Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-13-253/2013

2012 m. vasario 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, Vitai Diekontienei, dalyvaujant ieškovės ir trečiojo asmens atstovui advokatui Jurijui Stepanovui, ieškovės atstovui K. V., atsakovo atstovei advokatei Andželikai Meškaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės N. K. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui G. K., trečiajam asmeniui R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo ir pagal atsakovo G. K. priešieškinį ieškovei N. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe, turto padalijimo ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė N. K. ieškiniu prašė nutraukti santuoką su atsakovu G. K., įregistruotą (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės. Padalinti santuokos metu įgytą turtą ir asmeninės nuosavybės teise jai priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui G. K. – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad kito santuokoje įgyto dalintino turto nėra, su kreditoriais atsiskaitė, todėl ir kreditorių nėra. Prašė palikti santuokos metu turėtą pavardę. Nurodė, kad šeima gyveno ieškovei dovanotoje namo dalyje, namo remontas buvo atliktas iš jos ir jos mamos R. P. lėšų, o atsakovas G. K. prie remonto prisidėjo tik padėdamas atlikti darbus. Kieme esantį namelį poilsiautojams 2009 m. pastatė atsakovas G. K., namelio statybai ieškovė N. K. paėmė paskolą iš banko. Namelis buvo nuomojamas poilsiautojams, pinigus už nuomą gaudavo atsakovas G. K..

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. P. apeliacinį skundą palaiko ir prašo jį tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismo išvada, jog pastatas iš esmės buvo pagerintas už sutuoktinių lėšas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Byloje esantys kadastrinių matavimų duomenys patvirtina, kad namo tūris ir plotas pakito dėl antrojo namo aukšto, kurį nuosavybės teise valdo trečiasis asmuo, remonto. Nors trečiasis asmuo su ieškove nėra nustačiusios namo naudojimosi realių dalių, tačiau iš dovanojimo sutarties, pagal kurią ieškovė įgijo nuosavybę, šalių paaiškinimų ir pripažįstamų aplinkybių matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso tik pastato pirmas aukštas, kuris ir buvo naudojamas šeimos reikmėms. Nurodo, kad svečių namelis yra savavališkas statinys. Rašytiniame įrodyme – vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad šio namelio vertė susieta su jo tinkamu pateikimu rinkai. Šiai dienai svečių namelis negali būti parduotas ir dalyvauti civilinėje apyvartoje, dėl to negali turėti ir tokios vertės, kuria teismas vadovavosi. Sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto piniginės kompensacijos ir jos dydžio priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). LR CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliantė N. K. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria išspręstas klausimas dėl sutuoktinių turto padalijimo po santuokos nutraukimo. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pripažino bendrąja apeliantės ir atsakovo jungtine sutuoktinių nuosavybe šį turtą: 57/100 gyvenamojo namo ir 57/100 kiemo statinių ir 207/1613 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo šį turtą asmenine nuosavybės teise priteisė ieškovei N. K., o atsakovui G. K. iš ieškovės už bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažintą nekilnojamąjį turtą priteisė 62 723,00 Lt piniginę kompensaciją (49 248,00 Lt už statinius bei 13 475 Lt už žemės sklypo dalį). Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad gyvenamojo namo dalis ir jo priklausiniai pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad N. K. ir G. K. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad šalys nuo santuokos sudarymo gyveno name, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad 57/100 dalys minėto pastato ir kiemo statinių (kiemo aikštelė, tvora, lauko tualetas) nuosavybės teise priklauso ieškovei N. K. 1989-03-14 dovanojimo sutarties pagrindu, o 43/100 likusios dalys – trečiajam asmeniui R. P. 1997-05-08 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 19–20). Taigi, 57/100 minėto pastato ir kiemo statinių dalys apeliantei priklauso asmenine nuosavybės teise (LR CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad 1989-03-14 dovanojimo sutartyje pažymėta, jog apeliantei perėjo teisė naudotis visu pirmu namo aukštu.

Priešieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad visą santuokos laikotarpį gyveno su ieškove minėtame pastate, per tą laiką gyvenamasis namas iš bendrų sutuoktinių lėšų buvo pagerintas iš esmės – įvestos komunikacijos, rekonstruota šildymo sistema, perdengtas stogas, atliktas pirmo aukšto remontas ir antro aukšto rekonstrukcija. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (LR CK 3.90 str. 1 d.). Taigi turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis LR CK 3.90 str. 1 d., kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Turto esminis pagerinimas yra vertinamasis kriterijus, t. y. ar atliktas pagerinimas atitinka šį kriterijų, sprendžia teismas vertindamas konkrečios nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.

Iš bylos duomenų, bei šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad šalys faktiškai gyveno pirmame gyvenamojo namo aukšte, o antrasis namo aukštas priklausė trečiajam asmeniui. Įvertinus 1989-03-14 dovanojimo sutarties duomenis, VĮ „Registrų centras“ pateiktos inventorinės bylos duomenis apie gyvenamojo namo būklę 1997 m. bei nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos duomenis 2011-09-19 dienai nustatyta, kad po remonto ir rekonstrukcijos gyvenamojo namo pirmo aukšto plotas pasikeitė nežymiai, o pastato bendro ploto ir tūrio padidėjimą iš esmės lėmė pastogės patalpų ploto ir tūrio padidėjimas. Trečiasis asmuo R. P. nurodė, kad už stogo remontą, statybines medžiagas, darbą mokėjo pati. Apeliantė patvirtino, kad trečiasis asmuo turėjo asmeninių lėšų. Aplinkybę, kad stogo remontui atlikti samdyti statybininkai patvirtino ir atsakovas, o tai, kad už stogo remonto darbus statybininkams mokėjo trečiasis asmuo R. P. patvirtino ir liudytojas R. Š.. Teisėjų kolegija sutinka, kad sutuoktiniams gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį jų gyvenimo sąlygos gyvenamajame būste santuokos laikotarpiu buvo pagerintos sutuoktinių bendromis lėšomis. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, bylos įrodymų visuma šiuo atveju nesuteikia pagrindo pripažinti, kad apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausiusio gyvenamojo namo dalis atsakovo nurodomais darbais buvo pagerinta iš esmės, t. y. tokiu mastu, kad būtų galima pripažinti šį turtą esant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.

Kai vienas sutuoktinis iš savo asmeninių lėšų ar darbu prisideda prie pagerinimo daikto, priklausančio kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, tai nors toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo teisei į turto bendrąją jungtinę nuosavybę pripažinti, tačiau sukuria teisines prielaidas sutuoktiniui pagrįstai tikėtis kompensacijos už įdėtus daikto pagerinimus. Tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Byloje nustatyta, kad apeliantė ir atsakovas yra darbingi asmenys; ieškovė patvirtino, kad atsakovas dirbdavo laikinus darbus, įkūrė savo verslą; atsakovas taip pat nurodė, kad gaudavo pajamų. Atsakovas tvirtino, jog gyvenamajame name atliko vidaus remonto darbus, ieškovė patvirtino, kad atsakovas prie šeimos buities prisidėdavo fiziškai (darbu). Paprastai sutuoktinių bendro gyvenimo metu turtas, ypač jeigu tai yra šeimos gyvenamoji vieta, nepriklausomai nuo to, kam jis priklauso nuosavybės teise, yra gerinamas nesudarant specialių susitarimų dėl tam skiriamų lėšų dalies (išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai sudaro sutartis dėl turto pasidalijimo (vedybų ar povedybines)), taip pat nerenkama atliktų pagerinimų vertę patvirtinančių įrodymų, nes šeimos, kaip tokios, tikslai yra bendri (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). Atsakovas nurodė, kad santuokos metu nerinko turto pagerinimo įrodymų ir neįrodinėjo konkrečios sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies pagerinimo vertės, savo panaudotų asmeninių lėšų, statybinių medžiagų, darbo vertės dydžio. Tačiau byloje nėra ginčo, kad santuokos metu turtas buvo pagerintas, gyvenamojo namo dalyje, kurioje gyveno šeima, buvo atliktas remontas (įrengta kanalizacija, katilinė, pakeistos grindys, langai ir kt.). UAB „Ober-Haus“ atlikto turto vertinimo 2011-08-30 ataskaitos duomenimis, viso gyvenamojo namo vertė sudaro 171 800 Lt, taigi 57/100 ieškovei priklausančių dalių vertė sudaro 97 926 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo priteisti pusės gyvenamojo namo ieškovės dalies rinkos vertės dydžio kompensacijos. Tačiau atsižvelgiant į ilgą sutuoktinių bendro gyvenimo trukmę, į tai, kad sutuoktiniams vedant bendrą ūkį atsakovas prisidėjo prie sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančios namo dalies pagerinimo asmeninėmis lėšomis ir darbu bei bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, atsakovui priteistina ¼ minėtos vertės, t. y. 24 482 Lt kompensacijos.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad (duomenys neskelbtini), esantis svečių namelis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovas santuokos metu pastatė minėtą svečių namelį. Nors šis statinys neįregistruotas viešajame registre, tačiau yra faktiškai sukurtas ir turi vertę. Iš UAB „Ober-Haus“ atliktos 2011-11-07 konsultacijos dėl galimos šio statinio kainos nustatyta, kad svečių namelio rinkos vertė yra apie 39 000 Lt. Šią turto vertę nuginčijančių duomenų nepateikta. Nors apeliantė nurodo, kad svečių namelis yra trečiojo asmens žemės sklypo dalyje, tačiau iš UAB „Ober-Haus“ atliktos 2011-11-07 konsultacijos dėl galimos šio statinio kainos nustatyta, kad pastatas neturi pamatų, gali būti perkeltas į kitą vietą. Tuo tarpu statiniu LR statybos įstatymo kontekste pripažintinas pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas (LR statybos įstatymo 2 str. 2 d.). Priešingų duomenų, kad įstatymų nustatyta tvarka svečių namelis pripažintas savavališku statiniu, nepateikta. Minėtais pagrindais atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo LR statybos įstatymo ir Statybos techninių reglamentų nuostatų vertinimo skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad namelio perkėlimo į kitą vietą kaštai būtų per dideli ir atsakovui sutinkant, svečių namelį natūra priteisė ieškovei N. K., o atsakovui G. K. iš ieškovės priteisė pusės svečių namelio vertės dydžio piniginę kompensacija – 19 500 Lt.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino galimybės teisingai padalyti turtą natūra ir priteisė atsakovui iš apeliantės kompensaciją už jai po santuokos nutraukimo tenkančią bendro turto dalį. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė buvo išsakiusi savo poziciją, kad sutiktų už jai natūra priteistą atsakovo turto dalį sumokėti kompensaciją (t. 1, b. l. 73). Įvertinant šią apeliantės poziciją bei aplinkybę, kad atsakovas faktiškai nebegyvena kartu su apeliante, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantei po santuokos nutraukimo turtą priteisė natūra, kitam sutuoktiniui priteisiant kompensaciją. Apeliacinio skundo argumentai dėl tinkamo proceso neužtikrinimo nemotyvuoti, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2000-08-28 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu apeliantė N. K. įgijo 270/1613 dalis, o trečiasis asmuo R. P. įgijo 1343/1613 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 21, 136). Taigi, santuokos metu įgyta 270/1613 dalis minėto žemės sklypo šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Apskaičiuojant už šį apeliantei natūra tenkantį nekilnojamąjį turtą atsakovui priteistinos kompensacijos dydį skundžiamame sprendime klaidingai nurodyta šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis – vietoje 270/1613 dalies nurodyta 207/1613 dalis. Atsižvelgiant į tai tikslintinas už ½ šio turto atsakovui priteistinos kompensacijos dydis, nurodant, kad kompensacija už šią turto dalį sudaro 17 576 Lt ((210 000 Lt (bendra žemės sklypo vertė) x 270) : 1613 (apeliantei N. K. priklausanti žemės sklypo dalis 270/1613) = 35 152 Lt). Atsižvelgiant į anksčiau paminėtus motyvus keistinas skundžiamu sprendimu priteistas kompensacijos atsakovui G. K. dydis, nurodant, kad bendra kompensacijos suma už natūra N. K. tenkančią santuokos metu įgyto bendro turto dalį yra 37 076 Lt (19 500 Lt (už kilnojamąjį svečių namelį) + 17 576 Lt (už žemės sklypo dalį)).

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas daliai bylos faktinių aplinkybių netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažinimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, taip pat netiksliai apskaičiavo atsakovui už apeliantei tenkančią žemės sklypo dalį priteistiną kompensaciją, todėl skundžiamas sprendimas keistinas (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliantė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegijai pakeitus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (LR CPK 93 str. 5 d.). Išnagrinėjus bylą ieškinio ir priešieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstytinos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Bylos duomenimis už ieškinį N. K. sumokėjo 512,66 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 4). Atsakovas G. K. už priešieškinį sumokėjo 537 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios žyminio mokesčio dalies buvo atleistas, taip pat sumokėjo 600 Lt už kadastrinius matavimus (t. 1, b. l. 74, 75, 81, 163). Tenkinus ieškiniu pareikštus turtinius reikalavimus ir dalį priešieškinio turtinių reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 512,66 Lt už turtinius reikalavimus sumokėto žyminio mokesčio, o atsakovui iš ieškovės proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai (60 proc.) priteistina 240 Lt žyminio mokesčio (537 Lt – 137 Lt = 400 Lt; 400 Lt – 40 proc. = 240 Lt) bei 360 Lt bylinėjimosi išlaidų už kadastrinius matavimus (600 Lt – 40 proc. = 360 Lt), t. y. iš viso 600 Lt (LR CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 2 d.). Vadovaujantis LR CPK 96 str. 3 d., iš apeliantės N. K. valstybės naudai priteistina dalis už priešieškinio 102 295 Lt turtinius reikalavimus mokėtino žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo atsakovas buvo atleistas, – 1 588 Lt (3 046 Lt – 400 Lt = 2 646 Lt; 2 646 Lt – 40 proc. = 1 588 Lt).

Apeliacinės instancijos teisme apeliantė N. K. patyrė 300 Lt išlaidų žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 116), 2 167 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas atidėtas (t. 2, b. l. 119). Atsakovas G. K. pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 500 Lt atstovavimo išlaidas (t. 2, b. l. 132). Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (25 proc.), apeliantei N. K. iš atsakovo priteistina 75 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Proporcingai tenkintai ir atmestai apeliacinio skundo reikalavimų dalims valstybei iš apeliantės priteistina 1 625 Lt, o iš atsakovo – 542 Lt už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, kurio mokėjimas apeliantei buvo atidėtas. Atsižvelgiant į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. atsakovo G. K. iš apeliantės prašoma priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme mažintina iki 1 275 Lt, atitinkamai proporcingai netenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai priteisiant iš apeliantės atsakovui 956,25 Lt išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovės N. K. ir atsakovo G. K. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažintas turtas: 57/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 57/100 kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir palikti šį turtą asmenine ieškovės N. K. nuosavybe.

Sumažinti atsakovui G. K. iš ieškovės N. K. priteistą piniginės kompensacijos sumą už ieškovei N. K. natūra tenkančią santuokoje bendrai įgyto turto dalį iki 37 076 Lt, atitinkamai patikslinant šią kompensacijos sumą sudarančias dalis – 19 500 Lt už kilnojamąjį svečių namelį ir 17 576 Lt už žemės sklypo dalį.

Priteisti atsakovui G. K. iš ieškovės N. K. 24 482 Lt kompensacijos už ieškovės N. K. asmeninio turto pagerinimą.

Pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme: ieškovei N. K. iš atsakovo G. K. priteisti 512,66 Lt žyminio mokesčio už ieškinį; sumažinti atsakovui G. K. iš ieškovės N. K. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 600 Lt (šią sumą sudaro 240 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį bei 360 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų); sumažinti iš ieškovės N. K. valstybei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 588 Lt.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovei N. K. iš atsakovo G. K. 75 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti atsakovui G. K. iš ieškovės N. K. 956,25 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovės N. K. 1 625 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas buvo atidėtas.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. K. 542 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas apeliantei buvo atidėtas.