Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovai ieškinyje (t. 1, b. l. 136–138) prašė: 1) įpareigoti atsakovę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), iš kamino ST-1 šachtos Nr. 2 (K-5) (iš kiemo pusės) pašalinti kamino įdėklą; 2) vadovaujantis 2002 m. UAB „Ardynas“ parengtu planu (t. 1, b. l. 29) nustatyti kamino ST-1, esančio (duomenys neskelbtini), tarp 1 ir 5 butų, naudojimosi tvarką: a) ieškovas V. D., gyvenantis (duomenys neskelbtini), naudosis kamino ST-1 šachta Nr. 2 (K-5) ; b) atsakovė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), naudosis kamino ST-1 šachta Nr. 1 (K-6). Nurodė, kad ieškovui V. D. nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), o atsakovei – butas, esantis virš ieškovo buto, t. y. Nr. 5. Namas yra dviejų aukštų, kurį statant 1961 m. apšildymui buvo išmūrytas kaminas, einantis per abu namo aukštus (kaminas ST-1), naudojamas apšildyti patalpas tiek kūrenant kietu kuru (malkomis), tiek naudojant dujas. Ieškovų nurodymu, apie 1998 m. bendromis šalių lėšomis kaminas ST-1 buvo renovuotas. Įrengtame kamine yra viena šachta, einanti tiek per pirmą, tiek per antrą aukštą (nuo kiemo pusės žiūrint antra šachta Nr. 2), ir viena šachta, einanti tik per antrą aukštą (iki antro aukšto grindų, pirmo aukšto lubų, Nr. 1). Atsakovė savo bute pasistatė dujinį katilą, kurio naudojimui į kamino šachtą Nr. 2, ir kuri eina nuo pirmo aukšto grindų iki kamino viršaus, įstatė įdėklą, o ieškovui, gyvenančiam pirmame aukšte, paliko naudotis šachtą Nr. 1, kuri eina tik nuo antro aukšto grindų. Kadangi pirmą aukštą siekiančią kamino šachtą naudoja atsakovė, ieškovas negali pabaigti pasistatyti dujinio katilo ir tinkamai įsirengti dujinio šildymo bei naudotis kaminu. Prieš atsakovei užimant kamino šachtą Nr. 2 nebuvo parengtas išsamus kamino ST-1 būklės tyrimas, neišsiaiškinta dėl kamino šachtų priklausomumo konkrečiam butui ir nebuvo nustatyta nors žodinė kamino šachtomis naudojimosi tvarka. Ieškovai teigia daug kartų bandę kalbėtis su atsakove, prašė geranoriškai pašalinti įdėklą iš antros šachtos ir leisti ieškovui naudotis šia kamino dalimi, raštu kreipėsi į atsakovę ir į seniūniją, tačiau atsakovė atsisako ieškovui leisti naudotis kamino šachta, siekiančia pirmą aukštą. Ieškovai taip pat prašė paskirti atsakovei baudą už Kauno apylinkės teismo 2014-12-23 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą (t. 2, b. l. 62–63).

Ieškovai siekė įsirengti dujinio šildymo katilą pajungiant dūmtraukį į kamino šachtą, tačiau dėl projektuotojos klaidos ar aplaidumo, kamino neištyrimo, projektuotoja netiksliai priskyrė butams šachtas, kuriomis turi naudotis šalys, ir dėl to ieškovams nuo 2002 m. tapo neįmanoma naudotis kaminu. Atkreiptinas dėmesys, kad pradinis 2002 m. UAB „Ardyno“ planas atsakovei priskyrė šachtą K-4, o ne K-5, tačiau plane matyti atlikti atsakovei naudingi pataisymai. Be to, 1 t., b. l. 29 esančiame plane taip pat numatyta, kad atsakovė dūmų šalinimui gali įsirengti ir naudoti ne tik kamino šachtą, bet įsirengti ir dujinį katilą 24 kW su dūmų kanalo išvedimu per sieną. Tačiau atsakovė įsirengė kamino įdėklą ir naudojosi kaminu. Tad, kodėl ieškovai negali naudotis kaminu, kai planuose pažymėtas alternatyvus ne tik Turbo 24 W katilu įmanomas šildymo būdas, nesuprantama. Ieškovai tik dėl negalėjimo naudotis kamino šachta pagal 2002 m. parengtą planą, kuri pagal UAB „Ardynas“ ir J. U. projektą priskirta ieškovų butui, 2005 m. kreipėsi į atsakovės rekomenduotą projektuotoją J. U. ir parengė projektą ,,Turbo“ katilo įrengimui, kadangi nei viena iš kamino šachtų ieškovai negalėjo naudotis ir ieškovams buvo likusi vienintelė galimybė, kaip išspręsti buto apšildymo klausimą – išvesti dūmų išėjimą per sieną, nes kitos galimybės tiesiog nebuvo. Tačiau teismas to neįvertino ir nusprendė, kad ieškovai patys pasirinko tokį apšildymo būdą. Ieškovai nuo pat 2002 m. atsakovei reiškė pretenzijas dėl dūmų traukos pablogėjimo, 2005 m. paaiškino atsakovei, kad „Turbo“ 24 W tipo katilą su dūmtraukiu per sieną įsirengia tik laikinai, kad ateityje teks spręsti kamino naudojimosi tvarkos problemas. Tačiau, kaip patvirtino teismo posėdyje pati atsakovė, 2002 m. užaklino kamino šachtą K-5 (ką patvirtina nuotraukos), įsirengė dujinio katilo įdėklą ir net nesiekia spręsti problemos. Teismas neįvertino, kad atsakovė anksčiau (2002 m.) įsirengė dujinio katilo šildymą įdedant įdėklą į kamino šachtą, nei ieškovai įsirengė (2005 m.) apšildymą „Turbo“ katilu. LAT 2014-01-06 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-101/2014 pasisakė, jog pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų bendraturčiai bendrąja daline nuosavybe priklausantį turtą privalo naudoti tik esant abipusiam susitarimui. Tačiau 2002 m. nei projektuotoja J. U., nei atsakovė jokių dėl bendro daikto (kamino) naudojimosi tvarkos derinimo su ieškovais veiksmų neatliko. Atsakovė užaklino kamino šachtą K-5 (t. 1, b. l. 80, 107), įstatė dujinio katilo kamino įdėklą ir viena naudojasi kaminu. UAB „Komprojekto“ pažyma (t. 1, b. l. 128) patvirtina, kad projektuojant ir naudojant bendraturčiams priklausančius daiktus, privalu derinti su bendraturčiais. Teismo teiginys, „panaudojus reikiamas medžiagas ir technologijas ieškovams yra galimybė toliau naudotis jiems faktiškai priskirta šachta K-6, teismo posėdžio metu nurodė ir ekspertas V. Š.“ apskritai nesuvokiamas. Teismas cituodamas LAT praktiką akcentuoja socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus, tačiau priimto sprendimo pasekmės ne tik nurodytų kriterijų neatitinka, bet ir apkritai pažeidžia bendraturčių lygiateisiškumo principą: ekspertas V. Š., kaip teisingiausią ir racionaliausią variantą išspręsti šią situaciją, pasiūlė atsakovei pašalinti kamino įdėklą iš šachtos K-5 ir įdėti jį į šachtą K-6, kadangi šios abi šachtos eina per antrą aukštą, bet tik viena (K-5) pasiekia pirmą aukštą. Atsakovei nėra jokio skirtumo, kuria šachta, praeinančia per antrą aukštą, naudotis; V. Š. paaiškino, kad ieškovams norint įdėti kamino įdėklą į šachtą K-6 su perėjimais (t. y. posūkiais) būtina statyti brangiai kainuojantį ventiliatorių, dėl kurio saugumo kyla abejonės dėl priešgaisrinių reikalavimų, be to, pasunkės galimybės išvalyti kamino įdėklą užsinešus suodžiams; ekspertas paaiškino, kad kamino įdėklas yra uždaras, t. y. apmūrytas, privalo būti tiesus. Tai patvirtino ir UAB „Kauno komprojekto“ vadovo A. V. rašytiniai paaiškinimai (t. 2, b. l. 46). Taigi, akivaizdu, kad teismas iš konteksto pacitavo dalį eksperto vertinimo, naudingo atsakovei, bet nepaaiškina visos bylai svarbios faktinės situacijos. Teismas nevertino Europos standarto EN 1443:2003 (turinčio LST EN 1443:203 statusą) (t. 2, b. l. 93–116), kuris patvirtina faktą, kad uždaroje erdvėje (apmūrytas) esantis kaminas ir jo įdėklas privalo būti tiesus, statmenas, o bet kokie posūkiai galimi tik atviroje, lengvai prieinamoje vietoje. Teismas nevertino šių svarbių aplinkybių, taip pat asmens, turinčio specialių techninių žinių, pateiktų paaiškinimų. Iš brėžinių (1 t., b. l. 102) akivaizdu, kad kamino šachta K-6 turi perėjimą į šachtą K-5, todėl ieškovai neturi jokių galimybių įsidėti statmeną kamino įdėklą ir eksploatuoti jį saugiai pagal priešgaisrinės apsaugos reikalavimus. Teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl kamino naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismas nurodęs, kad faktinė kamino šachtų nusistovėjusi tvarka tokia, kad atsakovė naudojosi šachta K-5, o ieškovai – šachta K-6 ir pripažinęs, kad jau 20 m. susiklostė tokia faktinė tvarka, net nepasigilino į rašytinius dokumentus, kurie patvirtina, kad kamino šachta K-6 net nesiekia pirmo aukšto ir ieškovai ja nesinaudoja. Dėl šios priežasties 2005 m. ieškovai buvo priversti keisti projektą ir įrengti „Turbo“ 24W katilą su dūmų kamino išėjimu per sieną.Kaminu dūmų traukai nuo 2002 m. išskirtinai naudojasi tik atsakovė. Tokiu sprendimu teismas akivaizdžiai prioritetą suteikia atsakovės interesams ir neatsižvelgė į ieškovų interesus bei pažeidė bendro daikto bendrojoje dalinėje nuosavybėje valdymo principą. Šiai dienai atsakovė naudojasi keturiomis (2 ventiliacijos ir 2 dūmtraukio), o ieškovai dvejomis ventiliacijos šachtomis. Pagal CK 4.73 straipsnio 3 dalį, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Šiuo atveju tiek ieškovai, tiek atsakovė turėtų naudotis dviem ventiliacijos šachtomis ir viena dūmtraukio šachta. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.Teismas pažeidė bendro daikto idealiųjų ir realiųjų dalių nustatymo santykį ir pažeidė LAT suformuotą praktiką panašiose bylose. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Tačiau teismas įteisino atsakovės galimybę naudotis kamino šachta pažeidžiant bendraturčių (apeliantų) interesus ir paneigė naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo esminį principą. Ieškinio reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką, atsakovei priskirti naudotis šachta K-6, einančia tik per antrą aukštą, ieškovams K-5, einančia per abu namo aukštus – racionalus, nepažeidžiantis šalių interesų pusiausvyros principo ir grąžinantis šalis į socialinio teisingumo būseną. Jei atsakovė dar 2002 m. būtų laikiusis CK 4.75 str. 1 d. ir 4.72 str. 1 d. nuostatų, būtų derinusi veiksmus su ieškovais kaip kamino bendraturčiais, galimai tokia situacija būtų nesusidariusi. Tačiau atsakovė savo interesus tenkino nepaisydama ieškovų interesų ir jokio asmens teisė negali būti įgyvendinta kito asmens sąskaita, pažeidžiant kito asmens teises. Teismas apskritai paneigė bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi principą ir sudarė pagrindą ir toliau šachta naudotis atsakovei, o ieškovams nesuteikiant galimybės naudotis bendrąja daline nuosavybe. Teismas ne vykdo teisingumą ar atstato jį tarp šalių, o jį paneigia.Teigia, kad ieškovai apskritai neturi jokios galimybės naudotis kamino šachta, kad įdėtų įdėklą dujiniam katilui. Dėl šios priežasties 2005 m. kreipėsi į projektuotoją J. U. ir prašė parengti planą dėl dujinio katilo „Turbo“ 24W - su dūmtraukio išvedimu per sieną, o ne per kaminą – įrengimo. Ilgalaikė nusistovėjusi tvarka buvo susiklosčiusi iki 2002 m., kol atsakovė savavališkai šios tvarkos nepakeitė ir nederinusi su ieškovais užsiėmė šachtą, kuri atkovei buvo patogesnė, ją užaklino (t. 1, b. l. 80, 107), įsirengė savo buto dujiniam katilui skirtą įdėklą. Iki 2002 m. ieškovai naudojosi neužaklinta kamino šachta K-5.Nesutinka su projektuotojos J. U. parodymų vertinimu. Teigia, kad nėra ginčo dėl to, jog šalims vidaus dujofikavimo planus rengė ta pati projektuotoja J. U., tačiau neatsižvelgta, jog atsakovės 2002 m. plane (1 t., b. l. 29) daryti pataisymai, kurie neaptarti, o J. U. teiginiai, kad pataisymus atliko montuotojai, susisiekę su ja telefonu yra melagingi. Be to, nėra ištaisytas aiškinamasis raštas, kuris prieštarauja brėžiniui, tad kuria šachta turi naudotis ieškovai ir atsakovai pagal planą nėra aišku. Tikėtina, kad projektuotoja, siekdama išvengti atsakomybės už nekokybiškai suteiktas paslaugas, teisme patvirtino atsakovei palankią poziciją.Nesutinka su eksperto V. Š. išvados vertinimu, nes Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (LAT 2009-01-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-54/2009). Eksperto išvada tik patvirtino bylos įrodymus (antstolio S. U. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t. 1, b. l. 84 ir CD) su filmuota medžiaga, antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t. 1, b. l. 103–109), liudytojos A. N. paliudijimus) ir ja nesivadovauti teismas neturėjo pagrindo. Teismas nurodė, kad ekspertas vadovavosi negaliojančiu teisės aktu. Tačiau ekspertizės aktą papildė ir paaiškino UAB „Kauno komprojekto“ (1971–1974 m. planų rengėjo) atsakymas (t. 2, b. l. 46) ir esamas Standartas EN 1443:2003 (t. 2, b. l. 93–116), kurių teismas nevertino, nors juose nurodyta, kad kamino įdėklas, esantis uždaroje erdvėje (apmūrytoje šachtoje), privalo būti statmenas ir be jokių posūkių, pakrypimų; kad kamino įdėklą, siekiant užtikrinti priešgaisrinę saugą bei galimybę tinkamai išvalyti, būtina statyti statmeną, o ne su keliais pasisukimais, pereinantį iš vienos kamino šachtos (K-6) į kitą kamino šachtą (K-5).Teismas, atmetęs ieškovų prašymą skirti atsakovei baudą dėl 2014-12-23 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo (t. 2, b. l. 62–63), sudaro sąlygas šaliai proceso metu būti nesąžiningai kitos šalies atžvilgiu, negerbti teismo ir nevykdyti įsiteisėjusios teismo nutarties. Nuo pat proceso pradžios atsakovė bandė įtikinti teismą, kad ieškovai gali naudoti laisva šachta (K-6). Atsakovės veiksmai gavus ieškinį, 2014 m. rugsėjo 22-23 d. patvirtina jos nesąžiningumą, kadangi ji su pagalbininkais atliko sienos ir kamino griovimo darbus (t. 1, b. l. 119), bandydama suformuoti ir imituoti, kad laisva likusi šachta yra su perėjimu, t. y. su dviem pakrypimais, nustatytas tam tikras pasvirimų- pasisukimų kampas - apie 35 laipsniai. Atsakovės pateiktas antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 1, b. l. 103–109) patvirtina, kad atsakovai 2014-09-22 ne tik griovė kamino išorinę sieną, bet ir ardė pertvaras tarp atskirų kamino šachtų (K-6 ir K-5). Byloje esantys brėžiniai patvirtina, kad atsakovė suformavo laiptuotą perėjimą iš šachtos K-6 į šachtą K-5. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tik ekspertui V. Š. buvo leista apžiūrėti ir atlikti ardymo darbus. Pagal nuotraukas matyti (b. l. 144, apatinė nuotrauka) ir kaip patvirtino ekspertas (b. l. 139), buvo išimta tik viena plyta tikslu išmatuoti šachtos gylį. Tačiau atsakovė siekdama dar labiau sumažinti pasvirimo-pasisukimo tarp šachtų kampą 2015-03-31, galiojant nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria buvo uždrausti bet kokie kamino ardymo darbai, išardė dar daugiau sienos ir kamino šachtų vidaus pertvaros. Tai patvirtino ir pati atsakovė piešinyje, kur nurodo, neva perėjimo iš vienos šachtos į kitą perėjimo kampas 30 laipsnių (t. 2, b. l. 130). Akivaizdu, kad toks atsakovų elgesys yra neteisėtas ir pažeidžiantis teismo nutartį, todėl būtina skirti atsakovams baudą. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 25–33) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Teismas aiškinosi ir įvertino pateiktus įrodymus, susijusius su šalių butų dujofikavimu pagal AB „Lietuvos dujos“ projektus (t. 1, b. l. 165–167, 172, t. 2, b. l. 4–7) ir UAB „Ardynas“ darbo projektus, suderintus su AB „Lietuvos dujos“ dėl šalių butuose dujinių šildymo katilų pakeitimo. Atsakovės bute šildymo katilas buvo pakeistas 2002-09-17 pagal suderintą planą (t. 2, b. l. 16–22), pagal kurį vietoje naudojamo dujinio katilo KCM buvo leista įrengti naujos kartos dujinį katilą (pakabinamą ant sienos), pajungiant katilą į tą pačią atsakovės butui priskirtą ir naudojamą nuo apsigyvenimo šiame bute (nuo 1961 m.) kamino šachtą K-5. Aplinkybę, kad ieškovė naudoja savo buto apkūrenimui dujomis kamino šachtą K-5, patvirtina AB „Lietuvos dujos“ namo (duomenys neskelbtini) dujofikavimo dokumentacija (1971–1974 m. planai su patvirtintais pakeitimai, t. 2, b. 1. 4–7), kurie patvirtina, kad atsakovės butas buvo dujofikuotas pagal 1974-03-20 patvirtintą planą, kuriame pažymėta, kad butas Nr. 1 (kuris nuo 1987 m. priklauso ieškovams) nedujofikuotas (t. 1, b. 1. 165, t. 2, b. 1. 4). 1971–1974 m. namo dujofikavimo planuose pažymėta, kad buto Nr. 5 centrinio šildymo krosnis pajungta į kamino šachtą Nr. 5, o buto Nr. 1 centrinio šildymo krosnis pajungta į kamino šachtą Nr. 6. Ieškovų bute šildymo katilas buvo pakeistas pagal 2005-07-12 suderintą planą (t. 2, b. l. 8–15), pagal kurį vietoje naudojamo dujinio katilo KČM buvo leista įrengti sieninį šildymo ir karšto vandens paruošimo katilą „Turbo Junkers 24 kW“ su traukos išvedimu per namo sieną ir įrengiant ant namo sienos membraninį dujų skaitiklį (t. 2, b. l. 11). Įrengtas Turbo katilas buvo priimtas eksploatacijai pagal 2005-07-29 aktą (t. 2, b. l. 43), kurį patvirtino AB „Lietuvos dujos“ komisija ir ieškovas V. D.. Teismas apklausė UAB „Ardynas“ buvusią darbuotoją J. U., paruošusią šalių butų dujinio šildymo katilo pakeitimo planus, ir įvertino jos parodymus, kaip specialisto, turinčio žinias butų dujofikavime ir planų paruošime, kuri tiesiogiai atliko butų Nr. 1 ir Nr. 5 dujinio šildymo katilo keitimo projektavimo darbus, paruošiant darbinius projektus (t. 2, b. 1. 8–15, 16–22). J. U. paaiškintos aplinkybės paneigia ieškovo argumentus, kad šachta K-6 prasideda virš antro aukšto grindų ir eina iki kamino viršaus, t. y. tik per antrą pastato aukštą. J. U. paaiškino (t. 2, b. l. 142), kad anga Nr. 6 pagal dokumentaciją (AB Lietuvos dujos 1971–1974 m. planai) eina iki 1 aukšto grindų. Anga Nr. 6 naudojosi butas Nr. 1, kai 2002 m. ji rengė projektą antrojo aukšto butui. Buto Nr. 5 įdėklas negalėjo įtakoti kamino traukai. Kaimynų sutikimas 2002 m. rengiant projektą nebuvo reikalingas, nes namas jau buvo dujofikuotas. J. U. patvirtino, kad ieškovė neaiškino jai priežasties, kodėl dujinį katilą nori pakeisti į Turbo. J. U. parodymai paneigia ieškovų argumentaciją, kad ieškovė 2005 m. kreipdamasi dėl šildymo katilo pakeitimo projekto parengimo neturėjo galimybės naudotis nei viena kamino šachta, todėl buvo vienintelė galimybė išvesti dūmų išėjimą per sieną. Teismas išsamiai ištyręs ir įvertinęs AB „Lietuvos dujos“ pateiktą namo dujofikavimo dokumentaciją, UAB „Ardynas“ projektuotojos J. U. parodymus ir ieškovės parodymus ( t. 1, b. 1. 55), kuri patvirtino, kad atsakovei į kamino šachtą K-5 įdėjus kamino įdėklą, ieškovai ir toliau naudojosi šachta K-6, teismas įsitikino, kad atsakovė, jai priskirta pagal 1971–1974 m. planą kamino šachta K-5 naudojasi teisėtai, ir padarė teisingą išvadą, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovei į kamino šachtą K-5 įdėjus kamino įdėklą jie negali visiškai naudotis kaminu, t. y., kad pažeidžiama jų teisė naudotis bendrosios dalinės nuosavybės valdomu objektu. Teismas apklausė ekspertą V. Š., ieškovai aiškino teisme antstolio nustatytas aplinkybes ir teismas tyrė šiuos įrodymus visapusiškai su kitais surinktais byloje įrodymais – AB „Lietuvos dujos“ dokumentacija apie namo dujofikavimą ir UAB „Ardynas“ paruoštais ir AB „Lietuvos dujos“ patvirtintais ieškovų ir atsakovės butuose dujinių katilų pakeitimo projektais, kurių duomenys pilnai atitiko ir patvirtino, kad nusistovėjusi faktinė naudojimosi kamino ST-1 tvarka atitinka projektinei dokumentacijai. Pateikti įrodymai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo akte ir eksperto V. Š. akte nurodytos aplinkybės dėl šachtų matavimo buvo išsamiai teismo ištirtos, tačiau teismas vadovavosi AB „Lietuvos dujos“ dujofikavimo dokumentacija, paruošta specialistų, turinčių specialias žinias, kuriems įstatymo tvarka yra pavestas statinių dujofikavimas. Apeliantų pateiktas naujas įrodymas – UAB „Komprojektas“ parengta kamino kanalų išklotinė, kuri neatitinka UAB „Lietuvos dujos“ 1971–1974 m. projektinei dokumentacijai, kuri yra galiojanti šiai dienai. AB „Lietuvos dujos“ dujofikavimo projektus 1971–1974 metais ruošė valstybinė įmonė „Komprojektas“, kuri vėliau buvo perregistruota į UAB „Komprojektas“ ir kuri vadovaujama to paties vadovo A. V.. Paruoštuose 1971–1974 metų projektuose yra atlikta pastogės plano aksonometrija (t. 2, b. 1. 5, 7), kurioje pažymėti kamino ST-1 kanalai (viso 10 vnt.), nurodant kiekvieno kanalo praeinamumą (ilgį) nuo pirmo aukšto. Apklausta teismo posėdyje projektuotoja J. U. paaiškino, kad ruošdama projektus vadovavosi pastogės planu ir jame nurodytais kamino kanalų duomenimis, kurie patvirtina, kad visos kamino angos prasideda nuo pirmo aukšto grindų, tai patvirtina ir pačios ieškovės ranka nubraižyta kamino anga Nr. 1, 2 schema (1 t. b. 1. 102). Pateikta kanalų stovio išklotinė neatitinka UAB „Lietuvos dujos“ 1971–1974 m. projektinei dokumentacijai, kuri yra galiojanti šiai dienai. Skundo argumentai „ 2002 m. UAB „Ardynui“ rengiant projektą atsakovės butui buvo numatytas tam tikras kamino šachtų priskyrimas ir ieškovų butui esančiam pirmame aukšte“ ieškovai pripažįsta aplinkybę, kad 2002 m. ruošiant atsakovei dujinio katilo pakeitimo projektą nebuvo pažeista ieškovų kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės turėtojų teisė naudotis jiems priskirtą kamino šachta. Pagal AB „Lietuvos dujos“ namo dujofikavimo dokumentaciją (t. 2, b. 1. 4–22) ieškovams buvo priskirta naudojimui – šildymo katilo eksploatacijai kamino šachta K-6, kuria ieškovai naudojosi iki 2005 m., tai patvirtino ieškovė teisme, nurodydama, kad nuo 1987 m. iki 2005 m. butą apšildė dujiniu katilu (KCM) naudodama kamino šachtą, o nuo 2005 liepos mėn. pakeitė į Turbo katilą išvedant traukos vamzdį pro namo sieną (t. 2, b. 1. 55). Ieškovų argumentas, kad jie nuo 2002 m. reiškė atsakovei pretenzijas dėl jų naudojamos kamino šachtos pablogėjusios traukos, taip pat patvirtina, kad ieškovai ir po atsakovės įmontuoto 2002 m. ir jos naudojamą kamino šachtą K-5 įdėklo, toliau naudojosi jiems priskirta šachta K-6. Ieškovai pateikė rašytinius įrodymus, kad jie tik 2014 m. prieš kreipiantis į teismą kreipėsi dėl kamino naudojimosi tvarkos: 2014-06-26 raštu į atsakovę, 2014-06-27 ir 2014-07-03 į (duomenys neskelbtini) seniūniją (t. 1, b. 1. 12–15). Ieškinį teismui ieškovai pareiškė 2014-09-09. Taigi atsakovei 2002 m. pakeitus šildymo dujinį katilą ir įmontavus dujinio katilo įdėklą į jos naudojamą kamino šachtą, ieškovai dėl pažeistos jų teisės gynimo iki 2014-06-26 (kai kreipėsi į atsakovę su raštu) teismui įrodymų nepateikė. Tai paneigia ieškovų argumentą, kad ieškovai laikinai įrengė Turbo tipo katilą su dūmtraukiu per sieną ir numatydami, kad ateityje bendraturčiams teks spręsti kamino naudojimosi tvarkos problemas. Skundo argumentų teisinei motyvacijai cituojama LAT 2014-01-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-101/2014, kuri šioje byloje netaikytina, kadangi ieškinio dalykas neatitinka. Ieškovų nuoroda į CK 4.82 str. nėra pagrįsta bylos aplinkybėmis, kurios įpareigoja atsakovę derinti su ieškovais 2002 m. paruoštą dujinio katilo keitimo projektą, pagal kurį buvo įmontuotas kamino įdėklas atsakovės naudojamoje kamino šachtoje K-5. Kamino šachtų priskyrimas butams buvo atliktas nuo gyventojų apsigyvenimo name. Atsakovė apsigyveno name 1961 m., o ieškovai 1987 m., taigi ieškovams atiteko kamino naudojimosi tvarka perėmus butą iš anksčiau gyvenusio šiame bute gyventojo, kuris apkūreno butą kietu kuru. Atlikus namo dujofikavimą pagal AB „Lietuvos dujos“ 1971–1974 m. paruoštus vidaus dujotiekio projektus gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), kamino šachtos buvo priskirtos butams pagal faktinę naudojimosi tvarką nuo gyventojų apsigyvenimo name momento: butui Nr. 1 šachta pažymėta K-6, butui Nr. 5 šachta pažymėta K-5, ką patvirtino projektuotoja J. U.. Skundo argumentai, ,,kad atsakovė užaklino kamino šachtą K-5, įstatė dujinio katilo įdėklą ir viena naudojasi kaminu“ nėra įrodyti ir prieštarauja faktinei bylos medžiagai. Kamino įdėklą atsakovė įmontavo pagal 2002 m. paruoštą ir su AB „Lietuvos dujos“ suderintą projektą. Iš nuotraukų (t. 1, b. 1. 80, 107) matosi, kad kamino šachtos K-5 dugnas yra suodinas, aprūkęs, tai įrodo, kad ieškovai naudojasi šachta K-6, kuri susijungia su atsakovės naudojama šachta K-5, tai patvirtina ieškovų ir atsakovės nubraižyta faktinė šachtų schema (t. 1, b. 1. 102, t. 2, b. 1. 130). Skundo argumentas, kad ieškovai neturi galimybės toliau naudotis jiems faktiškai priskirta šachta K-6 atmestinas, nes ekspertas V. Š. atlikęs kamino šachtų techninės ekspertizę nenustatė reikšmingos bylai kamino šachtų išdėstymo ir faktinio naudojimo tvarkos aplinkybių, nesivadovavo AB „Lietuvos dujos“ Namo dujofikavimo projektine dokumentacija. Ekspertas savo išvadas grindė negaliojančio STR 8860233.02:1998 redakcija, neatliko visų būtinų kamino angų matavimo paskaičiavimų. Teismas vertino ekspertizės aktą kaip rašytinį įrodymą pagal savo vidinį įsitikinimą pagal įrodymų visetą, kadangi ekspertizė nebuvo paskirta teismo. Teismas siūlė šalims skirti teismo ekspertizę, ieškovai atsisakė, tokiu būdu apribojo įrodymų rinkimą savo nurodomos ieškinyje pažeistos teisės gynimui. Skundo grindimas UAB „Kauno komprojektas“ 2015-03-18 atsakymu (t. 2, b. l. 1. 46) neturi teisinio pagrindo, kadangi nurodomi duomenys yra informacinio pobūdžio ir nėra konkretizuoti pagal faktines bylos aplinkybes. Į atsakovės užklausimą (t. 2, b. 1. 128) UAB „Kauno komprojektas“ nurodė, kad dūmų kanalų pertvarkymas daugiabučiame name turi būti atliekamas pagal specialisto šiam klausimui paruoštą projektą. Atsakovės ir ieškovės dujinių katilų keitimas yra įteisintas AB „Lietuvos dujos“ pagal parengtus UAB „Ardynas“ projektus, kurių pagrindu ieškovai eksploatuoja dujinius kaminus iki šios dienos, tai patvirtina dujofikavimo projektavimo dokumentacija ir šalių parodymai teisme.Skundo argumentas, kad teismas neįvertino byloje esančio Europos Standarto ENJ 443:2003 (toliau Europos standartas), kad uždaroje erdvėje, esantis kaminas ir jo įdėklas privalo būti tiesus, statmenas, o bet kokie posūkiai galimi tik atviroje lengvai prieinamoje vietoje atmestinas. Europos Standarte pažymėta, kad dokumentas yra asmeninio naudojimo pobūdžio. Praktikoje standartai taikomi rengiant projektus. Tarp bendraturčių susiklostė kamino faktinė naudojimosi tvarka, kuri yra įteisinta AB „Lietuvos dujos“ dujofikavimo projektuose, parengtuose 1971–1974 m. ir UAB „Ardyno“ paruoštuose 2002, 2005 dujų katilo pakeitimo projektuose, kurie suderinti su AB „Lietuvos dujos“ ir galioja šiai dienai. Ieškovai nepateikė teismui techninių sąlygų naujam projektui dėl apkūrenimo būdo pakeitimo, todėl teismas neturi teisinio pagrindo taikyti kaminų projektavimo standartą pagal esamas bylos faktines aplinkybes.

13.13 Apelianto argumentai grindžiami prielaidomis dėl tariamos teisės pažeidimo – bendraturčių dalinės nuosavybės teisės į bendro naudojimo objektą – gyvenamojo namo kaminą. Ieškovė teisme patvirtino, kad teisės pažeidimas atsirado 2002 m. (t. 2, b. 1. 141), tačiau ieškovai pagal 2005 m. dujinio katilo pakeitimo projektą patvirtintu apkūrenimo būdu Turbo katilu naudojasi iki šios dienos ir kitas projektas jiems nėra paruoštas. Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visetą, teisingai nustatė, kad ieškovai nenurodė savo teisių pažeidimo pagrindo būtinumo nustatyti jų prašomą naudojimosi daiktu tvarką, kuria iš esmės būtų pakeista ilgalaikė kamino šachtų naudojimosi tvarka.