Kauno apygardos teismo nutartis

2025-02-04 · Civilinė byla Nr. e2A-63-587/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2023-12-14Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-02-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-04
Bylos Nr.
e2A-63-587/2025
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-01408-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
Ieškovas
M. Z.
Atsakovas
S. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-63-587/2025Teisminio proceso Nr. 2-10-3-01408-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Z. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-243-999/2024 pagal ieškovo M. Z. ieškinį atsakovei S. Ž. ir pagal atsakovės S. Ž. patikslintą priešieškinį ieškovui M. Z. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta jų pateikta teismui sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad jų nepilnamečio sūnaus V. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta iki vaiko pilnametystės nustatoma su mama S. Z.. Teismo sprendimu buvo nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka.

Šalies argumentai

2. Ieškovas prašė pakeisti 2022 m. lapkričio 28 d. Plungės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.e2YT-5463-884/2022, 3.4.2. punktą, ji išdėstant taip: M. Z. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį ir atsižvelgiant į savo darbo grafiką, pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ketvirtadienį arba penktadienį, o S. Z. pasiima sūnų sekmadieniais nuo 17 iki 19 val. iš ieškovo nurodytos vietos Plungėje, Klaipėdoje arba Palangoje. Apie tai, kurią dieną bus pasiimtas vaikas M. Z. informuoja S. Z. prieš dieną SMS arba „Messenger“ žinute, arba el. paštu.

3. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo tvarką. Atsakovė 1 punktu prašė: „nustatyti, kad M. Z. su nepilnamečiu sūnumi V. Z. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos penktadienį po užsiėmimų iki 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17.00 iki 20.00 val. Apie tikslų grąžinimo laiką tėvas informuoja vaiko motiną prieš vieną valandą“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas pakeitė ir patikslino Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5463-884/2022 nustatytą ieškovo M. Z. bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. Z., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatė sekančią tvarką:

1. Ieškovas su nepilnamečiu vaiku V. Z. bendrauja kas antro mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos penktadienį po užsiėmimų iki 17.00 val. (jei penktadienis ugdymo įstaigoje yra ne darbo diena, ar vaikas dėl tam tikrų priežasčių tą dieną nelankė ugdymo įstaigos - tai iš vaiko gyvenamosios vietos šalių sutartu laiku) ir grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17.00 iki 20.00 val. Apie tikslų grąžinimo laiką ieškovas informuoja atsakovę prieš 1 valandą.

2. Ieškovas turi teisę su nepilnamečiu vaiku V. Z. bendrauti kiekvienos savaitės darbo dienomis tokia tvarka: dvi dienas - tą savaitę, kurią bendravimas su sūnumi savaitgalį nėra numatytas; vieną dieną - tą savaitę, kurią bendravimas su sūnumi savaitgalį yra numatytas. Ieškovas pasiima sūnų nustatytą darbo dieną iš ugdymo įstaigos nuo 16.00 iki 17.00 val. ir grąžina sūnų tą pačią dieną į gyvenamąją vietą nuo 19.00 iki 20.00 val. Konkrečias dienas, kada ieškovas darbo dienomis norės bendrauti su sūnumi prieš 3 dienas telefonu praneša atsakovei.

3. <...>.

5. Teismas nustatė, kad ieškovas sutinka, jog vaiko paėmimas iš namų ir grąžinimas į namus vyktų prie namo laiptinės, tačiau nesutinka, kad jis turi parvežti vaiką visais atvejais, anot ieškovo analogiški turinio reikalavimai turi būti suformuluoti ir mamai, kad ji negali įeiti į butą ir turi atitinkamai informuoti ieškovą pasiimdama vaiką. Teismas pažymėjo, kad siekiant užtikrinti vaiko dienos režimą ir jam reikalingus užsiėmimus, vaiką ieškovas gali pasiimti kas antrą mėnesio savaitgalį, bet ne nuo ketvirtadienio, o nuo penktadienio. Dėl vaiko grąžinimo į gyvenamąją vietą teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į Institucijos rekomendaciją, siekiant išimtinai vaiko interesų, ieškovas su nepilnamečiu vaiku V. Z. bendrauja kas antro mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos penktadienį po užsiėmimų iki 17.00 val. (jei penktadienis ugdymo įstaigoje yra ne darbo diena, ar vaikas dėl tam tikrų priežasčių tą dieną nelankė ugdymo įstaigos - tai iš vaiko gyvenamosios vietos šalių sutartu laiku) ir grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17.00 iki 20.00 val. Apie tikslų grąžinimo laiką ieškovas informuoja atsakovą prieš 1 valandą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą toje dalyje, kurioje nustatyta, kad ieškovas grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17.00 iki 20.00 val. Apie tikslų grąžinimo laiką ieškovas informuoja atsakovę prieš 1 valandą. Tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovei pasiimti vaiką po bendravimo su tėvu ir nustatyti, kad „Ieškovas su nepilnamečiu vaiku V. Z. bendrauja kas antro mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos penktadienį po užsiėmimų iki 17.00 val. (jei penktadienis ugdymo įstaigoje yra ne darbo diena, ar vaikas dėl tam tikrų priežasčių tą dieną nelankė ugdymo įstaigos - tai iš vaiko gyvenamosios vietos šalių sutartu laiku). Vaiką po bendravimo su tėvu pasiima S. Ž. sekmadienį nuo 17.00 iki 20.00 val.“ Priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Ieškovas su priimtu teismo sprendimu sutinka iš dalies. Jo nuomone, teismo nustatyta bendravimo tvarka iš esmės yra tinkama, išskyrus tą faktą, jog jam tenka pareiga grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą po bendravimo savaitgaliais. Apeliaciniu skundu skundžiamas tik 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktas ir tik toje dalyje, kurioje yra nustatyta pareiga ieškovui grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą. Teismas neatsižvelgė į tai, dėl kurio asmens vaiką ir tėtį išskyrė 55 km atstumas, todėl be pagrindo perkėlė išimtinai tik tėvui pareigą važinėti tiek pasiimti vaiką, tiek jį grąžinti į gyvenamąją vietą. Būtinybė ieškovui kreiptis į teismą dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo kilo po to, kai atsakovė išsikraustė gyventi iš Plungės miesto į Palangos miestą ir nebebuvo įmanoma vykdyti ankstesnės tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dėl vienašalio atsakovės sprendimo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, atsirado nepatogumų, laiko sąnaudų ir transporto išlaidų išimtinai tik ieškovui.

1.2. Teismas, priimdamas sprendimą, nenustatė lygių pareigų ieškovui ir atsakovei pasiimant ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą. Pareiga vežioti vaiką nustatyta tik tėvui, nors toks įpareigojimas niekaip negali būti laikomas pagrįstu, neva pašalinančiu konfliktines situacijas ir labiau atitinkančiu vaiko interesus.

1.3. Byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagal kurias jau beveik metus laiko atsakovė atvyksta pasiimti vaiko ir tokia tvarka nėra ydinga, atsakovė ją vykdo, todėl laikytina, kad ji abiem pusėms tinka, todėl teismui nebuvo pagrindo įpareigoti tik tėvą pasiimti ir grąžinti vaiką.

Atsiliepimas

7. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo M. Z. apeliacinį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-243-999/2024 palikti nepakeistą, priteisti atsakovei S. Ž. iš atsakovo M. Z. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Ieškovo gyvenamoji vieta nėra labai nutolusi nuo vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, miestus skiria apie 50 kilometrų atstumas, kuris nesudaro objektyvių kliūčių ieškovui laikytis nustatytos bendravimo tvarkos. Ieškovas yra dirbantis ir gaunantis reguliarias pajamas, jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas neturi galimybių pasiimti ir pristatyti vaiką į jo gyvenamąją vietą byloje nebuvo pateikta. Pasinaudojęs teise pasiimti sūnų bendravimui iš jo ugdymo ar gyvenamosios vietos, ieškovas turi ir tai teisei koresponduojančią pareigą grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė su sūnumi gyvena kitame mieste nei ieškovas, savaime nesuponuoja atsakovei pareigos pasiimti vaiką po jo pabendravimo su tėvu. Atsakovė ne tik gauna mažesnes pajamas už ieškovą, bet ir rūpinasi bei išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką.

2.2. Apie gyvenamosios vietos pakeitimą vaiko tėvas buvo informuotas tinkamai, atsakovė išvykdama gyventi iš Plungės į Palangą nepažeidė jokių norminių teisės aktų reikalavimų, todėl negalima sutikti su ieškovo teiginiais, jog tokiu būdu atsakovė, įgyvendindama jai suteiktą teisę laisvai kilnotis ir gyventi kur nori, sudaro kliūtis bendrauti ieškovui su sūnumi, ar dėl to pačiai atsakovei turi atsirasti neigiamų padarinių.

2.3. Atsakovė S. Ž., su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiūros naštą. Atsakovei tenka kasdienė šalių nepilnamečio sūnaus priežiūra - maisto ruošimas, drabužių skalbimas, kasdienis vaiko higienos rūpinimasis, sveikatos priežiūra, auklėjimas bei lavinimas ir kt. Šių vaiko poreikių tenkinimas užima laiko, kuris nėra įkainojamas ar kitaip apmokamas. Vaiko mamai taip pat neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Atsakovei, su kuria vaikas liko gyventi, neturėtų būti užkraunama atsakomybė už tai, kad ji pasiimtų vaiką po susitikimo su skyrium gyvenančiu tėvu.

2.4. Nustatydamas ieškovui pareigą grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą po bendravimo savaitgaliais, teismas jokiais būdais nepažeidė ieškovo M. Z. teisių ir nesuteikė nepagrįstų privilegijų atsakovei. Vien ta aplinkybė, jog teismo nustatyta dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka ieškovui, jo subjektyviu vertinimu, yra nepatogi, ar jis šios tvarkos laikytis nenori, nenustačius neigiamos nustatytos bendravimo tvarkos įtakos pačiam vaikui, negali būti pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Ginčas apeliacinėje byloje kilo tik dėl vieno sprendimo aspekto, t. y. dėl to, kuris iš tėvų turi pasiimti/parvežti vaiką po savaitgalinio bendravimo su vaiko tėvu M. Z..

10. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis).

11. Pirmos instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas, po savaitgalinio bendravimo su vaiku, jį pasiima ir pats ir grąžina į gyvenamąją vietą.

12. Apeliantas teigia, kad šalių teisės yra lygios, todėl jis pasiima vaiką bendravimui iš gyvenamosios vietos, o mama S. Ž. po bendravimo taip pat turi jį pati pasiimti. Nurodo, kad jai išsikėlus į kitą miestą – Palangą, jam atsirado didelis – 55 km atstumas iki vaiko gyvenamosios vietos, todėl teisinga būtų, kad atsiėmimo naštą – laiką, degalų sąnaudas šalys dalintųsi per pusę. Atsakovė su tuo nesutinka, nurodo, kad jai tenka didesnė dalis rūpinimusi vaiku – kasdienis rūpestis – maisto ruošimas, drabužių skalbimas, kasdienis vaiko higienos rūpinimasis, sveikatos priežiūra, auklėjimas bei lavinimas ir kt., be to ji turi dar vieną mažametį vaiką, todėl jai neturi būti nustatoma tvarka pasiimti šalių sūnaus po jo bendravimo su tėčiu – M. Z..

13. Visų pirma akcentuotina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Todėl apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nenustatė lygių pareigų ieškovui ir atsakovei pasiimant ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą, atmestinas toliau nurodytinais argumentais.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 55 kilometrų atstumas pasiimti ar grąžinti vaiką nėra toks didelis, kuris sudarytų papildomų rūpesčių ar didelių išlaidų vaiko pasiėmimo ar grąžinimo į gyvenamąją vietą prasme. Apeliantas savo reikalavimą grindžia formalizuodamas lygių teisių principą tėvų, gyvenančių skyrium nuo vaiko, atžvilgiu, kadangi akivaizdu, jog šalis, pas kurią vaikas gyvena nuolat, visada turi daugiau pareigų ir rūpesčių vaiko atžvilgiu.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas tenka skirti daugiau laiko rūpintis šalių nepilnamečiu vaiku: kasdiene buitimi, maisto gaminimu, dienos režimo nustatymu bei reguliavimu, slaugyti vaiką jam susirgus, rūpintis vaiko sveikata profilaktiškai, vaiko higiena, sekti ugdymą, vesti (vežti) vaiką į neformaliojo ugdymo užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Taigi iš esmės sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais.

16. Vaiko tėvams esant išsituokus ir turint bendrų vaikų, vyrauja praktika, kad ta šalis, kuri vaiką pasiima bendravimui, jį ir grąžina į gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai atstumas yra ypatingai didelis, yra pasiimančios šalies neįgalumo požymių, susiduriama su neišsprendžiamomis finansinėmis problemomis ar pan. Šiuo atveju apeliantas yra darbingas, dirbantis asmuo, gaunantis didesnes pajamas nei atsakovė (dėl to ginčo nėra), todėl įpareigoti atsakovę pasiimti vaiką po apelianto pabendravimo su vaiku nėra nei teisinio ne faktinio pagrindo. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu 55 kilometrų atstumas nėra toks didelis, kurio įveikimas pasiimant bei grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą apsunkintų apeliantą laiko bei finansine prasme, tokių įrodymų į bylą nepateikta. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė turi dar vieną mažametį vaiką, kuriuo taip pat turi rūpintis.

17. Be to akivaizdu, kad šalis planuodama vaikus turi įvertinti bei prisiimti visas galimas susijusias su jais papildomas rūpesčių rizikas ir esant ištuokai. Skyrium gyvenantis sutuoktinis, vaikui gyvenant su kitu iš tėvų, taip pat turi prisiimti dalį įsipareigojimų susijusių ne tik su materialiniu išlaikymu bet ir laiko bei kitomis papildomomis sąnaudomis, kurios negali būti iki galo numatomos ir tiksliai apskaičiuojamos.

18. Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nenustatė lygių pareigų ieškovui ir atsakovei pasiimant ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą.

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, kaip minėta, vaikus likus gyventi su mama, neįmanoma nustatyti visiškai lygių pareigų šalims besirūpinant vaiku, akivaizdu, kad jų daugiau tenka tam iš tėvų, su kuriuo jis gyvena, todėl atsakovo pasiėmimas vaiko bendrauti ir jo grąžinimas į gyvenamąją vietą nelaikytina neproporcingu apsunkinimu, atsakovės pareigų vaikui atžvilgiu.

20. Tai, kad byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jos yra vykdomos, niekaip nesaisto teismo ir neįtakoja galutinio teismo sprendimo dėl to, kuris iš tėvų vaiką turi pasiimti ar grąžinti į gyvenamąją vietą, todėl apelianto argumentas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atmestinas.

21. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais sprendimo keisti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus atsižvelgdamas į Kasacinio teismo praktiką (CPK 177, 178, 185 straipsniai), teisingai aiškino Civilinio kodekso bei Civilinio proceso kodekso normas reglamentuojančias šeimos teisinių santykių bylų nagrinėjimą, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės S. Ž. bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 300,00 Eur, įrodymai apie tai pateikti prie atsiliepimo į apeliacinį skundą (pavedimas), todėl jos, atmetus ieškovo apeliacinį skundą priteistinos atsakovei iš ieškovo (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėDiana LabokaitėLina Žemaitienė