- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-28
- Bylos Nr.
- e2YT-3932-304/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01174-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Staševičienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. Š., P. M., Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. Š., P. Š., V. M., A. M.
- Pareiškėjas
- S. M.
- Advokatai
- Vaclovas Akavickis
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. M. pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. Š., J. Š., P. Š., V. M., A. M., P. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo atnaujinti terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio B. M. (duomenys neskelbtini) mirusios motinos O. Š. palikimą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis B. M. Ji B. M. palikimą priėmė, laiku kreipdamasi į notarą dėl palikimo priėmimo. (duomenys neskelbtini) mirė sutuoktinio B. M. motina O. Š. Šios palikimo niekas nepriėmė, ji testamentų nebuvo sudariusi. Pareiškėja 2022 m. balandžio 27 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus (toliau – NŽT) raštą, kad O. Š. kreipėsi į NŽT dėl tėvo P. M. turto paveldėjimo ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą turi nuosavybės teisę į 2,84 ha žemės. Pareiškėja mano, kad turi paveldimo pagal įstatymą turto. Apie teisę pretenduoti į mirusio sutuoktinio motinos turto paveldėjimą sužinojo tik gavusi NŽT atsakymą, iki tol nežinojo, ar yra paveldimo turto, kur yra šis turtas, koks šio turto teisinis statusas. Sutuoktinis B. M. 5 metus prieš mirtį sirgo. Mano, kad tai yra svarbios priežastys, dėl ko buvo praleistas terminas palikimui priimti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimo pagal byloje esančius rašytinius įrodymus netenkinti. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos O. Š. palikimo perėjimą valstybei. Palikėja O. Š. turėjo pirmos eilės įstatyminių palikėjų, kurie nėra atsisakę palikėjos palikimo, todėl turo būti atsižvelgta į šių įpėdinių argumentus dėl palikėjos palikimo paveldėjimo. Be to, pareiškėja negali būti priskiriama prie įstatyminių įpėdinių, todėl jai termino atnaujinimas nesukels teisinių pasekmių.
Suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepimu į pareiškimą pareiškimo tenkinimui neprieštaravo. Nurodė, kad O. Š. 1999 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi dėl tėvo P. M. turto paveldėjimo. 2001 m. lapkričio 9 d. parengta Tauragės apskrities viršininko išvada dėl 2,84 ha žemės perdavimo O. Š. nuosavybėn, tačiau po jos mirties niekas dėl jos palikimo priėmimo nesikreipė. O. Š. dar turėjo ir patalpų/butų.
Šalies argumentai
Pareiškėjos S. M. atstovas advokatas V. Akavickis teismo posėdžio metu palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir pareiškimą prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad tik iš suinteresuoto asmens NŽT atsiliepimo sužinojo, jog O. Š. turėjo ir kito nekilnojamojo turto.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. Š. teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad motina O. Š. turėjo 6 vaikus. Motina tvarkėsi žemės susigrąžinimo dokumentus, bet dėl sveikatos būklės jų tvarkyti nebaigė. Jis su broliais dalijosi žemę, bet kišosi pareiškėja, nesutiko dalintis, todėl viską paliko likimo valiai. Pareiškėja su sutuoktiniu B. M. nesutarė, buvo problemų, po sutuoktinio mirties viena sugalvojo užgrobti turtą. Brolis B. M. 5 metus iki mirties buvo neveiksnus, 3,5 metų gulėjo lovoje paralyžiuotas. Brolis A. M. gyveno su motina O. Š. Brolis A. M. buvo invalidas, vargingiausias, todėl jį skatino tvarkytis paveldėjimo dokumentus. Tik prieš kelis metus sužinojo, kad A. M. nesusitvarkė palikimo dokumentų.
Suinteresuotas asmuo P. M. teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėja negerbė sutuoktinio, neleido jo lankyti. Jis su broliais buvo sutaręs motinos turtą palikti broliui A. ir jo vaikams. Pareiškėja pagreitino brolio mirtį. Geriau turtas atitektų valstybei, nei pareiškėjai.
Suinteresuoti asmenys J. Š., P. Š., V. M. ir A. M. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Pareiškėjos sutuoktinis B. M. yra (duomenys neskelbtini) mirusios O. Š. sūnus, todėl jis yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įstatymo nustatytu laiku B. M. valios priimti palikimą, kaip ir suinteresuoti asmenys jo broliai – P. Š., V. Š., J. Š., P. M., bei (duomenys neskelbtini) miręs kitas brolis A. M., neišreiškė. Iš pateikto Testamentų registro išrašo matyti, kad O. Š. nebuvo sudariusi testamentų, jos palikimo niekas nepriėmė, Testamentų registre nėra įregistruotų jos palikimo atsisakymo faktų. Byloje pateikta Tauragės apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 9 d. išvada patvirtina, kad O. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,84 ha žemės. O. Š. vardu registruotas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) su priklausiniais bei butas (duomenys neskelbtini) su priklausiniu.
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po savo sutuoktinio mirusios motinos mirties. Pareiškimas grindžiamas tuo, kad pareiškėja sąžiningai klydo nesikreipdama į notarą per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, nes buvo įsitikinusi, jog jos anyta neturėjo jokio turto. Be to, ji po sutuoktinio B. M. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė laiku. B. M. terminą palikimui priimti praleido dėl ligos.
Pareiškėja nurodo, kad tiksliai nežinojo, ar O. Š. turi turto. Šiuos pareiškėjos argumentus paneigia pareiškime nurodytos aplinkybės, kad apie galimą O. Š. turto egzistavimą buvo girdėjusi iš sutuoktinio B. M. NŽT pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad O. Š. turėjo nekilnojamojo turto, kuris registre įregistruotas 1994 m. kovo 9 d. Šie pareiškėjos argumentai ir duomenys apie O. Š. nekilnojamąjį turtą leidžia spręsti, kad jai ir jos sutuoktiniui B. M. buvo žinoma apie O. Š. mirtį ir turtą, tačiau per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo jos sutuoktinis sąmoningai nesikreipė į notarą, nesiaiškino, ar palikėja turėjo kokio nors paveldimo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, piniginių lėšų ir kito turto. Galima daryti išvadą, jog B. M. teisės priimti palikimą sąmoningai neįgyvendino apie 19 metų. Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-91/2011, 3K-3-246/2011). Tai, kad B. M. 2016 m. gruodžio 6 d. gydytas ligoninėje, 2018 m. spalio 16-28 d. gydytas palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, jam nuo 2018 m. gruodžio 6 d. nustatytas 10 proc. darbingumas, nelaikytinos objektyviomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis priimti motinos palikimą, nes duomenų, jog jis sirgo ar buvo nedarbingas 14 metų (nuo palikimo atsiradimo dienos iki 2016 m.) byloje nėra.
Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalį įpėdiniais pagal įstatymą yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Ši teisės norma palikėjo marčių nepriskiria prie įstatyminių įpėdinių, turinčių tiesioginę teisę paveldėti. Teismai, aiškindami ir taikydami nurodytą teisės normą, savo iniciatyva negali išplėsti įstatyminių įpėdinių, paveldinčių po palikėjos mirties atsiradusį palikimą, sąrašo. Pareiškėja negali būti laikoma įstatyminiu įpėdine po O. Š. mirties, t. y. ji neturi subjektinės teisės paveldėti pagal įstatymą O. Š. palikimą. Taigi neturi ir subjektinės teisės kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnis). Šiuo atveju net ir atnaujinus terminą palikimui priimti, toks teismo sprendimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukels. Pareiškėjai taip pat neperėjo teisė priimti palikimą ir CK 5.58 straipsnio pagrindu, nes jos sutuoktinis mirė vėliau, nei suėjo įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui po O. Š. mirties priimti.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą atmestinas.
Byloje susidarė 34 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 576-578 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos S. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti.
Priteisti iš S. M. valstybės naudai 34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, kodas 188659752, įmokos kodas 5662.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.