Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Irma Čuchraj rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Limedika“ ieškinį atsakovei valstybės biudžetinei įstaigai Macikų socialinės globos namams, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. Z. individualiai įmonei „Azas“ dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento ir panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės

Viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01, toliau – VPĮ) 101–103 straipsniuose įtvirtinta perkančiosios organizacijos veiksmų (sprendimų) teisėtumo peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją. Šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2015-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015; kt.). Tačiau pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 103 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas perkančiajai organizacijai, gavusiai pretenziją, nedelsiant sustabdyti pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties anksčiau kaip po 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – anksčiau negu po 5 darbo dienų) nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – ne anksčiau kaip po 15 dienų. Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovė, nepraleisdama pretenzijos pateikimo termino, 2018-04-30 pateikė pretenziją dėl pasiūlymo atmetimo (perkančiosios organizacijos 2018-04-25 ir 2018-04-26 sprendimų), kurios atsakovė nenagrinėjo remdamasi tuo, jog pirkimo dokumentuose numatyta, kad atidėjimo terminas pirkimui nėra taikomas (Pirkimo sąlygų 8.1. punkte nurodoma, kad perkančioji organizacija šiam pirkimui netaiko sutarties atidėjimo termino) bei tuo, jog pretenzijos pateikimo metu pirkimo sutartis jau buvo sudaryta (atsakovė nurodė, jog pirkimas baigtas 2018-04-25 sudarius viešojo pirkimo–pardavimo sutartį).Ieškovei argumentuojant, jog perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 103 straipsnio 2 dalį, nes netaikė sutarties sudarymo atidėjimo termino, teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog mažos vertės pirkimuose šis terminas gali būti netaikomas vadovaujantis VPĮ 25 straipsnio 2 dalimi. Teismas pritaria atsakovės argumentams, kad Perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas nenagrinėti pretenzijos, remiantis tuo, jog Pirkimo sąlygose yra įtvirtinta Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta atidėjimo termino taikymo išimtis, bei tuo, jog pretenzijos pateikimo metu sutartis jau buvo sudaryta, formaliai atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Tačiau teismas pažymi ir atkreipia dėmesį į Viešųjų pirkimų tarnybos šioje byloje pateiktą išvadą, jog atsakovės pirkimo dokumentai šiuo aspektu yra prieštaringi, nes pirkimo sąlygų 8.2 punkte įtvirtinta, kad perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties anksčiau negu po 5 darbo dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui ir suinteresuotiems dalyviams dienos. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nurodė, jog pirkimo sąlygų dviprasmiškumas turėtų būti vertinamas tiekėjų naudai, kadangi viešųjų pirkimų skaidrumo principas reikalauja, kad perkančioji organizacija, atlikdama pirkimo procedūras, jas vykdytų laikydamasi savo nustatytų pirkimų sąlygų. Vertinant šio konkretaus ginčo aplinkybes teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog perkančiajai organizacijai netaikus sutarties sudarymo atidėjimo termino, buvo paneigta jos teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir paneigta teisė išspręsti ginčą neteisminiu keliu. Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimas pagrįstas procedūrų viešumu ir skaidrumu. Teisinė apsauga suponuoja pareigą laiku ir išsamiai informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos sprendimus. Ši informavimo pareiga apima ne tik informacijos suteikimą tiekėjui, kuri yra susijusi su juo pačiu, bet ir visų tiekėjų informavimą apie sutarties sudarymą tam, kad būtų galima pateikti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimo (Teisingumo Teismo 2004 m. birželio 24 d. Sprendimas Komisija prieš Austriją, C-212/02). Įgyvendindamos šią pareigą, perkančiosios organizacijos privalo informuoti dalyvius apie sprendimą sudaryti viešojo pirkimo sutartį dar prieš jos sudarymą, kad jie turėtų realią galimybę inicijuoti peržiūros procedūrą. Pašalintam dalyviui turi būti suteikta galimybė per tinkamą laiką išnagrinėti sprendimo sudaryti sutartį galiojimo klausimą. Peržiūros procedūrų veiksmingumo principas įgyvendinamas, taikant protingą terminą, skaičiuojamą nuo pašalintų dalyvių informavimo apie perkančiosios organizacijos sprendimą sudaryti sutartį, iki sutarties sudarymo, kuris tiekėjams leidžia pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki šio sudarymo (Teisingumo Teismo 2008 m. balandžio 3 d. Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-444/06, Rink. 2008, p. I-2045). Tokias veiksmingos gynybos prielaidas, be kita ko, užtikrina atidėjimo terminų, remiantis Teisingumo Teismo praktika, įtvirtintų Direktyvoje 2007/66, taikymas.Nagrinėjamu atveju ieškovė 2018-04-25 gavo atsakovės pranešimą Nr. 26-89, kuriuo atmestas jos pasiūlymas, o 2018-04-26 gavo pranešimą Nr. 26-86, jog nuspręsta tenkinti A. Z. IĮ „Azas“ pretenziją ir atmesti ieškovės pasiūlymą, taip pat 2018-04-26 atsakovė pranešimu Nr. 26-90 tiekėjus informavo, kad su A. Z. IĮ „Azas“ yra sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Kaip matyti iš bylos duomenų, sutartis sudaryta 2018-04-25. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių kontekste jos elgesys kritikuotinas viešumo, skaidrumo, lygiateisiškumo, tiekėjų nediskriminavimo ir sąžiningumo požiūriu, nes atsakovė net nesudarė galimybės ieškovei pareikšti pretenziją dėl 2018-04-25 sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą, kai tą pačią dieną baigė pirkimo procedūras ir sudarė sutartį, apie kurią informavo tiekėjus kitą dieną. Vertinant šį atsakovės veiksmą anksčiau nurodytų principų požiūriu, pažymėtina, jog analogiškoje situacijoje kitiems teikėjams buvo sudaryta galimybė ginčyti sprendimą atmesti jų pasiūlymus, t. y. A. Z. IĮ „Azas“ 2018-04-19 pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai dėl jos 2018-04-18 sprendimo pripažinti ieškovės pasiūlymą laimėjusiu pirkimą. Tai reiškia, jog analogiškoje situacijoje pripažinus ieškovės pasiūlymą laimėjusiu pirkimą ir atmetus kitų tiekėjų pasiūlymus, buvo taikytas sutarties sudarymo atidėjimo terminas ir nelaimėję tiekėjai turėjo galimybę ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus neteismine tvarka ir tokiu būdu ginti savo teises. Pažymėtina ir aplinkybė, jog atsakovė 2018-04-26 pranešimu Nr. 26-86, informavusi apie A. Z. IĮ „Azas“ pretenzijos patenkinimą, tačiau nurodžiusi, jog pirkimo procedūros tęsiamos, kai jos jau buvo baigtos 2018-04-25 sudarius sutartį, taip pat galėjo suklaidinti tiekėjus. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas perkančios organizacijos elgesį vertina kaip pažeidusį anksčiau nurodytus viešųjų pirkimų principus, o tai sudaro pagrindą abejoti ir ginčijamos viešojo pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumu. Atsakovei prašant taikyti 5 darbo dienų ieškinio senatį, pažymėtina, jog atsakovė neteisingai interpretuoja ieškovės reikalavimus. Pagrindinis ieškovės reikalavimas yra panaikinti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį, todėl taikytinas VPĮ 102 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas 6 mėnesių ieškinio pareiškimo terminas ir konstatuotina, jog ieškinys pateiktas nustatytu terminu.

Dėl ginčo esmės

Perkančioji organizacija atsakinga už viešojo pirkimo dokumentų (techninių specifikacijų, kvalifikacinių reikalavimų, kvalifikacinės atrankos kriterijų) parengimą, pagrįstumą ir atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams, tiekėjų pasiūlymų atitikties norimam rezultatui vertinimą, už viešojo pirkimo komisijos sprendimus, tačiau suteikiamos teisės viešojo pirkimo procese privalo būti naudojamos taip, kad tai nelemtų neribotos jos diskrecijos. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija, vertindama tiekėjo pasiūlymą, yra saistoma imperatyvių Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir jos sprendimai turi būti motyvuoti bei objektyviai pagrįsti ir bet kokiu atveju negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo.UAB „Limedika“ pasiūlymas atmestas Pirkimo sąlygų 10.1 punkto pagrindu bei nurodyta, kad pateiktas pasiūlymas neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų prekėms pozicijų Nr. 4 ir 5, nes atlikus bandymą nustatyta, kad sauskelnių šonai yra pralaidūs skysčiams, nors pagal pirkimo sąlygų techninę specifikaciją buvo reikalaujama, kad visas išorinis sauskelnių sluoksnis būtų nelaidus skysčiams. Pirkimo sąlygų 10.1 punkte nurodyta, jog ginčai sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog toks pasiūlymo atmetimo pagrindas nėra tinkamas ir aiškus, tačiau iš 2018-04-25 pranešimo apie pasiūlymo atmetimo priežastis Nr. 26-89 pasiūlymo atmetimo pagrindas iš esmės yra aiškus – neatitikimas techninės specifikacijos reikalavimams Nr. 4 ir 5, konkrečiai – visas išorinis sauskelnių sluoksnis nėra nelaidus skysčiams. Techninės specifikacijos reikalavimų pozicijose Nr. 4 ir Nr. 5 prekėms, pavadinimu „orui laidžios anatominės sauskelnės suaugusiesiems vidutiniam ir sunkiam šlapimo nelaikymui (ne juostinės)“ vienas iš nustatytų reikalavimų – visas išorinis sauskelnių sluoksnis / paviršius turi būti laidus orui, nelaidus skysčiams (orui laidumo savybes pagrįsti dokumentais). Ieškovės 2018-03-27 pateiktame pasiūlyme šiose pozicijose nurodytos prekės Dailee Slip Maxi Plus L/XL N28 (Drylock) (pozicija Nr. 4) ir Dailee Slip Maxi Plus XXL N28 (Drylock) (pozicija Nr. 5). Perkančioji organizacija sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą grindžia tuo, jog, jos teigimu, dalis sauskelnių paviršiaus, o būtent šonai priekyje ir nugaroje, yra pralaidūs skysčiams. Šią aplinkybę perkančioji organizacija nustatė atlikusi bandymą. Iš BĮ Macikų socialinės globos namų viešojo pirkimo komisijos posėdžio 2018-04-24 protokolo Nr. 43-16 matyti, jog komisijos narė R. V. užpylė ant sauskelnių Dailee Slip šonų vidinės pusės dažytą skystį (briliantinę žalumą), delnu prispaudus sauskelnių vietą su užpiltu skysčiu prie po apačia padėtos drėgmę sugeriančios servetėlės, skystis persigėrė per sauskelnių išorinį sluoksnį į servetėlę. Pateiktos atlikto bandymo eigos fotonuotraukos. Teismas sutinka su ieškovės argumentais dėl perkančiosios organizacijos atlikto bandymo netinkamumo nagrinėjamu atveju ir pripažįsta juos pagrįstais. Teismas kritiškai vertina atsakovės atliktus sauskelnių pralaidumo bandymus. Iš bylos duomenų matyti, jog bandymas atliktas su briliantine žaluma, nėra nurodytas nei panaudotas kiekis, nei kokiomis sąlygomis bandymas atliktas, be to, iš nuotraukų matyti, jog pralaidumo testas atliktas ne sugeriamojoje sauskelnių dalyje, kuri ir yra skirta šlapimui / drėgmei sugerti, o juostinėje šoninėje dalyje, kurios paskirtis nėra drėgmės sugėrimas, ji skirta užsegti ir prilaikyti sauskelnes (CK 1.5 straipsnis, CPK 182 straipsnio 1 dalis). Taip pat sutiktina su ieškovės argumentais, jog bandymas atliktas skysčiu (briliantine žaluma), savo sudėtimi nepanašia į šlapimą, neaišku, kokia užpilto skysčio temperatūra ir pan. Tiek iš Drylock Technologies s.r.o. pateikto paaiškinimo, tiek iš gamintojo TZMO SA techninių duomenų lapo matyti, jog sauskelnių suaugusiems bandymai atliekami sertifikuotose laboratorijose, testuojama su skysčiais, savo sudėtimi ir temperatūra artimais šlapimui, be to, sauskelnėms reikalingos atitinkamos laikymo sąlygos, t. y. sausai ir vėsiai, temperatūra pastovi, nuo 5 iki 35 laipsnių Celcijaus, 25–75 proc. drėgmės. Iš atsakovės pateiktų duomenų nenustatyta, kad visų šių sąlygų buvo laikomasi. Neįrodyti atliktų bandymų standartai, kriterijai, atlikimo tvarka. Pažymėtina, jog pirkimo sąlygose aiškiai nurodyta, kad pateikti pasiūlymai bus vertinami pagal gamintojo pateiktą informaciją, o pačiai atsakovei atlikti bandymus pirkimo dokumentuose galimybė nenumatyta. Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos turi būti nustatyti pirkimo dokumentuose (VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 11 punktas), jie turi būti aiškūs, nedviprasmiški, suprantami ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir tiekėjams bei bylą nagrinėjančiam teismui, vienodai taikomi visiems tiekėjams ir perkančioji organizacija negali nuo jų nukrypti vertindama pasiūlymus, arba vertinti juos pagal kitus kriterijus, nenumatytus pirkimo dokumentuose. Atlikto bandymo tinkamumu ir rezultatų objektyvumu abejonių kelia ir aplinkybė, jog bandymas atliktas tik su ieškovės pateiktų prekių (sauskelnių) pavyzdžiais. Perkančioji organizacija nenurodo ir nepateikė duomenų, jog visiems tiekėjams sudarė vienodas sąlygas, t. y. su visų tiekėjų pateiktų prekių pavyzdžiais atliko analogišką bandymą. Vien dėl šios aplinkybės yra pagrindas konstatuoti nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimus. Draudimas diskriminuoti tiekėjus – pamatinė viešųjų pirkimų teisės nuostata, todėl jos vertinimas neturi išimtinai priklausyti nuo šalių, nes tokio pobūdžio ginčai peržengia privačių santykių ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).Atsakovei argumentuojant, jog ieškovė nepaneigė bandymo rezultatų, pažymėtina, kad teismas nagrinėjamoje byloje nevertina ieškovės pateiktų prekių atitikties pirkimo sąlygoms ir reikalavimams. Tik perkančioji organizacija, remdamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis ir pirkimo dokumentais, privalo vykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas, tarp jų – vertinti tiekėjų kvalifikaciją bei pasiūlymus, nuspręsti dėl pirkimą laimėjusio tiekėjo ir sutarties su juo sudarymo, tačiau privalo tai atlikti teisėtai ir tinkamai. Būtent šių perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų teisėtumo vertinimas yra teismo prerogatyva ir byla nagrinėjama šiuo aspektu. VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. VPĮ taip pat nustatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams (VPĮ 37 straipsnio 1 dalis). Perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties vykdymą. Taigi jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau, nustatydama perkamas prekes apibūdinančius kriterijus, ji įstatymo yra įpareigojama užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 37 straipsnio 3 dalis), taip pat nepažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad jomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pagal teismų praktiką perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).Apibendrinant darytina išvada, kad perkančioji organizacija, nustatydama techninės specifikacijos reikalavimus, turi įvertinti konkretaus reikalavimo tikslingumą, pagrįstumą ir reikalingumą konkrečiu atveju, t. y. perkančioji organizacija turi turėti objektyviai pagrįstus motyvus dėl konkretaus techninės specifikacijos reikalavimo būtinumo. Esant ginčui, perkančioji organizacija turėtų pateikti paaiškinimus, jei tai įmanoma, bet kokius kitus dokumentus ar įrodymus, kodėl techninėje specifikacijoje nustatyti būtent tokie techniniai reikalavimai. Perkančiajai organizacijai negalint pagrįsti, paaiškinti techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų būtinybės ir bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad pirkimo tikslas galėjo būti tinkamai pasiektas ir netaikant konkrečių ginčijamų reikalavimų, galima spręsti, jog tokių pirkimo sąlygų taikymo būtinybės nebuvo, o nustatyti reikalavimai yra pertekliniai, ribojantys konkurenciją. Aukštesnių apribojimų ar specifinių reikalavimų perkamai prekei pagrindimo našta įrodinėjimo procese tenka perkančiajai organizacijai (CPK 12, 178 straipsniai).Atsižvelgiant į sauskelnių paskirtį, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytas reikalavimas, jog visas išorinis sauskelnių sluoksnis / paviršius turi būti nelaidus skysčiams, yra aukštesnis ir specifinis nei įprastoms sauskelnėms, o būtent šio reikalavimo neatitikimu ir yra grindžiamas ieškovės pasiūlymo atmetimas. Teismas palyginęs gamintojų internetiniuose puslapiuose pateikiamą informaciją apie Abri, TENA, Attends, Dailee, SENI sauskelnes (žr., pvz., http://www.abena.lt/sauskelnes-suaugusiems/abri-form-premium-anatomines-sauskelnes-ekologikos-orui-laidzios/abri-form-m2-premium; https://www.tena.lt/specialistai/gaminiai/juostines-sauskelnes/tena-flex-plus/; https://www.attends.com/us/en/products/briefs/advanced-briefs/attends-advanced-briefs-r-20pk.html; http://en.seni-global.com/en_GLO/product/seni-optima; http://www.dailee-care.com/products/dailee-slip/) nustatė, kad visos sauskelnės turi orui laidų paviršių, tačiau nėra nurodyta, kad sauskelnių išorinis paviršius yra nepraleidžiantis skysčių. Tokia informacija pateikiama Lietuvos vaistinių internetiniuose puslapiuose, ir tik apie SENI sauskelnes (žr., pvz., https://www.eurovaistine.lt/seni-optima-juostines-sauskelnes-plus-large-10-vnt; https://www.gintarine.lt/medicinos-ir-slaugos-prekes/sauskelnes-optima-plus-large-n10-seni/catalogstoredetail.aspx?CatID=PL_942&ID=351842; https://www.eurovaistine.lt/tena-flex-sauskelnes-plus-l-30-vnt). Kaip matyti iš gamintojų pateikiamos informacijos, visos sauskelnės turi vidinį sugeriamąjį sluoksnį, kuris būtent ir skirtas sugerti skysčius. Sauskelnės taip pat turi įvairius apsauginius barjerus, kurie papildomai apsaugo nuo skysčių pratekėjimo. Tuo tarpu juosmeninės sauskelnių dalies funkcija yra fiksuoti sauskelnes ant kūno ir jas išlaikyti, o ne sugerti skysčius. Skysčius sugerianti sauskelnių dalis yra apsaugota įvairių barjerų, kurių paskirtis ir yra apsaugoti, kad skystis iš sugeriamosios dalies nepatektų į aplinkines sritis. Labiau tikėtina, kad skysčiai prateka tada, kai naudojamas netinkamas sauskelnių dydis ar sauskelnės nėra laiku pakeičiamos (skysčių kiekis viršija sauskelnių sugeriamumą), tačiau ne tada, kai šoninė užsegamoji sauskelnių dalis nėra nepralaidi skysčiams. Nagrinėjamu atveju ieškovė nors ir nereiškia argumentų dėl techninėse specifikacijose nustatytų reikalavimų pagrįstumo ir būtinumo, tačiau atsižvelgdamas į byloje vyraujantį viešąjį interesą bei teismo aktyvų vaidmenį viešųjų pirkimų bylose, atsižvelgdamas į tai, kad sauskelnių vidinio sugeriamojo sluoksnio, o ne viso paviršiaus funkcija yra sugerti skysčius, o apsauginių barjerų – apsaugoti nuo pratekėjimų, teismas mano, kad pirkimo sąlygų techninės specifikacijos pozicijų Nr. 4 ir 5 nustatytas reikalavimas, jog sauskelnių visas išorinis paviršius būtų nepraleidžiantis skysčių, yra perteklinis, o jį nustačius iš esmės sudarytos sąlygos laimėti pirkimą tik vienintelio gamintojo prekėms, kurias ir pateikė IĮ „Azas“, tai taip pat sudaro pagrindą abejoti 2018-04-25 sudarytos sutarties teisėtumu.Viešųjų pirkimų tikslas – atlikus viešas ir skaidrias procedūras sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, nėra pasiekiamas, jeigu vykdant viešąjį pirkimą neužtikrinama nesuvaržyta tiekėjų konkurencija ar pažeidžiami Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2014). Viešųjų pirkimų principų pažeidimas – pagrindas pripažinti pirkimo procedūras neteisėtomis. Konkurencijos užtikrinimo imperatyvas VPĮ įtvirtintas 17 straipsnio 3 dalyje ir tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas), tiek nacionalinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tai – vienas pagrindinių viešųjų pirkimų principų (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą byloje CoNISMa, C-305/08 ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).Kasacinio teismo nuosekliai konstatuojama, jog viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (žr. pagal analogiją pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017; 2018-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018).

Dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ir procesinės bylos baigties

Nusprendus dėl perkančiosios organizacijos ir sudarytos viešojo pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo teismo sprendimas neišvengiamai sukelia (gali sukelti) padarinių ir kitiems viešojo pirkimo konkurso dalyviams, nepriklausomai nuo to, buvo įtraukti jie į procesą, ar ne. Šie galimi (neigiami) padariniai dalyviams susiję su teismo procesinėmis pareigomis, konstatavus pirkimo sąlygų ar sutarties neteisėtumą. Tokiu atveju tik ieškinio patenkinimas nėra pakankamas, sprendžiant klausimą dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Teismas privalo ex officio tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo. Taigi toks teismo sprendimas būtų šalių grąžinimo į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį išimtis, kurios taikymas nepriklauso nuo pirkimo būdo. Tačiau tais atvejais, kai sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo, nes jis įstatymo pagrindu dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2018-04-25 perkančioji organizacija sudarė pirkimo sutartį su ginčijamo viešojo pirkimo laimėtoja A. Z. individualia įmone „Azas“. Teismas sprendžia, kad nustatytos bylos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas perkančiosios organizacijos sudarytą pirkimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes, tik nusprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių, užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-690/2015). Tačiau nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai ginčijama sutartis jau yra nebegaliojanti Klaipėdos apygardos teismo 2018-06-12 įsiteisėjusiu 2018-05-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1116-826/2018 sutrumpinus 2018-04-25 sudarytos pirkimo sutarties galiojimo terminą iki 2018-08-25. 2018-04-25 sutartimi perkančioji organizacija įsipareigojo nupirkti prekių (asmens higienos prekių) už bendrą 44 000 Eur sumą. Sutrumpinus sutarties galiojimą terminą nuo dvylikos iki šešių mėnesių, laikytina, jog sutarties vertė yra 22 000 Eur. Vadovaudamasis VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punktu, įvertinęs perkančiosios organizacijos veiklos specifiką, padarytų pažeidimų pobūdį ir mastą, proporcingumo principą, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas skirti perkančiajai organizacijai 3 procentų sutarties vertės dydžio baudą, t. y. 660 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė už paduodamą ieškinį sumokėjo 263 Eur (2018-07-05 mokėjimo nurodymu) ir 543 Eur (2018-07-17 mokėjimo nurodymu) žyminį mokestį, iš viso 806 Eur.Ieškinys iš esmės patenkintas, konstatuota, jog ginčijama sutartis yra neteisėta, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 806 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis), o atsakovė neturi teisės į išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 263–270, 423⁸ straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Taikyti alternatyviąją sankciją – atsakovei BĮ Macikų socialinės globos namams skirti 660 Eur (šešių šimtų šešiasdešimties eurų) baudą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Limedika“ iš atsakovės BĮ Macikų socialinės globos namų 806 Eur (aštuonis šimtus šešis eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.