- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- 1-1880-1049/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22131-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- J. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.6Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
- 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, pensininkas, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
J. V. 2020 m. birželio 7 d. apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0363 nustatytas 2,49 promilės neblaivumas.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis J. V., teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad 2020 m. birželio 7 d., dėl kilusių asmeninių konfliktų vartojo alkoholį – degtinę ir alų. Kadangi nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nuo savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) jam priklausančiu automobiliu „Volkswagen Passat“, važiavo iki parduotuvės nusipirkti alkoholio ir grįžinėjo atgal. Nors atstumas nebuvo didelis, tačiau apie 19.50 val., buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie alkotesteriu patikrinę jo blaivumą nustatė 2,49 promilių girtumą. J. V. nurodė, kad suvokė, jog yra stabdomas policijos pareigūnų ir nesipriešino, nors prieš išvykdamas nesuvartojo daug alkoholio, tačiau buvo jo vartojęs dieną prieš įvykį, todėl sutinka su nustatytu girtumo laipsniu. Dėl apsvaigimo nuo alkoholio neatsimena kaip buvo stabdomas policijos pareigūnų, tačiau paaiškino, kad keliu važiavo nevingiuodamas. Automobilį įsigijo 2013 metais ir jį vertina 1 000,00 eurų, kadangi pasibaigusi jo techninė apžiūra. Per ilgą vairavimo patirtį nebuvo praradęs vairuotojo pažymėjimo ir taip neatsakingai pasielgė pirmą kartą, suvokia, jog negalima vairuoti apsvaigus nuo alkoholio. Šiuo metu gyvena vienas ir padeda seseriai, tačiau planuoja keisti gyvenimą, įsidarbinti. Po šio įvykio lankosi pas psichologą, mėgindamas pasveikti nuo alkoholizmo. Šiuo metu kaltinamojo pajamos yra 420 eurų pensijos išmoka. Paaiškino, kad sūnus R. V. galėtų daryti jam teigiamą įtaką, kadangi jis turi savo verslą, su juo ir anūkais bendrauja dažnai, pastarasis jam padeda, o ir kaltinamasis, gimus trečiajam siūlomo laiduotojo vaikui, padės jam, todėl atstumas tarp miestų nebus kliūtis palaikyti ryšį. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoju apklaustas pasiūlytas laiduotojas R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 17 metų gyveno Anglijoje, tačiau paskutinius tris metus gyvena Lietuvoje ir su tėčiu palaiko gerus santykius, be to J. V. jam patikėjo namo pardavimą. Nors R. V. tėvai išsiskyrę, tačiau visi palaiko bendravimą. Paaiškino, kad kaltinamasis J. V. yra turėjęs problemų su alkoholio vartojimu, dėl ko siūlomas laiduotojas buvo užregistravęs jį gydytis, o šiuo metu perregistravo kitur. Patikino, kad tėvas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio automobilio nevairuodavo, dažnai vaikščiodavo ilgus atstumus – 10-15 km. pėsčiomis, fizinei formai palaikyti. R. V. gyvendamas užsienyje ir Lietuvoje užėmė geras pareigas, šiuo metu yra verslo plėtros vadovas, turi šeimą, augina du vaikus ir laukia gimstant trečiojo. Nors pats gyvena Vilniaus rajone, tačiau su tėčiu matosi kartą per savaitę, o kas dieną bendrauja telefonu. Dėl šio įvykio R. V. taip pat kalbėjosi su kaltinamuoju apie tai, kad šis, dėl nederamo elgesio, privalo prisiimti atsakomybę. Kadangi kaltinamasis jį mini geru žodžiu, mano, kad gali būti jam autoritetas ir daryti teigiamą įtaką, R. V. padeda kaltinamajam, o šis juo pasitiki. Paaiškino, kad ankščiau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuomet skubėjo į oro uostą ir pasiimti dukros.
Išvada dėl J. V. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Liudytojas G. K., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. birželio 7 d., apie 19.50 val., jam priklausančiu automobiliu važiuodamas (duomenys neskelbtini), Kaune, priešais jį pastebėjo lėtai važiuojantį ir įtartinai manevruojantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). G. K. mėginant aplenki minėtą automobilį, šis išvažiavo į priešingą eismo juostą, todėl liudytojas apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. Minėtam automobiliui nusukus į pievą ir sustojus (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, liudytojas taip pat sustojo ir nuėjo pažiūrėti ar automobilio vairuotojui viskas gerai, tačiau priėjęs suprato, kad jis yra neblaivus, nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas ir jis sunkiai orientavosi aplinkoje, tačiau iki kol atvyko policijos pareigūnai, daugiau nevažiavo (b. l. 26–28).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2020 m. birželio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, kur apžiūrėtas ir paimtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–21).
Iš Kauno AVPK 2020 m. birželio 7 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamajam J. V. nustačius neblaivumo požymius (nerišlią kalbą, iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną ir nekoordinuotus judesius), 20,10 val. alkotesteriu „Alcotest 6810, Nr. ARFM-0363“ J. V. nustatytas 2,49 promilių girtumas, o 20.30 val. patikrinus pakartotinai nustatytas 3,14 promilių girtumas (b. l. 29–30).
Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra J. V. (b. l. 35).
Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pažymos matyti, kad automobilio „Volkswagen Passat“ 1997 m., laidos vidutinė kaina Lietuvoje be PVM – 983,00 eurai (b. l. 36).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas J. V. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, pasitvirtino.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,49 promilės etilo alkoholio), 2020 m. birželio 7 d., apie 19.50, Kaune, važiuodamas Kauno miesto gatvėmis – (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, iki kol (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, apie įvykį pranešus liudytojui G. K..
Be kaltinamojo prisipažinimo ir jo paties parodymų apie tai, jog jis, jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Volkswagen Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytu laiku vairavo neblaivus, jo kaltę pagrindžia ir kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojo G. K. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad apie transporto priemonę vairuojantį neblaivų asmenį jis pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112, pastebėjęs priešais jį keliu įtartinai manevruojantį kaltinamojo automobilį „Volkswagen Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis išvažiavo į priešingą eismo juostą, o toliau važiuodamas (duomenys neskelbtini) nusuko į pievą ir sustojo prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), po ko liudytojas priėjęs prie kaltinamojo pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą ir suprato, kad jis yra neblaivus, kadangi pastarasis nesiorientavo aplinkoje. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, užfiksavę kaltinamojo neblaivumo požymius bei patikrinę J. V. alkotesteriu „Alcotest 6810“, nustatė 2,49 promilių girtumą, ką patvirtina neblaivumo nustatymo aktas, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami patvirtinti J. V. veiksmuose esančius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytus sudėties požymius. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis J. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,49 promilių girtumas), suvokdamas savo veiksmus sėdo už jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir važiavo Kauno mieste – (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatve iki kol sustojo ties pastatu, pažymėtu numerkiu (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas atvykusių policijos pareigūnų, kurie į įvykio vietą atvyko gavę pranešimą dėl automobilį vairuojančio neblaivaus asmens.
Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi suprato savo veiksmų pavojingumą, o tai patvirtinta aukščiau šiame nuosprendyje aptartais byloje surinktais įrodymais. Byloje nustatyta, o ir pats kaltinamasis pripažino, kad automobiliu jis važiavo be svarbios priežasties – įsigyti alkoholio. Tokiais savo veiksmais, kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui ir šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Teismo išvados dėl J. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. V. pateikė prašymą, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kurį pasiūlytas laiduotojas R. V., byloje dėl to apklaustas liudytoju, palaikė ir taip pat pateikė dėl to rašytinį prašymą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, netaikant užstato bei prašė paskirti baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui ir 5 MGL dydžio (250,00 eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų aukų fondą, kartu taikant 72 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą.
Kaltinamojo gynėja palaikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir prašė neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Laiduotojas R. V., sutinka laiduoti už kaltinamąjį J. V., nurodė, kad yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteistas, administracine tvarka baustas du kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus dėl gyvenimiškų priežasčių, užima vadovaujančias pareigas, yra kaltinamojo sūnus, kuris padeda prižiūrėti jo vaikus – kaltinamojo anūkus, be to šiuo metu laukia šeimos pagausėjimo – trečiojo vaiko. Su kaltinamuoju palaiko artimus santykius, gerai sutaria, kaltinamasis jo klauso, po įvykio su kaltinamuoju kalbėjosi, jis labai gailisi dėl savo poelgio, supranta poelgio netinkamumą, pažadėjo daugiau tokių klaidų nedaryti. Tikina galintis realiai daryti teigiamą įtaką savo tėvui, kuris šiuo metu gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, dėl to už jį laiduoja.
Pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad R. V. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje gali būti laiduotoju ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. R. V. neteistas, administracine tvarka baustas, yra sukūręs šeimą, augina du nepilnamečius vaikus ir laukia trečiojo, ir nors užima vadovaujančias pareigas bei gyvena kitame mieste, tačiau artimai bendrauja su kaltinamuoju. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis ir siūlomas laiduotojas yra artimi šeimos nariai, jų tarpusavio santykiai geri, R. V. padeda kaltinamajam gydytis turimą priklausomybę alkoholiui, o šis jam – buityje. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas laiduotojas atitinka formaliuosius įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, todėl manytina, kad pagal savo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir šeimos ryšį, turi objektyvią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ir yra vertas teismo pasitikėjimo.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamojo J. V. veiksmai atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius, pastarasis visiškai pripažino pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nuoširdžiai gailėjosi, jo veiksmais turtinė žala nepadaryta, jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra neteistas (b. l. 62–63), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 64–65), nėra įrašytas psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėse (b. l. 68), o laiduotojas R. V. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą R. V. atsakomybei. Šiuo atveju nustatytinas minimalus, tai yra 1 (vienerių) metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis), kuris manytina yra pakankamas ir adekvatus baudžiamojo įstatymo nustatytiems tikslams pasiekti, netaikant užstato. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir J. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio (2,49 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau to nepaisydamas vairavo transporto priemonę, tuo sukeldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones).
BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.).
Prokurorė teisiamojo posėdžio metu teismo prašė J. V. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones trijų metų laikotarpiui.
Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad J. V. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Tokie neteisėti J. V. veiksmai neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėti J. V. veiksmai turtinės žalos nesukėlė. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos J. V. pripažino visiškai, yra teisiamas pirmą kartą. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, teisę vairuoti transporto priemones J. V. įgijo seniai, ir nors paskutiniu metu automobilio dažnai nevairavo, tačiau įvykio dieną, būdamas neblaivus ir žinodamas, jog automobilis ilgai neeksploatuojamas, be techninės apžiūros, juo vyko į parduotuvę įsigyti alkoholinių gėrimų. Pažymėtina, jog alkotesteriu „Alcotest 6810“, kaltinamajam nustatytas 2,49 promilių girtumas yra artimas sunkiam girtumo laipsniui. Įvertinus šias aplinkybes, uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones kaltinamajam nustatytinas dviejų metų terminui, jį skaičiuojant nuo kardomosios priemonės taikymo – šios specialiosios teisės kaltinamajam sustabdymo dienos – tai yra nuo 2020 m. birželio 10 d. (b. l. 55–56).
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo taikyti BK 72 straipsnio 3 dalį ir konfiskuoti kaltinamojo vairuotą automobilį „Volksagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė J. V., buvo įvykdytas jam vairuojant asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalių nuostatos ir automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje būtent transporto priemonės konfiskavimas padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus, o prokurorės prašoma įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nurodyta netinkamai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį.
Šia įmoka, visų pirma, siekiama užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą, tačiau šiuo atveju padarytas tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui. Nors įstatymas nedraudžia įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskirti padarius ir kitokio pobūdžio nusikaltimus (ne tik smurtinius), tačiau visais atvejais būtina šios poveikio priemonės taikymą pagrįsti. Nors prašoma skirti 250,00 eurų įmoka yra mažesnė už konfiskuotino turto vertę (983,00 eurų), tačiau J. V. taikant abi poveikio priemones, jis finansiškai būtų nubaustas per griežtai. Juolab įvertinus tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas teigiamai, yra pensijinio amžiaus, tikėtina, kad padarytas nusikaltimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir teismas suteikia jam šansą pasitaisyti. Darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, nagrinėjamu atveju yra pakankamas kaltininkui priklausančios transporto priemonės konfiskavimas (pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-521-478/2018, 2020 m. sausio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-117-593/20, kt.).
Kaltinamajam J. V. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 51–54, 55–56) – paliktinos iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintinos, tačiau VĮ „Regitra“ perduotinas J. V. vairuotojo pažymėjimas, pranešant šiai įstaigai apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones J. V. atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamajam J. V. priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą policijos automobilių saugojimo aikštelėje (b. l. 64), palikti iki teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, automobilį, kartu su jo registracijos liudijimu (b. l. baudžiamosios bylos viršelio galinėje dalyje) perduodant turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
J. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį laiduotojo R. V. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti J. V., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo šio specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2020 m. birželio 10 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti J. V. priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje (b. l. 34), esančioje Technikos g. 18A, Kaunas, jį, kartu su automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) (baudžiamosios bylos viršelio galinėje dalyje) perduodant turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.
Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, VĮ „Regitra“ perduoti J. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00347705 (baudžiamosios bylos viršelio galinėje dalyje), pranešant šiai įstaigai apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones J. V. atėmimą 3 (trejiems) metams.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą J. V. automobiliui „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kėbulo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.