Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, susipažino su Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos laikinai einančios direktoriaus pareigas D. J. teikimu dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme 2015-05-06 gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos laikinai einančios direktoriaus pareigas D. J. (toliau – Tarnyba) teikimas, dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-391-290/2014. Teikime nurodoma, kad teismas 2014-12-23 nuosprendyje nepagrįstai neišsprendė antrinės teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš R. K.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 14 str. 12 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 str. 2 d. gavusi advokatės R. V. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo, 2014-11-25 8.55 val. elektroniniu paštu pateikė teismui 2014-11-24 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-4352 pasirašytą elektroniniu parašu, kurioje buvo pateikta informacija apie valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas R. K.. Remiantis Kauno apygardos teismo formuojama praktika, Tarnyba turi pateikti pažymą apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas ne vėliau, kaip baigus įrodymų tyrimą ir proceso dalyviams pasisakant per baigiamąsias kalbas, ar bylos nagrinėjimo metu, įskaitant baigiamąsias kalbas, taigi pažyma pateikta laiku, todėl Kauno apygardos teismas nepagrįstai neišsprendė antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimo iš R. K..

Teikime pažyma, kad 2014-11-24 pažymoje Nr. TP-7-(2.10)-4352 nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą R. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 69 „Dėl advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.1.1, 14.1.2.1 punktais sudaro 168,21 Eur. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali bylinėjimosi išlaidų nepriteisti ar jų dydį mažinti (BPK 106 str. 2 d.). Tačiau nėra numatyta teismui teisė iš vis nenagrinėti VGTPĮ išlaidų priteisimo valstybei klausimo. Teismas 204-12-23 nuosprendyje antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimo neišsprendė ir dėl jų nepasisakė. Tarnyba pateikė teismui pažymą elektroniniu būdu, pasirašytą saugiu elektroniniu parašu, todėl ji yra prilyginama pažymai pateiktai raštu. Remiantis VGTPĮ 24 str. 7 d. jei antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos valstybės naudai, ją atstovauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

Teikimas paliekamas nenagrinėtu.

Baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikoje vyksta tik pagal proceso veiksmų atlikimo metu galiojančio BPK nustatytas taisykles (BPK 4 str. 1 ir 2 dalys). Tai reiškia, kad joks teisėjas neturi teisės priimti ir nagrinėti skundo ar prašymo kitokia nei Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka.

BPK 361 str. 1 d. nustato, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta teisė teismui priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

BPK 364 str. 2 d. nurodyti proceso dalyviai galintys kreiptis į teismą dėl BPK 361 str. nustatytų vykdymo metu kylančių abejonių ar neaiškumų, tarp kurių yra ir su proceso išlaidų nustatymas ir paskirstymas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nėra proceso dalyvis, todėl laikinai einančios Tarnybos direktorės pareigas D. J. skundas paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos laikinai einančios direktoriaus pareigas D. J. teikimą palikti nenagrinėtu.

Nutartis neskundžiama.