Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), pilietybė – (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), bedarbė, teista: 1) 2011 m. rugpjūčio 9 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. laisvės atėmimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas išklausyti „asmenų, padariusių nusikalstamas veikas panaudojant smurtą“ socialinės reabilitacijos programą; 2) 2016 m. balandžio 16 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimu, įpareigojant uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose vietose, kur yra vartojamas alkoholis ar prekiaujama alkoholiniais gėrimais; įpareigojant per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydymosi nuo alkoholizmo kursą ir uždraudžiant be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos kursą, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. J., 2022 m. kovo 5 d., apie 22:45 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (alkotesteriu nustatytas 1,84 promilės neblaivumas), konflikto metu, tyčia vieną kartą dubeniu sudavė savo sugyventiniui M. P. į galvą, t. y. tokiu būdu mušdama, nukentėjusiajam savo sugyventiniu M. P., padarė kelių centimetrų dydžio kirstinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje – nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme aprašytais veiksmais kaltinamoji M. J. padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdama ar kitaip smurtaudama sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui.

4. Kaltinamosios M. J. kaltę, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jos paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

7. Į bylą Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 66,33 Eur dydžio civilinį ieškinį bei jį pagrindžiančius dokumentus M. P. gydymo išlaidoms atlyginti (b. l. 78-83). Šį ieškinį geranoriškai atlygino kaltinamoji M. J., kuri prie bylos pateikė tai įrodantį pinigų pervedimo kvitą (b. l. 118).

13. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. J., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdama ar kitaip smurtaudama sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, būdama neblaivi, kai nustatytas 1,84 promilės girtumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamosios parodymus, liudytojo parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami M. J. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jos kaltei pagrįsti. Kaltinamosios veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

14. Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirti 75 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažintina vienu trečdaliu ir skirti galutinę 50 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 5 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą pagal nuteistosios gyvenamąją vietą, įpareigojant neišeiti iš namų - (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. iki 06 val. ryto, išskyrus, jei tai nesusiję su darbu, mokslu, liga, vykimu į gydymo įstaigą. Vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirti dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

15. Kaltinamajai paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės dydžiu ir rūšimi sutinka (b. l. 151).

16. Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

17. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, skirdamas bausmę M. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamojo asmenybę. M. J. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, kaltinamoji teista 2 kartus, abu kartus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 130-133), bausta administracine tvarka 2 kartus, paskutinį kartą 2017 m. gruodžio 13 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį (b. l. 142-145). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nustatytas 1,84 promilės girtumas.

18. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – areštas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamosios asmenybę bei ją charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

19. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas, kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

20. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

21. Kaltinamoji M. J. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

22. Prokuroras prašo kaltinamajai atidėti arešto bausmės vykdymą 5 mėnesių laikotarpiui su intensyvia priežiūra. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (LAT 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-697/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju M. J. kaltinama padariusi nesunkų nusikaltimą. Kaltinamajai siūloma skirti arešto bausmę. Iš byloje esančių įrodymų ir kaltinamosios duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu galima daryti išvadą, kad kaltinamoji supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, susitaikė su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis atleido kaltinamajai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamoji augina nepilnametį sūnų (gimusį (duomenys neskelbtini)). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti be realios arešto bausmės taikymo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajai atidėtinas arešto bausmės vykdymas 5 mėnesių laikotarpiui paskiriant jam 5 mėnesių intensyvią priežiūrą, įpareigojant M. J. būti gyvenamosios vietos adresu nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra (BK 75 straipsnio 1 dalis).

23. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į kaltinamosios M. J. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajai, kaip smurtavusiai prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis, 48 straipsnio 7 dalis).

24. Ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. kovo 7 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant M. J. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) (b. l. 124-126), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

25. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai M. J. buvo sulaikyta nuo 2022 m. kovo 5 d. 23:20 val. iki 2022 m. kovo 7 d. 10:45 val. (b. l. 121-122) dvi sulaikyme išbūtas paras prilyginant 2 (dvejoms) arešto paroms (BK 66 straipsnio 2 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

26. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dubenėlis, 1 vnt., paimtas ir perduotas saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratorei (2022 m. kovo 9 d. Kvitas B, serija BBB Nr. URPK001713), adresu Vytauto g. 109, Ukmergė (b. l. 36), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.

27. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinis diskas su policijos pareigūnų filmuotu vaizdo įrašu – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

28. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 66,33 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 79-82), kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiojo M. P. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji turtinę žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondui atlygino (b. l. 118), civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 75 (septyniasdešimt penkias) paras arešto.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu M. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, M. J. atidėti paskirtos bausmės vykdymą 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui ir paskirti M. J. intensyvią priežiūrą 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – nustatyti, kad M. J., intensyvios priežiūros laikotarpiu, privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22:00 val. iki 6:00 val. visomis savaitės dienomis. M. J. nurodytomis valandomis leidžiama išvykti iš gyvenamosios vietos tik į darbą, sveikatos priežiūros įstaigą, Covid-19 testavimo ir skiepijimo punktą ir Užimtumo tarnybą prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją.

Realaus arešto bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti M. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. kovo 5 d. 23:20 val. iki 2022 m. kovo 7 d. 10:45 val., dvi sulaikyme išbūtas paras prilyginant 2 (dvejoms) arešto paroms.

Paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant M. J. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dubenėlį, 1 vnt., paimtą ir perduotą saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratorei (2022 m. kovo 9 d. Kvitas B, serija BBB Nr. URPK001713), adresu Vytauto g. 109, Ukmergė, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinį diską su policijos pareigūnų filmuotu vaizdo įrašu – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.