- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- 1-896-988/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18691-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Kaltinamasis
- M. R.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.27.2.1Grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 287 str. 1 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, faktinė ir gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, dirbantis UAB „P.“, kasininku, teistas:
1. 2017-04-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 1 d. 3 p., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskirti jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. numatytas auklėjamojo pobūdžio priemones – elgesio apribojimą. Įpareigoti M. R. 6 (šešis) mėnesius būti namuose nuo 22 iki 6 val. bei tęsti mokslą arba pradėti dirbti.
2. 2017-04-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo M. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir skirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu M. R. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant BK 92 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams bei skiriant M. R. auklėjamojo poveikio priemonę – 60 valandų trukmės auklėjamojo pobūdžio darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu skirta bausme pagal BK 284 straipsnį, ir M. R. paskirta septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, taikant BK 92 straipsnį, atidėtas vieneriems metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – 60 valandų trukmės auklėjamojo pobūdžio darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį. 2018-05-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas M. R., ir vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu paskirtą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 287 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. R. 2018-04-22 apie 04.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju I. R. metu, tyčia, dešiniu kumščiu vieną kartą sudavė smūgį jam į smakrą, po ko sudavė vieną kartą dešiniu kumščiu į nosį, dėl ko nukentėjusiajam I. R. padarė nosies patinimą, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
M. R., panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš valstybės tarnautojo (policijos pareigūnės) susilaikyti nuo veiksmų M. R. naudai, t. y. grasino valstybės tarnautojui, o būtent: 2018-04-22 apie 09.08 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atvykus policijos pareigūnams, siekdamas išvengti sulaikymo, prieš jį sulaikančią pareigūnę A. S. panaudojo psichinę prievartą: reikalavo, kad ji jo nesulaikytų, grasino jai, kad jis susidoros (nužudys) su jos nepilnamete dukra E. P..
Kaltinamasis M. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2018-04-22 namuose tarp jo ir jo dėdės I. R. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis I. R. vieną kartą trenkė į smakrą, kitą kartą į nosį. Sutinka, kad dėl to galėjo būti jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pasielgė dėl neblaivumo. Po to, dėdė iškvietė policijos pareigūnus ir jis pareigūnei grasino, kad susidoros su jos dukra, ją nužudys. Taip sakė, kas norėjo, kad pareigūnė jo nesulaikytų. Neblaivumas irgi turėjo įtakos jo veiksmams. Dėl nusikaltimų gailisi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. S. parodė, kad ji dirba Vilniaus apsk. VPK rinktinės VYTIS 3-osios kuopos vyriausiąja patrule. 2018 m. balandžio 22 d. dirbant kartu su rinktinės „Vytis“ pirmosios kuopos vyriausiuoju patruliu D. V., apie 09 val. 08 min. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad adresu Vilniaus m. sav., Vilnius., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus sūnėnas triukšmauja, puola muštis, yra nepilnamečiai vaikai, pranešė dėdė. Nuvykus minėtu adresu, apie 09 val. 12 min. minėtame bute sutiko pranešėją I. R., a/k (duomenys neskelbtini) tel. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kurio sklido alkoholio kvapas, stovėdamas sverdėjo ir kalbėjo nerišliai, bet sugebėjo paaiškinti, kad 2018-04-22, apie 04 val. 00 min. ryte, pažadino savo sūnėną M. R., a/k (duomenys neskelbtini) tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prabudęs ir atsikėlęs M. R., (būdamas neblaivus) trenkė dešinės rankos kumščiu savo dėdei I. R. į veido sritį ir sulaužė jam nosį, taip sukeldamas savo dėdei fizinį skausmą (vėliau GMP 0872 pilietį I. R. išvežė Lazdynų ligoninę). Konflikto metu, išgirdusi triukšmą, močiutė J. R., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),Vilniuje, tel. Nr. (duomenys neskelbtini)atėjo pažiūrėti į konflikto vietą, kas vyksta. M. R., pamatęs ateinančią savo močiutę, stvėrė nuo stalo virtuvinį peilį (peilis su juoda rankena) ir pradėjo mojuoti grasindamas savo močiutei, kad ją nužudys, prieš veidą peiliu. M. R. nuo močiutės J. R. atitraukė dėdė I. R. ir M. R. draugės, nepilnametė V. P., gim. (duomenys neskelbtini), jos nepilnametė sesuo V. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir sesers mažametė draugė L. G., gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini). Močiutei J. R. M. R. fizinio skausmo sukelti nesugebėjo. Ji su savo šeima 2012 metais išsikraustė iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje į kitą butą gyventi ir todėl ji iš matymo pažįsta šiuos asmenis. Jos dukra E. P., gim. (duomenys neskelbtini), iki 2012 metų augo (duomenys neskelbtini) name kartu su M. R. ir jie vienas kitą pažįsta. Jai išsiaiškinus kvietimo aplinkybes ir pasakius M. R. jog jis bus sulaikomas ir pristatytas į Vilniaus m. 1-ąjį PK dėl smurto artimoje aplinkoje, M. R. paklausė jos: "K. E. gyvena". Pasiteiravus M. R., dėl kokios priežasties naudojo smurtą prieš savo dėdę jis atsakė koks tavo reikalas, rūpinkis savo dukra, aš ir taip sėsiu septyniems mėnesiams už grotų, ir jai ji jo nepaleis, jo draugeliai susidoros su jos dukra, nes jis žino, kur ji lankosi, nes jis žino, kur ji būna su savo draugais ir jai pamatysit, kas bus, tai pat pasakė, kad ją ir kartu pareigūnę nužudys. Kadangi ji kartu su savo vaikais gyveno adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), M. R. buvo jos kaimynas, todėl jis puikiai pažįsta ją ir jos dukrą E. P.. Jie turi bendrus pažįstamus. Jos dukra E. P. lankose parkuose, krepšinio aikštelėse, kur kartais būna ir M. R. su savo draugais. Mano, kad jos dukrai dėl jos atliktų pareigų gresia realus pavojus sveikatai ir gyvybei. Prašo policijos pagalbos apsaugoti jos dukrą nuo realių grėsmių (b.l. 34).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju I. R. parodė, kad 2018-04-21 jis buvo namuose, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kartu su savo motina J. R., gim. (duomenys neskelbtini), jie išgėrė degtinės, buvo šeštadienis. Kitą dieną, ryte, (2018-04-22) tikslaus laiko neatsimena, jį pažadino kažkokie pašaliniai asmenys. Kiek vėliau suprato, kad jo sūnėnas M. R. grįžo namo naktį ir atsivedė savo pažįstamus. Kai jis atsikėlė, sužinojo, kad M. negražiai elgėsi su jo motina J. R.. Jis priėjo prie miegančio M., pradėjo jį žadinti, norėjo su juo ramiai pasikalbėti ir išsiaiškinti, kodėl jis taip elgiasi. Kai M. atsikėlė, jis atrodė apsvaigęs (nežino ar nuo alkoholio ar nuo ko nors kito). M. dešinės rankos kumščiu trenkė jam į nosį, jam pradėjo bėgti kraujas, ir jis nuėjo į kitą kambarį. Jis nematė, bet žino, kad kai jo motina J. R. atėjo į kambarį, M. griebė virtuvinį peilį ir pradėjo juo mosikuoti. Iš kur M. paėmė tą peilį, jis nematė, nes jam skaudėjo nosį ir jis buvau išėjęs į kitą kambarį. Konfliktas įvyko tarp jo ir M., kiti asmenys jame nedalyvavo. Kodėl M. taip pasielgė, paaiškinti negali, galimai dėl to, kad buvo apsvaigęs. Anksčiau tarp jų buvo žodiniai konfliktai, bet jis niekada nieko nemušė. Įtaria, jis užsimiegojęs nesuprato, kam smūgiuoja. Tada jis iškvietė policiją. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis jiems nurodė, kad niekam pretenzijų neturi, tik paprašė išvežti sūnėną M., kad jis apsiramintų. Kadangi jo nosis kraujavo, policijos pareigūnai iškvietė jam GMP, kuri nuvežė jį į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje jis sužinojo, kad jam lūžo nosis. Kai jis grįžo iš ligoninės M. namuose jau nebuvo. Jo motina J. R. jam daugiau nieko apie tą įvykį nepasakojo. Nori parodyti, kad civilinio ieškinio nereikš, sūnėnui pretenzijų neturi. Šiuo metu sūnėnas M. R. įkalinimo įstaigoje, grįžti turėtų tik po Naujųjų metų. Daugiau apie tą įvykį nieko parodyti negali (b.l. 39).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. R. parodė, kad 2018-04-21 savo namuose, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ji, jos sūnus I. R. ir jų pažįstami vartojo alkoholinius gėrimus, degtinę. Jie šventė jos sugrįžimą iš užsienio. Ji keturis metus dirbo Airijoje, Dubline. Tą vakarą jie pasisėdėjo ir kai jų draugai išėjo, jie su I. nuėjo miegoti. Ryte ji pabūdo, nes išgirdo kažkokį triukšmą. Ji nuėjo į kitą kambarį pasižiūrėti, kas įvyko ir pamatė, kad jos sūnus I. sėdi ant grindų ir iš jo nosies bėga kraujas. Sūnus I. jai pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus. Kambaryje dar buvo jos vaikaitis M. R. ir kažkokios paneles, jų nepažįsta, matė pirmą kartą. Kaip suprato, M. grįžo namo naktį ir atsivedė paneles. Ji nesuprato, kas vyksta, kažkas sakė, kad M. grasino peiliu, bet ji to nematė. Nori parodyti, kad M. turėjo rankose peilį, bet juo negrasino ir nemosikavo. Ji tai pasakė ir kambaryje esantiems asmenims, ir tą patį pasakė atvykusiems policijos pareigūnams. Vėliau greitoji medicinos pagalbą išvežė jos sūnų I. į ligoninę, o policijos pareigūnai išvežė vaikaitį M. į komisariatą. Jokių pretenzijų savo vaikaičiui M. R. ji neturi, nėra nukentėjusį. Vaikaitis M. jai negrasino, peiliu nemosikavo. Jai nei turtinė nei neturtinė žala nepadaryta. Daugiau nieko parodyti negali (b.l. 47).
2018-04-22 Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresnysis tyrėjas pranešė, kad 2018-04-22 apie 04.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje M. R., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus dešinės rankos kumščiu trenkė savo dėdei I. R., gim. (duomenys neskelbtini), kelis kartus į veido sritį sulaužydamas jam nosį ir savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą. Taip pat paėmęs nuo virtuvės stalo į ranką peilį (su juoda rankena), pradėjo juo mosikuoti prieš savo močiutės J. R., gim. (duomenys neskelbtini), veidą ir grasino ją nužudyti. 2018-04-22 apie 09.08 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atvykus patruliu ekipažui V9032, M. R. atpažino kaip buvusią savo kaimynę, sulaikančią jį pareigūnę A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir panaudodamas psichinę prievartą ir reikalaudamas kad ji nutrauktų jo sulaikymą, pradėjo grasinti, kad susidoros su jos nepilnamete dukra |E. P., gim. (duomenys neskelbtini), sakydamas, kad sės septyniems mėnesiams už grotų, tačiau jo draugeliai susidoros su pareigūnės dukra, nes žino kur ji lankosi, o kaip jį paleis jis pats ją nužudys. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18691-18 pagal LR BK 138 str. 145 str. 1 d. Ir 287 str. 1 d. (b.l. 1, 11).
2018-04-22 Vilniaus aps. VPK Rinktinės Vytis 1-osios kuopos vyriausiasis patrulis D. V. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodė, kad 2018-04-22 apie 09.08 val. patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule A. S. gavo pranešimą iš VPK OVS vykti adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur neblaivus sūnėnas triukšmauja, puola muštis. Atvykę į vietą, nustatė, kad pareigūnus kvietė I. R., gim. 1984-04-24, jis paaiškino, kad pažadino savo sūnėną M. R.. Atsikėlęs M. R. puolė mušti savo dėdę. Dešinės rankos kumščiu trenkė I. R. į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Išgirdusi triukšmą, bute atėjo močiutė J. R., gim. (duomenys neskelbtini). Pamatęs močiutę M. R. paėmė nuo virtuvės stalo virtuvinį peilį ir pradėjo pulti, mosikavo peiliu. Močiutė sužalojimų nepatyrė. M. R. ir I. R. buvo apsvaigę nuo alkoholio. GMP 0872 brigada I. R. išvežė į Lazdynų ligoninę. M. R. paaiškino, kad trenkė savo dėdei, nes jis jį pažadino, įtariamasis pristatytas į pirmąjį PK, panaudotos spec. priemonės – antrankiai, pridedamas peilis su kuriuo grasino J. R.. M. R. 1-me komisariate nustatytas 1,27 promilės girtumas (b.l. 19).
2018-04-22 protokole užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta (b.l. 14-18).
Ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant specialistui T. K., apžiūrėtas peilis. Apžiūrimas peilis susideda iš geležtės su kotu ir rankenos. Peilio geležtė - tiesi, vienašmenė, pagaminta iš šviesiai pilkos spalvos, magnetinėmis savybėmis pasižyminčiu metalu. Geležtės ilgis - 80 mm, plotis - 17,3 mm, storis - 143 mm, geležtės ašmenys pagaląsti iš abiejų geležtės šonų, geležtės smaigalį sudaro apie 35 laipsnių kampu susijungiantis pentės bnuožambis ir ašmenų išlinkimas. Peilio rankeną sudaro prie geležtės koto trimis balto metalo kniedėmis pritvirtintos dvi simetriškos juodos spalvos medinės kriaunos. Rankenos ilgis - 111 mm, plotis ir storis vidurinėje dalyje atitinkamai 10,8 ir 19,3 mm. Specialisto, BPK 89, 90, 92 ir 205 straipsniuose nustatyta tvarka atlikusio daiktų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimą, išvada: apžiūrėtas peilis yra pramoninės gamybos buitinės paskirties (virtuvinis) peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiems ginklams nepriskiriamas (b.l. 63-69).
Specialisto išvadoje nurodyta, kad I. R. RVUL 2018-04-22 nustatyta nosies patinimas ir nosies kaulų lūžis, tačiau kaip matyti nosies kaulų rentgeno nuotraukose šviežio lūžio požymių nėra, matomas lūžis yra senas, todėl I. R. nustatomas nosies patinimas, kuris gali būti trauminės kilmės, padarytas kieto buko daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymas (b.l. 74).
2018-09-28 apžiūrėta garso įrašo skaitmeninė kopija, kurią Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrius atsiuntė el. paštu. Garso įrašo trukmė 1 minutė 11 sekundžių. Garso įraše girdisi bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir pranešėjo pokalbis. (b.l. 78-82)
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino; 2 dalyje – tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Pagal BK 287 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai, o to paties straipsnio 2 dalį – tam, kas šią veiką padarė panaudodamas fizinį smurtą. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už reikalavimą iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai yra diferencijuojama pagal tai, kokiu būdu toks reikalavimas pasireiškė. Jeigu panaudojant psichinę prievartą – veika kvalifikuojama pagal BK 287 straipsnio 1 dalį, o jeigu fizinį smurtą – pagal 2 dalį. Nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo psichinės prievartos ar (ir) fizinio smurto panaudojimo reikalaujant atlikti veiksmus kaltininko ar kito asmens naudai momento.
BK 248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. BK 248 straipsnio 2 dalyje – nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Šiuo atveju M. R. nežymų sveikatos sutrikdymą padarė savo dėdei (motinos broliui), kuris nepatenka į BK 248 straipsnyje pateiktų sąvokų sąrašą. Todėl jo veiksmai dėl fizinio smurto prieš dėdę perkvalifikuotini iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl tokio veikos perkvalifikavimo teismas posėdyje M. R. įspėjo.
Taigi teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus aukščiau išvardintus įrodymus, konstatuoja, kad įrodyta, jog M. R. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 287 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. tyčia I. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat norėdamas išvengti sulaikymo, prieš policijos pareigūnę panaudojo psichinę prievartą. Jo kaltė įrodyta paties kaltinamojo parodymais, tarnybiniais pranešimais, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais bei kitais rašytiniais bylos duomenimis. Kadangi byloje ginčo šioje dalyje ginčo nėra, teismas plačiau dėl to nepasisako.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir galisi dėl jų padarymo. Sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę M. R., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinimasis padarė 2 nesunkius tyčinius nusikaltimus, į kaltinamojo asmenybę: 2 kartus teistas, ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 117-124), dirba, nėra duomenų apie gydymą VšĮ „Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė“, VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras“ ar Vilniaus priklausomybės ligų centre, taip pat į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti aplinkybė. Įvertinus šias aplinkybes, teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti už nusikaltimus paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintinos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2018-04-22 10.20 val. iki 2018-04-23 14.50 val.
Teismas spręsdamas dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą, pažymi, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.
Taigi priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016).
Šioje byloje teismas vertina tai, kad padaryti du nesunkūs nusikaltimai, M. R. dirba, gailisi dėl nusikaltimų padarymo, sutinka atlyginti padarytą žalą. Visi šie ir kiti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis M. R. suprato savo elgesio netinkamumą ir mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga M. R., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymas atidėtinas, jam skiriant įpareigojimus.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 31 Eur sumai dėl I. R. gydymo (b.l. 53-54). Su ieškiniu dėl M. R. sutiko, jis yra pagrįstas rašytiniais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vokas su pramoninės gamybos buitinės paskirties virtuviniu peiliu, kuris šaltiems nešaunamiems ginklams nepriskiriamas, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (kvitas Nr. 5PK001592 (b.l. 84), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas kaip menkavertis daiktas.
M. R. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 5 mėnesiams.
M. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir M. R. paskirti subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 (1) straipsniu bausmę sumažinti 1/3 ir M. R. paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-04-22 10.20 val. iki 2018-04-23 14.50 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant M. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
- per dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje visą bausmės vykdymo laikotarpį;
- neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos 31 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos padarymo tenkinti visiškai. Priteisti iš M. R. 31 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.