- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- e2A-104-425/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00814-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- A. O.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimutės Sankauskaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. O. patikslintą apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8236-522/2018 pagal ieškovės valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Valstybinės žemės fondo ieškinį atsakovui A. O. dėl skolos priteisimo pagal sutartį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, T. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žemvysta“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. O. 14718,19 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 353,23 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 331,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp šalių 2016 m. lapkričio 18 d. buvo sudaryta sutartis (toliau – ir Sutartis), 2017 m. gegužės 31 d. papildomas susitarimas dėl Sutarties darbų atlikimo termino pratęsimo ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. papildomas susitarimas dėl Sutarties pakeitimo (toliau – ir Papildomi susitarimai), kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti žemės sklypų, esančių Kupiškio, Trakų ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijose, kadastro duomenų bylų parengimo darbus. Pasirašant dokumentus atsakovą pagal 2016 m. rugsėjo 12 d išduotą įgaliojimą atstovavo T. P..
3. Ieškovė, tinkamai įvykdžiusi prisiimtus įsipareigojimus, perdavė atsakovui atliktų paslaugų perdavimo–priėmimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra vertė buvo 22 322,58 Eur. Tačiau atsakovas iki ieškinio pareiškimo dienos nebuvo visiškai atsiskaitęs ir liko skolingas 14 718,19 Eur sumą. Visus atsakovo užsakytus darbus ieškovė atliko pilnai, tinkamai ir kokybiškai, ką patvirtina atsakovo pasirašyti atliktų paslaugų perdavimo–priėmimo aktai. Pats atsakovas ieškovei atliekant pageidaujamų išsinuomoti iš valstybės žemės sklypų kadastrinius matavimus nebuvo aktyvus ir nerūpestingas, kviečiamas dalyvauti žemės sklypų ženklinime neatvykdavo. Taigi ieškovė sutartimi sulygtus darbus atliko ir jų rezultatus perdavė atsakovui, atsakovas atliktų darbų rezultatus priėmė, todėl atsakovas privalo visiškai atsiskaityti su ieškove.
4. Be to, atsakovas nuolat žadėjo artimiausiu laiku apmokėti už suteiktas paslaugas, todėl ieškovė atsakovui suteikė galimybę geranoriškai atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir 2017 m. spalio 30 d. su atsakovu pasirašė papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) prie sudarytos sutarties, kurio 3 punkte šalys susitarė, kad atsakovas 14 718,19 Eur skolą ieškovui sumokės pagal nustatytą grafiką iki 2017 m. gruodžio 18 d. Tačiau atsakovas ir šių įsipareigojimų neįvykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei VĮ „Valstybinės žemės fondas“ iš atsakovo A. O. 14 718,19 Eur skolą, 353,23 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. balandžio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 331 Eur žyminį mokestį.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl įgyvendinimo darbų atlikimo – žemės ūkio paskirties žemės sklypų paženklinimo vietovėje, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka. Tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, o ieškovei atlikus Sutartimi sutartus įgyvendinimo darbus, atsakovui kilo pareiga atsiskaityti su ieškove Sutartyje numatytais terminais ir tvarka.
7. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovė sutartį įvykdė tinkamai ir tą patvirtino jo įgaliotas atstovas T. P., pasirašydamas atliktų paslaugų perdavimo–priėmimo aktus, PVM sąskaitas faktūras už juos bei patvirtindamas, kad paslaugos, vadovaujantis 2016 m. lapkričio 18 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimais yra suteiktos tinkamai bei kad ieškovė įvykdė visus savo įsipareigojimus, numatytus Sutartyje. Atsakovas neginčijo atliktų paslaugų kokybės, terminų ir pan. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas ir jo įgaliotas asmuo tarėsi su ieškove, prašydami atidėti atsiskaitymo pagal sutartį terminus, išdėstyti mokėjimus, kas papildomai patvirtina ieškovės prašomos priteisti skolos pagrįstumą.
8. Papildomai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas ir jo įgaliotinis, būdami atidūs, rūpestingi bei protingi asmenys, siekdami vykdyti žemės ūkio veiklą ir iš to gauti finansinę naudą, turėjo numatyti, kad laisva valstybinė žemė yra nedirbama ir galimai reikalaujanti papildomo įdirbio, tačiau šių aplinkybių detaliai nesiaiškino ir galimai nutarė veikti savo rizika ir sudaryti žemės sklypų kadastrinių matavimų darbų atlikimo sutartį, kurios vertė yra net 22 322,58 Eur. Be to, atsakovo pozicijos dėl ieškovės reikalavimo nepagrįstumo nepatvirtina ir nurodoma tarp atsakovo ir UAB „Žemvysta“ 2016 m. rugsėjo 5 d. sudaryta Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, kadangi UAB „Žemvysta“ niekada nebuvo įtraukta kaip ieškovės ir atsakovo Sutarties šalis. Atitinkamai UAB „Žemvysta“ neturi ir pareigos atsiskaityti su ieškove pagal 2016 m. lapkričio 18 d. Žemės sklypų kadastrinių matavimų darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už visus sklypus, nors ir yra atsiskaičiusi už ją dominančius žemės sklypus Šalčininkų rajone. Tas pats pasakytina ir apie Lietuvos Respubliką. Lietuvos Respublika neturi pareigos atsiskaityti su ieškove už ieškovės atliktus žemės sklypų kadastrinius matavimus, kadangi sutartį su ieškove sudarė atsakovas.
9. Skundžiamame sprendime taip pat pažymima, jog Asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklėse nėra įtvirtinta, kad asmenims, atsisakius nuomotis valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus, sumokėtos sumos už kadastrinius matavimus yra grąžinamos; ieškovė pagal sudarytos Sutarties nuostatas neturėjo pareigos vertinti nurodomų žemės sklypų tinkamumą žemės ūkio veiklai vykdyti; o į bylą nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys atsakovo teiginius dėl kadastrinių matavimo darbų stabdymo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
10. Patikslintu apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareikštą ieškinį; taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė nevisapusiškai išnagrinėjęs pareikštą ieškinį, ieškovei nepateikus pakankamai įrodymų, o taip pat neatsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, susijusias su UAB „Žemvysta“ atliktus mokėjimus.
10.2. Pabrėžia, jog ieškovės išdėstytas faktinis ieškinio pagrindas neleidžia pripažinti, kad buvo teisingai kvalifikuoti ginčo teisiniai santykiai. Ieškovė ir atsakovas 2016 m. lapkričio 18 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o 2017 m. ieškovės iniciatyva ir reikalavimu atsakovo atstovas pasirašė papildomus susitarimus, su kuriais atsakovas nebuvo susipažinęs ir dėl šios priežasties nesutinka su papildomų susitarimų turiniu, nes jie neatitinka jo valios ir nebuvo su juo derinti. Be to, raginimų apmokėti skolą iki 2018 m. nėra gavęs. Su ieškiniu taip pat negali sutikti, nes ieškinys turėtų būti reiškiamas ne jam, arba tretieji asmenys turi pareigą apmokėti išlaidas. Asmenys, kurie turi pareigą pagal įstatymą ir sutartį apmokėti ieškovės reikalaujamą sumą yra Lietuvos Respublika (už Kupiškio rajone atliktus matavimus) bei UAB „Žemvysta“(už Šalčininkų rajone atliktus kadastrinius matavimus).
10.3. Be to, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovės reikalaujamos skolos dydį bei faktą, kad kokia bendros Sutarties kainos dalis buvo atlyginta, juo labiau kad ne visi aktai tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasirašyti dėl atliktų darbų ir ne visai 22 322,58 Eur sumai buvo atlikti darbai.
Žemesnės instancijos teismas
10.4. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad už kadastrinių matavimų atlikimą atsakovo patirtos išlaidos nėra atlyginamos, kadangi tretieji asmenys, atsakovui atsisakius nuomotis valstybinę žemę arba, jei valstybinė žemės ūkio paskirties žemė priskiriama miškų ūkio žemei (t.y. jos paskirtis keičiasi ir jos nuomai nebetaikomi tie patys aktai, kokie taikomi žemės ūkio veiklos žemei) susidaro situacija, kai kiti juridiniai ar fiziniai asmenys gavę atsakovo lėšomis suprojektuotus žemės sklypus, kurių kadastrinius matavimus taip pat tenka apmokėti atsakovui, neproporcingai ir nepagrįstai išvengia pareigos apmokėti už tokius matavimus, o atsakovas lieka tokių kadastrinių matavimų finansuotoju išbrauktu iš pretendentų nuomotis valstybinę žemę. Negana to, atsakovas ne kartą informavo ieškovą, kad Kupiškio rajone nebėra pretendentas į valstybinės žemės ūkio žemės plotų ilgalaikės nuomos sudarymą, o į projekto užsakovo sąrašus yra įtraukta Lietuvos Respublika. Taigi atsakovas ne tik neturi apmokėti jokių kadastrinių matavimų, kurie buvo atlikti valstybės naudai, poįstatyminių aktų pagrindu ir Nacionalinės žemės tarnybos pateiktos sutarties pagrindu, bet yra įgijęs teisę susigrąžinti iš valstybės pinigus, kuriuos jau yra sumokėjęs už projektavimą ir matavimus. Kartu ši situacija patvirtina ir tai, jog Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybės įgaliota institucija, į bylą turėjo būti įtraukta bendraatsakove, o ieškovė dėl esamo tarpusavio teisinio pavaldumo santykio, Nacionalinę žemės tarnybą įtraukė tik trečiuoju asmeniu.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į pateiktą patikslintą apeliacinį skundą ieškovė VĮ „Valstybės žemės fondas“ prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
11.1. Nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį keisti ar naikinti atsakovo nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
11.2. Pabrėžia, jog atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimų bei pakartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo pateikti atsiliepime į pareikštą ieškinį bei dėl kurių pasisakė pirmosios instancijos teismas. Nesutikimo su priimtu teismo sprendimu motyvai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepateikiami nauji argumentai.
12. Atsiliepimu į pareikštą patikslintą apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
12.1. Nurodo, kad apeliantas neginčija sudarytos Sutarties su ieškove, tačiau tvirtina, kad jam neturi kilti sutartinė atsakomybė, kas prieštarauja civilinės teisės principams. Be to, šioje byloje nėra keliamas ginčas dėl apmokėjimo už žemės sklypų projektavimo darbus už pretendentui į žemės sklypo nuomą suprojektuotus žemės sklypus, taip pat nėra nagrinėjamas ginčas dėl neva Nacionalinės žemės tarnybos pareigos grąžinti sumokėtas lėšas už pretendentui į žemės sklypo nuomą suprojektuotus žemės sklypus, kurių jis atsisakė nuomotis, nes toks ieškininis reikalavimas nėra pateiktas. Kita vertus, priešingai nei tvirtina apeliantas, teisės aktų nuostatos neperkelia valstybei (atstovaujamai Nacionalinės žemes tarnybos) pareigos atsiskaityti už atliktus kadastrinius matavimus, jeigu asmuo savo lėšomis sumoka už atliktus darbus, tačiau atsisako pirkti ar nuomoti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotą žemės sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, dėl ko apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja pareikšto apeliacinio skundo ribose.
14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad byloje ginčas kilo dėl skolos už atliktus darbus (kadastrinius matavimus) priteisimo. Atsakovas, sudaręs sutartį su ieškove dėl šių darbų atlikimo, tvirtina, kad jam sutartinė atsakomybė negali kilti, kadangi žemės nuomos sutartys su valstybe sudarytos nebuvo, dėl ko kadastriniai matavimai buvo atlikti valstybės naudai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, o taip pat skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas, su tokiais apelianto A. O. argumentais nesutinka.
15. Pirmiausia pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, itin išsamiai bei detaliai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir aptarė atsakovo nurodomus argumentus. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog nagrinėjamu atveju atsakovo civilinė atsakomybė kyla sudarytos sutarties pagrindu; jog atsakovas neįrodė, kad jis nėra atsakingas už sudarytos sutarties nevykdymą; jog pagal ieškovės pateiktus įrodymus yra pagrindas spręsti, kad atsakovas priėmė ieškovės atliktus darbus bei neturėjo pastabų dėl jų terminų ar kokybės; jog pats atsakovas pripažino susidariusį įsiskolinimą pasirašydamas susitarimą su ieškove dėl laikino darbų atidėjimo bei susidariusios skolos išdėstymo; jog susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nenumato galimybės atlyginti atsakovui atliktų kadastrinių matavimų išlaidas atsisakius nuomotis žemės sklypą; o taip pat, kad ieškovė sudarytos Sutarties ir Papildomų susitarimų pagrindu nebuvo įpareigota įvertinti matuojamų žemės sklypų būklę bei galimybę juose vykdyti žemės ūkio veiklą.
16. Teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs, apeliantas nenurodo, o apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, dėl kurių pirmosios instancijos teismas yra pasiskęs. Atsižvelgiant į tai, o taip pat į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.), teisėjų kolegija pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
17. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal į bylą pateiktus įrodymus matyti, jog šalys 2016 m. lapkričio 18 d. sudarė Žemės sklypų kadastrinių matavimų darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti žemės sklypų, esančių Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, kadastro duomenų bylų parengimo paslaugas (el. b. 1 t., 40-41 b. l.). 2017 m. gegužės 31 d. šalys sudarė papildomą susitarimą dėl Sutarties darbų atlikimo termino pratęsimo iki 2017 m. rugsėjo 1 d. (el. b. 1 t., 66 b. l.), o 2017 m. rugpjūčio 30 d. – papildomą susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, kuriuo ieškovė įsipareigojo atlikti žemės sklypų, esančių Kupiškio, Trakų ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijose, kadastro duomenų bylų parengimo darbus (el. b. 1 t., 67 b. l.). Tai, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, patvirtina tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius, dėl ko iš šių susitarimų kylančių prievolių vykdymo bei atsakomybės už jų nevykdymą klausimas, priešingai nei tvirtina apeliantas, negali būti sprendžiamas kitų fizinių ar juridinių asmenų atžvilgiu. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė, jog nei Lietuvos Respublika už Kupiškio rajone atliktus kadastrinius matavimus, nei UAB „Žemvysta“ už Šalčininkų ir Trakų rajone atliktus kadastrinius matavimus neturi pareigos atsiskaityti su ieškove ir šie asmenys nagrinėjamoje byloje negali būti atsakovais pagal šalių sudarytą Sutartį.
18. Apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su 2016 m. rugsėjo 5 d. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties tarp atsakovo ir UAB „Žemvysta“ sudarymu, nagrinėjamu atveju taip pat nekeičia pirmiau išdėstyto vertinimo, kadangi nors Jungtinės veikos sutartyje šalys ir buvo tarpusavyje susitarusios, kad UAB „Žemvysta“ apmokės už ieškovės atliekamus žemės sklypų kadastrinius matavimus, tačiau UAB „Žemvysta“ niekada nebuvo įtraukta kaip ieškovės ir atsakovo Sutarties šalis, dėl ko ieškovė neturi pagrindo prašyti priteisti skolą už atliktus darbus tiesiogiai iš UAB „Žemvysta“. Kita vertus, kaip matyti iš ieškovės nurodomų aplinkybių, jai nėra svarbu, kas konkrečiai atlieka piniginių lėšų mokėjimą, tačiau šiuo atveju atsakovo nurodoma UAB „Žemvysta“ kitų mokėjimų, išskyrus tą kuris buvo išminusuotas iš atsakovui apskaičiuotos 22 322,58 Eur dydžio skolos, pagal pateiktus įrodymus, nėra atlikusi.
19. Papildomai pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog, net ir tuo atveju, jei atsakovas persigalvojo ir atsisakė pasirinktų valstybinės žemės sklypų, neleidžia atsakovu į bylą įtraukti Lietuvos Respubliką, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl Asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“ nuostatomis, už valstybinės žemės sklypų suprojektavimą ir kadastrinių duomenų bylos parengimą asmenys sumoka savo lėšomis.
20. Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliaciniame skunde nurodytas argumentas dėl ieškinio trūkumų įtraukus ne visus ar ne tuos atsakovus, yra atmetamas, kaip nepagrįstas.
21. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, jog atsakovas nežinojo dalies jo atstovo pasirašomų dokumentų turinio ir nebuvo susipažinęs su faktine situacija. Tačiau, tiek pasirašant Sutartį, tiek Papildomus susitarimus, o taip pat darbų priėmimo – perdavimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras, atsakovą, remdamasis 2016 m. rugsėjo 12 d. išduoto įgaliojimo pagrindu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), atstovavo T. P., dėl ko pretenzijos dėl netinkamo atstovavimo gali būti reiškiamos ne ieškovei, o įgaliotam atstovui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.133 straipsnio 1 dalis), kas, pagal į bylą pateiktus duomenis, padaryta nebuvo (nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų reiškęs ieškinį kitoje ar priešieškinį nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl atstovui suteiktų teisių viršijimo). Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, susiję su galimu atsakovo atstovui suteiktų teisių viršijimu, nėra plačiau nagrinėjami, kadangi tai nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.
22. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ieškovės prašomos priteisti skolos dydžiu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto įgaliotas atstovas T. P. 2017 m. spalio 30 d. susitarime Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad apeliantas ieškovei yra skolingas būtent 14 718,19 Eur ir įsipareigojo šią skolą apmokėti iki 2017 m. gruodžio 18 d. Taigi paties atsakovo veiksmai patvirtina susidariusios skolos pripažinimą, dėl ko apeliacinio skundo argumentai dėl neva neįrodytos skolos dydžio, kuris, be kita ko yra pagrįstas į bylą pateiktomis ir pirmosios instancijos teismo išsamiai aprašytomis PVM sąskaitomis faktūromis bei darbų perdavimo–priėmimo aktais, yra deklaratyvūs ir atmetami, kaip nepagrįsti.
23. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie ieškovės informavimą dėl kadastrinių matavimų darbų sustabdymo ar nutraukimo, o aplinkybė, jog 2017 m. spalio 30 d. buvo pasirašytas minėtas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 14 718,19 Eur skolos apmokėjimo iki 2017 m. gruodžio 18 d., papildomai patvirtina paties atsakovo pripažinimą atlyginti ieškovei susidariusią skolą.
24. Kartu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamame sprendime išdėstytu teisiniu vertinimu, jog vadovaujantis Asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbų apmokėjimo taisyklių 10 punktu, asmeniui savo lėšomis sumokėjus už atliktus žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbus – suprojektavimą žemės reformos žemėtvarkos projektuose, ir atsisakius nuomoti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotą žemės sklypą, Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo šių taisyklių 9 punkte nurodytos sąskaitos apmokėjimo arba sprendimo atkurti nuosavybės teises į šį žemės sklypą ar panaudoti jį kitoms reikmėms priėmimo grąžina asmeniui šią sumą į jo nurodytą sąskaitą, tačiau analogiškos taisyklės už asmens lėšomis atliktus žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbus, t. y. kadastrinius matavimus, Asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklėse, nėra numatytos ir asmenims, atsisakius nuomotis valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus, sumokėtos sumos už kadastrinius matavimus nėra grąžinamos. Taigi apeliacinio skundo argumentai, dėl dalies kadastrinių matavimų atlikimo išlaidų priteisimo iš valstybės, yra atmetami, kaip nepagrįsti.
25. Papildomai pažymėtina, jog atsakovas, vertindamas, kad minėta Asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbų apmokėjimo taisyklių nuostata prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams, turi teisę kreiptis į atitinkamą teismą ir pradėti savarankišką teisminį procesą, kadangi nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta pirmiau, yra sprendžiamas šalių sutartinės atsakomybės klausimas.
26. Taigi, įvertinus visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas spręsti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas A. O. pateikė eilę naujų įrodymų, susijusių su atstovavimo patvirtinimu bei prašymu atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tačiau šie įrodymai faktiškai buvo priimti, analizuoti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo, sprendžiant apeliacinio skundo priėmimo bei jo trūkumų pašalinimo klausimą, dėl ko apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jų vertinti CPK 314 straipsnio atžvilgiu bei papildomai spręsti jų priėmimo klausimo.
28. Atmetus atsakovo A. O. apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos, kadangi į bylą nebuvo pateiktų prašymų dėl jų priteisimo bei šias išlaidas patvirtinančių įrodymų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.