Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-287/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) direktorė A. B. 2016 m. balandžio 28 d. pateikė teismui teikimą, kuriuo prašo išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klusimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-287/2016 ir priteisti iš kaltinamojo T. R. 63,69 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Teikime nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu ir Pakruojo rajono apylinkės teismo paskyrimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-287/2016, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 2 dalimi, kaltinamąjį T. R. bylos nagrinėjimo metu gynė advokatas Anatolij Šichovcov. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-287/2016 nepagrįstai neišsprendė antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimo ir nepriteisė valstybės patirtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamojo T. R.. Tarnyba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įsta­ty­mo 14 str. 12 d., Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, gavusi advokato Anatolij Šichovcov prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, Pakruojo rajono apylinkės teismui elektroniniu paštu 2016 m. sausio 29 d. 20 val. 14 min. pateikė 2016-01-29 pažymą Nr. (2.19)NTP-7-1184, pasirašytą elektroniniu parašu, kurioje buvo pateikta informacija apie valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas T. R. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį (pasitarimų kambaryje) turi teisę nuspręsti ir iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, bei remiantis teismų formuojama praktika, Tarnyba turi pateikti pažymą apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas ne vėliau kaip baigus įrodymų tyrimą ir proceso dalyviams pasisakant per baigiamąsias kalbas, ar bylos nagrinėjimo metu, įskaitant baigiamąsias kalbas, todėl įvertinus tai, kad teisiamasis posėdis baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-287/2016 prasidėjo 2016 m. sausio 29 d. 9 val. 30 min., o pažyma pateikta 2016 m. sausio 29 d. 20 val. 14 min., todėl teigtina, kad pažyma pateikta laiku, todėl Pakruojo rajono apylinkės teismas nepagrįstai neišsprendė antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimo iš kaltinamojo T. R.. Taip pat pažymėjo, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali bylinėjimosi išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.), tačiau nėra numatyta teismui teisė išvis nenagrinėti VGTPĮ išlaidų priteisimo valstybei klausimo, tačiau teismas 2016 m. sausio 29 d. nuosprendyje antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimo neišsprendė ir dėl jų nepasisakė.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalies bei 307 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatos reglamentuoja teismo teisę pripažinus kaltinamąjį kaltu priimant nuosprendį nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o sprendimas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti nurodomas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Taigi, įstatyminės nuostatos numato, jog teismas šiuos klausimus turi išspręsti bylos nagrinėjimo metu, o dėl jų priimtą sprendimą nurodyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kas sąlygoja, jog bylos dalyvis tokio pobūdžio prašymą su išlaidų dydį patvirtinančiais įrodymais privalo pateikti laiku – iki priimant nuosprendį. Toks pastarųjų teisės normų aiškinimas ne kartą akcentuotas teismų praktikoje, beje, nurodomoje ir pareiškėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (pvz. Kauno apygardos teismo nutartys, priimtos bylose Nr. 1S-681-327/2014, Nr. 1S-682-327/2014, Nr. T-195-290/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos Nr. 1-9-287/2016 medžiagos matyti, kad T. R. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jis nubaustas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Bylos nagrinėjimo teisme metu, kas matyti iš 2016 m. sausio 29 d. teisiamojo posėdžio protokolo (baudžiamosios bylos 2 t., 54-60 b. l.), įskaitant ir baigiamąsias kalbas, nebuvo prašoma teismo priteisti iš kaltinamojo T. R. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Be to, teisiamasis posėdis baudžiamojoje byloje prasidėjo 2016 m. sausio 29 d. 9 val. 30 min. ir baigėsi, įskaitant įrodymų tyrimą, baigiamąsias kalbas bei nuosprendžio paskelbimą, tą pačią dieną – 2016 m. sausio 29 d. 14.30 val. Tuo tarpu Tarnybos pažyma apie antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas teisme gauta jau po bylos išnagrinėjimo ir nuosprendžio paskelbimo 2016 m. sausio 29 d. ir užregistruota teisme tik 2016 m. vasario 1 d., kadangi buvo išsiųsta Tarnybos 2016 m. sausio 29 d., 20 val. 14 min., jau po darbo valandų penktadienį (baudžiamosios bylos 2 t., 68-69 b. l.). Šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad Tarnybos pažyma nepateikta laiku – ne vėliau kaip baigus įrodymų tyrimą ir proceso dalyviams pasisakant per baigiamąsias kalbas, ar bylos nagrinėjimo metu, įskaitant baigiamąsias kalbas, t.y. šiuo atveju ne iki teismui išeinant priimti nuosprendžio. Todėl bylos duomenų pagrindu atmestinas kaip visiškai nepagrįstas pareiškėjos teiginys, jog pažyma buvo pateikta laiku ir teismas nepagrįstai neišsprendė 2016 m. sausio 29 d. nuosprendyje antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimo, kaip tą numato BPK 307 straipsnio 6 dalies 4 punktas.

Kartu pažymėtina, kad iš baudžiamosios bylos Nr. 1-9-287/2016 medžiagos matyti, jog Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi (baudžiamosios bylos 2 t., 38 b. l.), nustatyta, kad kaltinamajam T. R. bylos nagrinėjime teisiamajame posėdyje yra privalomas gynėjo dalyvavimas, todėl ginti kaltinamąjį T. R. buvo paskirtas advokatas Anatolijus Šichovcovas (BPK 51 str. 1 d. 7 p.). Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 3 dalis numato pareigą, jog tokiu atveju kai gynėjo nėra pasikvietęs pats nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka. Taigi įstatyme įtvirtinta, kad tokios išlaidos gali būti išieškotos atsižvelgiant į turtinę padėtį, išskyrus nurodytas išimtis, be to, apie tai nuteistajam turi būti išaiškinta iš anksto. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje, kurioje be kita ko pasisakyta, kad grąžintinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 3 ir 5 punktus ir 14 straipsnio 5 dalį. Šiuo metu mechanizmas, kaip bylą nagrinėjantis teismas galėtų įgyvendinti minėtą įstatymo nuostatą, nėra įtvirtintas. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam T. R. iš anksto nebuvo išaiškinta apie tai, jog iš jo gali būti priteistos dėl būtino gynėjo dalyvavimo teisme susidariusios išlaidos, o turtinės padėties atitikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatoms teismas patikrinti neturi galimybės. Be to, kaip minėta, Tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Pakruojo rajono apylinkės teismui buvo pateikta jau po nuosprendžio paskelbimo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 361, 362, 364 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, teikimą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą šiame teisme.