. mirties aktyviai naudojosi minėtu turtu, rūpinosi juo, prižiūrėjo bei tvarkė turtą, tokiu būdu išreikšdamas valią jį priimti.

13. Kaip jau minėta, remiantis bylos duomenimis, po S. G. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nebuvo kreiptasi. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po S. G. mirties palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į atsiradusį palikimą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjas J. G. po S. G. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo valdyti paveldimą turtą – žemės sklypą su jame esančiais statiniais – gyvenamuoju namu, viraline, tvartu, daržine, esančiais (duomenys neskelbtini), todėl jis laikomas priėmęs minėtą palikimą (CK 5.51 straipsnis).

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po S. G. mirties, mirusio asmens palikimą priėmė J. G. faktiškai pradėjęs valdyti jam priklausiusį turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

15. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuotų paveldėjimo teises (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

16. Byloje susidarė 41,20 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš pareiškėjo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjui J. G. nustatomas tikslu įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teises.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,20 Eur (keturiasdešimt vieno euro 20 ct) išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Jolanta Gasparavičienė