Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos I. Guobytės – Šiaulienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-06-12 nuosprendžio, kuriuo Ž. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnio 1 dalis) ir baudžiamoji byla Ž. J. nutraukta.

Nuosprendžiu procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pateikto 120,87 Eur civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ž. J. buvo kaltintas ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už tai, kad smurtaudamas padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą: jis 2022-12-25 apie 20val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sugriebęs A. J. už plaukų ir tempdamas juos, pargriovė ją ant grindų, bei ne mažiau kaip 5 kartus trenkė jos galvą į grindis, ne mažiau kaip 4 kartus spyrė į krūtinės sritį ir kairę ranką. Tokiais veiksmais Ž. J. padarė A. J. galvos - veido sumušimą su odos nubrozdinimais kaktos dešinėje pusėje ir virš kairio antakio bei kairės akies voko poodinę kraujosruvą, kairės alkūnės srities sumušimą, dilbio alkūninės srities sumušimą dilbio vidurinėje dalyje, krūtinės ląstos sumušimą su smulkiu odos nubrozdinimu kairės krūties srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir dešinės pusės II šonkaulio lūžį, dėl ko nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

2.1. Su skundžiamo nuosprendžio motyvacija, jog yra visos BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytos būtinos sąlygos atleisti Ž. J. nuo baudžiamosios atsakomybės už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nesutiktina konstatuojant, kad šiam institutui taikyti nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos. Pagal teismų praktiką, BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga - pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, - yra viena iš esminių sąlygų, kuriai esant asmeniui gali būti taikomos BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pagal teismų praktiką tokią sąlygą gali suformuoti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo teismo nustatoma, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltininko elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2020).

2.3. Nors skundžiamame nuosprendyje akcentuojama, kad Ž. J. atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą ir paliko jai butą, šie motyvai negali būti pagrindas manyti, kad jis, nebegyvendamas su nukentėjusiąja viename bute, nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Atleisdamas Ž. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nusikaltimo padarymo priežastis, į aplinkybes, susijusias su Ž. J. veiksmais po veikos padarymo bei į jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Kaip nustatyta iš 2022-12-26 ir 2023-02-20 įtariamojo apklausos protokolų, po nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę Ž. J. nuosekliai neigė, prisipažino tik 2023-05-30 teisiamajame posėdyje, kuomet parodė, jog dėl per šventines dienas vartoto alkoholio neatsimena, už ką sumušė A. J., tačiau jis patvirtino, kad tuo metu tarp jų vyko nesutarimai dėl buto, t. y. dėl to, kad nenorėdami gyventi viename bute, nesutarė, kuris iš jų turi išsikraustyti iš buto. Nukentėjusioji A. J. ikiteisminio tyrimo metu 2022-12-28 parodė, kad įvykio dieną Ž. J. užsiminė, jog yra jį padavusi į teismą dėl to, kad jis nemoka komunalinių mokesčių už savo dalį (iš Liteko esančio 2023-03-09 A. J. ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-3456-1048/2023 atsakovui Ž. J. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei kompensacijos priteisimo, nustatyta, kad A. J. įrodinėjo, jog yra susidariusi 2476 Eur dydžio Ž. J. skola A. J. už komunalinius mokesčius ir buto paskolą). Liudytoja S. J. 2022-12-29 parodė, kad A. J. bandė susitarti su Ž. J. dėl buto pardavimo ir gyvenimo atskirai, tačiau Ž. J. nesutiko buto parduoti. Šios ikiteisminio tyrimo metu nustatytos ir sutrumpinto įrodymų tyrimo metu teisme ištirtos aplinkybės įrodo, kad tarp Ž. J. ir A. J. įvykio metu buvo besitęsiantis nesutarimas dėl buto ir komunalinių mokesčių mokėjimo. Nesutarimas su A. J. dėl bendro nekilnojamojo turto likimo ir mokesčių už jį, pagrįstai manytina, kėlė ne tik Ž. J. pyktį ant buto bendraturtės, bet ir, alkoholio naudojimo pasekmėje, agresiją, kuri turėjo įtakos Ž. J. motyvui sumušti A. J. įėjus į jai priklausančią buto dalį. Aplinkybę, kad Ž. J. būdamas girtas elgėsi neadekvačiai, įrodo 2022-12-28 – 2022-12-29 vaizdo įrašų, darytų iš į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kamerų, apžiūros protokolas.

2.4. Pažymima, kad Ž. J. 2018-11-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu buvo įpareigotas 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, todėl neabejotinai išklausęs programą turėjo žinių apie neigiamą alkoholio įtaką asmeniui, linkusiam į smurtinį elgesį. Tačiau turėdamas tokių žinių ir jau būdamas atlikęs bausmę už padarytus du smurtinius nusikaltimus, jis, kaip pats parodė teisiamojo posėdžio metu, net kelias dienas vartojo alkoholį (nustatytas vidutinis 1,96 prom. girtumas), kas rodo jo kaip asmenybės neatsakingą požiūrį į alkoholio vartojimą ir tai, kad Ž. J. neįsisavino jam, kaip nusikaltusiam asmeniui, skirtos pagalbos - valstybės finansuotos programos, kas leidžia daryti išvadą, kad jis asmeniškai sąmoningai nesiekė pakeisti savo smurtinio elgesio ir programoje dalyvavo tik formaliai. Šios aplinkybės rodo, jog Ž. J. tinkamų išvadų iš ankstesnio savo teistumo nepadarė, savo elgesio teigiama linkme nekoregavo, vėl nusikalto, kas priešingai, nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, Ž. J. charakterizuoja neigiamai. Atsižvelgus į tai, vertinamu atveju nėra pagrindo manyti, jog Ž. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas eliminuoja galimybę jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti Ž. J. nuo baudžiamosios atsakomybės. Ž. J. pripažintinas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė.

2.6. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą Ž. J., atsižvelgtina į tai, jog Ž. J. neteistas, yra dirbantis, susitaikė su nukentėjusiąja ir atlygino jai padarytą turtinę bei neturtinę žalą, todėl yra pakankamas pagrindas išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą ir tokiu būdu parodant pasitikėjimą ir suteikiant galimybę Ž. J. įrodyti, jog gali gyventi nenusikalstamai ir laikytis visuotinai priimtinų taisyklių. Taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir Ž. J. paskiriant įpareigojimus, įtakojančius jo elgesį ir skatinančius nenusikalsti, pastarajam žinant, kad netinkamai vykdant paskirtus įpareigojimus, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai. Bausmės vykdymas Ž. J. atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams. Įvertinus Ž. J. asmenybę ir nusikalstamos veikos aplinkybes, jam paskirtini įpareigojimai, kurie padėtų įgyvendinti probacijos tikslus bei skatintų kaltinamojo gebėjimą gyventi nenusikalstamai ir tinkamai integruotis į visuomenę, - dalyvauti elgesio pataisos programoje 9 mėnesius (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas, BK 75 straipsnio 7 dalis) ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas, BK 75 straipsnio 7 dalis). Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas Ž. J. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Prokuratūros apeliaciniame skunde neginčijami Ž. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu Ž. J. taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, prašo panaikinti nuosprendį bei priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį Ž. J., pripažįstant jį kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Ž. J. padarytoje veikoje nustatė nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, skundžiamame nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kurie buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pateiktas jų vertinimas, taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais. Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės atleisti Ž. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, ir pritaikė BK 38 straipsnio nuostatas.

6. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Taigi asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020). Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017, 2K-52-942/2020).

7. Nagrinėjamu atveju prokuratūros apeliaciniame skunde teigiama, jog nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos, jog yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų ir tokia išvada grindžiama tuo, kad Ž. J. nusikalto praėjus 7 dienoms nuo teistumo išnykimo, buvo teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto prieš tuomet dar šeimos narę A. J., todėl veika neatsitiktinė, vien tai, kad žala atlyginta ir nukentėjusiajai paliktas butas, nėra pagrindas manyti, jog asmuo nebedarys naujų nusikalstamų veikų, be to, Ž. J. savo kaltę iš pradžių neigė, prisipažino tik teisme, tarp Ž. J. ir A. J. įvykio metu buvo besitęsiantis konfliktas dėl buto ir komunalinių mokesčių mokėjimo, dėl ko, pavartojus alkoholio, kilo Ž. J. agresija, Ž. J. anksčiau jau dalyvavo smurtinį elgesį keičiančioje programoje, tačiau tinkamos išvados nebuvo padarytos. Kolegija sprendžia, jog tokie apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo nagrinėjamu klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą Ž. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, motyvavo tuo, kad Ž. J. padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino kaltę, atsiprašė nukentėjusiosios, pastaroji jam atleido, atlygino žalą Teritorinei ligonių kasai, nukentėjusioji materialinių pretenzijų neturi, jis dirba, yra kelis kart baustas administracine tvarka, kitos neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra, dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi. Taigi buvo atsižvelgta į Ž. J. charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį po įvykio ir šių aplinkybių visuma teismui suteikė pagrindą manyti, kad ateityje asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinusi skundžiamą nuosprendį bei bylos medžiagą, teisėjų kolegija su aptartu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka ir prokurorės argumentus atmeta. Nors praeityje Ž. J. ir buvo teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau teistumas jau išnyko. Asmens ankstesnis teistumas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą, tokia situacija yra ir nagrinėjamu atveju. Nuo ankstesnių nusikalstamų veikų praėjo daugiau nei 4 metai. Nors Ž. J. baustas administracine tvarka, tačiau nusižengimai nesusiję su smurtinio pobūdžio veiksmų panaudojimu, baudos yra sumokėtos.

9. Taikant BK 38 straipsnio nuostatas, svarbu nustatyti konkrečiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusius asmenis ir vertinti jų santykį su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu. Nagrinėjamu atveju A. J. ir Ž. J. susitaikė, nukentėjusioji sutiko, kad Ž. J. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 2, b. l. 86). Apylinkės teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas advokatas patvirtino, jog tarp šalių vyko derybos, šalys susitaikė, žalos klausimai išspręsti, pretenzijų nėra. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta bute (be kita ko, kaip ir ankstesnės nusikalstamos veikos), kuriame po santuokos nutraukimo gyveno abu sutuoktiniai, kaip nurodė ir prokurorė apeliaciniame skunde, tarp šalių buvo besitęsiantis ginčas dėl buto ir komunalinių mokesčių, tačiau bylos duomenimis, Ž. J. A. J. jau perleido savo buto dalį, išsikraustė, todėl konfliktinė situacija dėl bendru buvusio turto išspręsta. Apygardos teisme buvo gautas nukentėjusiosios rašytinis pareiškimas, kuriuo ji pažymi, kad su Ž. J. susitaikė, pretenzijų neturi, prašo prokuroro apeliacinį skundą atmestu, sutinka su nuosprendžiu, tiki, kad Ž. J. padarė išvadas ir pasikeitė, problemų su juo daugiau neturėjo.

10. Nors apeliaciniame skunde pastebima, kad Ž. J. kaltę pripažino tik teisme, tačiau tai nekeičia aptartų aplinkybių visumos vertinimo. Ž. J. apylinkės teisme kaltę pripažino, gailėjosi, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, be to, Ž. J. išsprendė ir konfliktinę situaciją dėl bendro turto, kurio savo dalį perleido A. J. ir išsikraustė gyventi kitur, kas byloja Ž. J. naudai bei leidžia vertinti, jog jis stengiasi imtis konstruktyvių veiksmų užkirsti kelią konfliktams ateityje.

11. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atleidęs nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. J., neskyrė jam jokių baudžiamojo poveikio priemonių, bei formulavo prašymą Ž. J., vadovaujantis 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesilankyti nukentėjusiosios (A. J.) gyvenamojoje vietoje ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu atitinkamą laikotarpį. Tokia baudžiamojo poveikio priemonė pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nebetikslinga, kadangi Ž. J. turi kitą gyvenamąją, su A. J. nebegyvena.

12. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje byloje BK 38 straipsnio nuostatos Ž. J. gali būti taikomos, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-06-12 nuosprendis paliktinas nepakeistu. Be to, apygardos teismas pastebi, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prokurorė savo baigiamojoje kalboje nurodė, kad yra visi pagrindai taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti Ž. J. nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius (t. 2, b. l. 90). Tačiau priėmus nuosprendį, prokuratūros pozicija pasikeitė ir apeliaciniame skunde jau teigiama priešingai, jog teismas nepagrįstai įžvelgė visus BK 38 straipsnyje numatytus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus. Teismų praktikoje tokie prokuratūros pozicijos nenuoseklumai vertinami kaip nederantys su valstybinio kaltinimo funkcija baudžiamajame procese (kasacinė byla Nr. 2K-227-788/2019).

13. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kuriame prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl advokatės Jovitos Usonytės teiktos antrinės teisinės pagalbos – 86,67 Eur Ž. J.. Išlaidos nepriteisiamos, teismo posėdyje, kuriame buvo išnagrinėtas apeliacinis skundas, Ž. J. gynė advokatas O. Martinkus.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos I. Guobytės – Šiaulienės apeliacinį skundą atmesti.