Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – areštu 26 parų;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį galutine bausme – 6 mėnesių laisvės apribojimu;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK178 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 30 parų, bausmės nėra atlikęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, 2020-10-07 apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančioje vaistinėje ,,(duomenys neskelbtini)“ filiale Nr. (duomenys neskelbtini), atvirai, matant vaistinės darbuotojai (Z. L.), pagrobė 1 vnt. ,,(duomenys neskelbtini)“, automatinį kraujospūdžio aparatą, kurio vertė 99.99 Eur bei 2 vnt. dantų pastos „(duomenys neskelbtini)“, kurio 1 vnt. vertė 5.99 Eur, tokiu būdu jis atvirai, pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausantį 111.97 Eur vertės turtą, tuo padarydamas minėtai įmonei 111.97 Eur turtinę žalą.

Šiais veiksmais R. M. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. I. parodė, kad savo kaltę pripažįsta. Palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Paaiškino, kad užėjo į „(duomenys neskelbtini)“, kur paėmė 2 pastas „(duomenys neskelbtini)“ ir kraujospūdžio matavimo aparatą. Pastovėjo, pažiūrėjo ir išėjo. Matė kaip vaistinės darbuotoja pasižiūrėjo į jį ir viskas. Gali būti, kad pardavėja jam kažką ir rėkė, dabar nepamena. Negali pasakyti ar darbuotoja vijosi jį, ar bandė sulaikyti. Apie tai, kad vaistinėje yra sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros ir viskas yra filmuojama, jam buvo ir yra žinoma. Sutinka, jog vogė atvirai. Pavogtus daiktu pardavė, o pinigus atidavė dukrai. Turi dvi dukras 3- jų ir 2-jų metų. Išsiskyręs. Sutinka su ieškiniu, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pažymėtina, jog minėta kaltinamojo vagystė kvalifikuotina kaip atvira, kadangi, kaip patvirtino vaistinės pardavėja, veika padaryta jai matant. Be to, R. M. I. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog žinojo, kad vaistinė filmuojama vaizdo kameromis. O taip pat, vaistinėje buvo daugiau žmonių, kurie taip pat matė jį bėgantį iš vaistinės ir jis žinojo, kad ten kameros yra, bet jam buvo nesvarbu, ar mato kas, ar ne. Šie kaltinamojo parodymai iš esmės nepaneigia kitų byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos, patvirtina, jog kaltinamojo padaryta vagystė vaistinėje buvo atvira, rodo, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų viešumą, jog yra stebimas, tačiau ignoravo šią aplinkybę bei rodo kaltinamojo veiksmų didesnį grubumą, įžūlumą.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. M. I., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei stadiją – kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei. R. M. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. M. I. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės atėmimą. Šios bausmės dydis, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes, paskirtinas mažesnis nei šio rūšies bausmės vidurkis už nusikaltimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis) ir už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą R. M. I. skirtina trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, pagal R. M. I. ir jo padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

R. M. I. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, kadangi R. M. I. neatlikęs jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d., baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės (nors baudžiamasis įsakymas dar nebuvo įsiteisėję, tačiau pagal teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina vadovaudamasis BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–220/2008, 2K-133/2010, 2K-280/2012)), padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d., baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį baudžiamuoju įsakymu paskirtos 26 parų arešto bausmės ir skirtina 2 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalies pagrindu bei BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir papunkčio bausmių keitimo taisyklėmis subendrintina su 2020 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Taip pat vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalies pagrindu ši subendrinta bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2020 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme ir skirtina galutinė subendrintą – 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalies nuostatomis, R. M. I. į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d., bei įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2020 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. e1-2985-978/2020, nuo 2020-10-29 15:10 val. iki 2020-10-30 15:07 val. (viena diena).

Dėl civilinio ieškinio ir kiti klausimai

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 111,97 Eur turtinės žalos atlyginimo ir pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 9).

Atsižvelgiant į tai, jog civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prašomas priteisti žalos atlyginimas už žalą, kuri buvo patirta kaltinamojo neteisėtais veiksmais, be to ir pats kaltinamasis sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu (t. y. iš esmės nėra ginčo dėl to), civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys tenkintinas visiškai ir iš R. M. I. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistinas 111,97 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymą iš R. M. I. valstybės naudai priteisti 144 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro R. M. I. gynėjos advokatės Kristinos Sandaraitės- Butvilienės darbo užmokestis.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju gynėja R. M. I. buvo paskirta BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus teismo turimus duomenis apie R. M. I. turtinę padėtį, teismas turi pagrindo manyti, jog R. M. I. turtinė padėtis yra sunki, dėl ko iš R. M. I. valstybės naudai priteistina dalis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 72 eurų.

Baudžiamojo proceso metu R. M. I. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašu iš vaistinės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kameros (bylos galinis viršelis) – paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. I. skirti 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d., baudžiamuoju įsakymu paskirta 26 parų arešto bausme iš dalies sudedant, prie griežtesnės – dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d., baudžiamuoju įsakymu paskirta 26 parų arešto bausmės ir R. M. I. skirti subendrintą 2 (dviejų) mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 d. ir BK 65 str. 1 d. 1 p. „b“ papunkčiu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir skirti – 2 (dviejų) mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalies pagrindu šią subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme ir R.M. I. skirti galutinę subendrintą – 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalies nuostatomis, R. M. I. į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. bei įskaityti laikino sulaikymo 2020 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. e1-2985-978/2020, nuo 2020-10-29 15:10 val. iki 2020-10-30 15:07 val. (viena diena) laiką.

Bausmės pradžią R. M. I. skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. nuo 2020 m. gruodžio 10 d..

R. M. I. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. M. I. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 111,97 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaistinės vaizdo kameros, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Iš R. M. I. valstybės naudai priteisti 72 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti R. M. I., kad valstybei priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „SEB bankas“ Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.