Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

7. Institucijos, teikiančios išvadą byloje teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovo ir atsakovo šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašus. Skyriui šeima yra žinoma, yra gauti 45 pranešimai apie galimus vaiko teisių ir geriausių vaiko interesų pažeidimus, iš kurių 10 kartų vaiko teisių pažeidimu nenustatyta (2023-06-09, 2023-06-13, 2023-06-14, 2023-06-22, 2023-06-24, 2023-06-25, 2023-06-29, 2023-07-06, 2023-07-19, 2024-04-16), 30 kartų nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisiu pažeidimai (2022-12-23, 2022-12-24, 2023-01-19, 2023-01-26, 2023-02-14, 2023-02-19, 2023- 04-11, 2023-06-01 (2 pranešimai), 2023-06-05, 2023-06-07, 2023-06-19, 2023-06-20, 2023-07-28, 2023-08-16, 2023-08-18, 2023-08-20, 2023-08-31 (2 pranešimai), 2023-09-01, 2023-11-20, 2023-12-09, 2024-02-20, 2024-02-21, 2024-02-23, 2024-02-26, 2024-03-07, 2024-03-12, 2024-03-14, 2024-03-31), 2 kartus nustatytas galimas smurtas ir galimi nesmurtiniai vaiko teisiu pažeidimai (2022-11-10, 2024-01-15), 3 kartus nustatytas galimas smurtas prieš vaiką (2023-02-15, 2023-04-19, 2023-04-26). Nuo 2022-11-17 ieškovo šeimai yra inicijuota atvejo vadyba Plungės socialinių paslaugų centre, teikiamos socialines paslaugos. Nuo 2023-10-10 atsakovės šeimai yra inicijuota atvejo vadyba Palangos miesto socialinių paslaugų centre, teikiamos socialinės paslaugos. 2024-05-21 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto komisariatui buvo pateiktas prašymas/pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Nr. 5SD-4373. 2024-06-06 Skyriuje gautas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteismini tyrimą reg. Nr. 5GD-9413. Taigi, esantys byloje duomenys patvirtina, kad šalių santykiai yra konfliktiški, jiems trūksta gebėjimų palaikyti tinkamą bendravimą su vienas kitu, geranoriškumo tariantis dėl bendravimo tvarkos, atsižvelgiant ne tik į savo, bet į vaiko interesus, į tėvų tarpusavio konfliktus, nesutarimus yra įtraukiamas vaikas, o tai daro vaikui neigiamą įtaką, vaikas patiria įtampą, nesaugumą, neigiamus išgyvenimus. Vaikas galimai išgyvena ir stiprų lojalumo konfliktą. Nors pastaruoju metu Skyrius pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus negauna, tačiau įvertinant ankstesnius duomenis, į šalių išsakytas pozicijas teismo posėdžio metu, Skyriaus vertinimu tikslinga ir reikalinga šalims nustatyti aiškią ir konkrečią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Nustatytos bendravimo tvarkos geranoriškai laikantis, sumažėtų konfliktinių situacijų tarp šalių, nebūtų prielaidų piktnaudžiauti bendravimo tvarkos neapibrėžtumu, būtų užtikrintas vaikui stabilumas, saugumas, užtikrinta vaiko galimybė bendrauti su abiem tėvais, ir nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jų tėvų teisės bei teisėti interesai. Atsakovė patikslintu priešieškiniu patikslina prašomą nustatyti bendravimo tvarką. Skyrius mano, kad ieškovo ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka, t. y. pakeisti 2022-11-28 Plungės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-5463-884/2022 3.4.1., 3.4.2 punktus, galimai šalims vėl įneš dar daugiau konfliktinių situacijų, nes yra nekonkreti, gali sudaryti prielaidas piktnaudžiauti bendravimo tvarkos neapibrėžtumu, ko pasėkoje gali būti pažeidžiami vaiko interesai, vaikas gali patirti neigiamų išgyvenimų, išgyventi dar didesnį lojalumo konfliktą. Taip pat prašant pakeisti bendravimo tvarką neatsižvelgta i vaiko sudarytą specialią ugdymo ir švietimo pagalbą, logopedo ir specialiojo pedagogo pagalbą. Todėl šiuo atveju teismo nustatoma bendravimo tvarka turėtų būti pakankamai konkreti, nes tokios tvarkos nustatymą suponuoja konfliktiški šalių santykiai, o sprendžiant klausimą dėl konkrečios bendravimo tvarkos turi būti siekiama balanso tarp maksimalaus Ieškovo dalyvavimo sūnaus gyvenime ir nepilnamečio vaiko poreikio j stabilią, saugią, vaiko interesus labiausiai atitinkančią gyvenamąją aplinką. Skyriaus vertinimu Atsakovės prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos modelis labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus, nei ieškovo prašomi nustatyti bendravimo tvarkos pakeitimai. Skyrius pateikė teismui rekomendacinio pobūdžio bendravimo tvarkos projektą.

19. Ieškovas ieškiniu prašo pakeisti 2022 m. lapkričio 28 d. Plungės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-5463-884/2022, 3.4.1. punktą, jį išdėstant taip: ieškovui, darbo dienomis pagal darbo grafiką baigus darbą iki 17 val. ir sekančią dieną turint poilsio dieną, ieškovas turi teisę pasiimti sūnų bendravimui su nakvyne darbo dieną prieš savo poilsio dieną, pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką į ugdymo įstaigą ar gyvenamąją vietą kitą darbo dieną. Esant galimybėms, ieškovas su sūnumi gali bendrauti bet kurią savaitės darbo dieną (-as), pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją iki 20 val. Apie savo ketinimą pasiimti bendravimui vaiką, M. Z. informuoja S. Z. prieš dieną SMS arba „Messenger“ žinute, arba el. paštu. Pagrindinis motyvas - atsakovei su šeima persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini) šis bendravimo tvarkos punktas tapo sunkiai įgyvendinamas, kadangi ieškovui dėl kintančio darbo grafiko, pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, jis negali vykdyti teismo sprendimo 3.4.1 punkto - pasiimti vaiko trečiadieniais iš ugdymo įstaigos ir grąžinti jį ketvirtadieniais į ugdymo įstaigą. Todėl ieškovas prašo šį punktą pakeisti. Be to, ieškovas prašo nustatyti, kad „esant galimybėms, su sūnumi gali bendrauti bet kurią savaitės darbo dieną (-as), pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją iki 20.00 val.“. Atsakovė nesutinka su šiuo pareikštu reikalavimu, kadangi šalių sūnus yra keturių metukų, kuriam yra būtinas pastovus dienos režimas, berniukui teikiamos logopedo ir specialiojo pedagogo pagalba, o ieškovo siūloma tvarka yra nepastovi, išimtinai priklausoma nuo ieškovo darbo grafiko. Tačiau pastebėtina, kad net ir Konstitucijoje yra numatyta asmens teisė į darbą, todėl ieškovas turi teisę į darbą, kuriam jis yra įgijęs kompetenciją. Pažymėtina ir tai, kad nustačius atsakovės prašomą tvarką, ieškovas su sūnumi matytųsi tik du savaitgalius per mėnesį, kas dar labiau atitolintų sūnaus ir tėvo ryšį. Be to, tėvas pasiimtų vaiką iš ugdymo įstaigos jau po visų sūnui teikiamų logopedo ir specialiojo pedagogo užsiėmimų, todėl tai nesutrukdytų sūnaus kasdieninei veiklai. Institucija teikianti išvadą taipogi pažymėjo, jog bendravimas su tėčiu gali būti numatomas ir darbo dienomis, todėl nustatytina, kad ieškovas turi teisę su nepilnamečiu vaiku V. Z. bendrauti kiekvienos savaitės darbo dienomis tokia tvarka: dvi dienas - tą savaitę, kurią bendravimas su sūnumi savaitgalį nėra numatytas; vieną dieną - tą savaitę, kurią bendravimas su sūnumi savaitgalį yra numatytas. Ieškovas pasiima sūnų nustatytą darbo dieną iš ugdymo įstaigos nuo 16.00 iki 17.00 val. ir grąžina sūnų tą pačią dieną į gyvenamąją vietą nuo 19.00 iki 20.00 val. Konkrečias dienas, kada ieškovas darbo dienomis norės bendrauti su sūnumi prieš 3 dienas telefonu praneša atsakovei.

20. Be to, ieškovas ieškiniu prašo pakeisti 2022 m. lapkričio 28 d. Plungės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.e2YT-5463-884/2022, 3.4.2. punktą, ji išdėstant taip: M. Z. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį ir atsižvelgiant į savo darbo grafiką, pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ketvirtadienį arba penktadienį, o S. Z. pasiima sūnų sekmadieniais nuo 17 iki 19 val. iš ieškovo nurodytos vietos Plungėje, Klaipėdoje arba Palangoje. Apie tai, kurią dieną bus pasiimtas vaikas M. Z. informuoja S. Z. prieš dieną SMS arba „Messenger“ žinute, arba el. paštu. Ieškovas sutinka, kad vaiko paėmimas iš namų ir grąžinimas į namus vyktų prie namo laiptinės, tačiau nesutinka, kad jis turi parvežti vaiką visais atvejais, anot ieškovo analogiški turinio reikalavimai turi būti suformuluoti ir mamai, kad ji negali įeiti į butą ir turi atitinkamai informuoti ieškovą pasiimdama vaiką. Šioje vietoje teismas pažymi, kad užtikrinti vaiko dienos režimą ir jam reikalingus užsiėmimus, vaiką ieškovas gali pasiimti kas antrą mėnesio savaitgalį, bet ne nuo ketvirtadienio, o nuo penktadienio. Taipogi, atskirai pasisakytina dėl vaiko grąžinimo į gyvenamąją vietą. Ieškovas mano, kad vaiką turėtų pasiimti atsakovė iš jo gyvenamosios vietos prie namo laiptinės, tačiau bylos nagrinėjimo metu išaiškėjo, kad atsakovei pasiimant vaiką iš ieškovo namų, pastoviai kyla ginčai tarp ieškovo ir jos šiuo metu jau sutuoktinio R. Ž., kas buvo išsakyta ir paskutinio teismo posėdžio metu, jog konfliktai tebevyksta, konfliktų metu vaikui daroma neigiama įtaka, sukeliamas stresas, todėl atsižvelgiant į Institucijos rekomendaciją, siekiant išimtinai vaiko interesų, teismas nustato, kad ieškovas su nepilnamečiu vaiku V. Z. bendrauja kas antro mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos penktadienį po užsiėmimų iki 17.00 val. (jei penktadienis ugdymo įstaigoje yra ne darbo diena, ar vaikas dėl tam tikrų priežasčių tą dieną nelankė ugdymo įstaigos - tai iš vaiko gyvenamosios vietos šalių sutartu laiku) ir grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17.00 iki 20.00 val. Apie tikslų grąžinimo laiką ieškovas informuoja atsakovą prieš 1 valandą.

21. Ieškovas taip pat prašo ieškiniu nustatyti, kad M. Z. bendrauja su sūnumi 14 dienų nepertraukiamai vasaros atostogų metu. Apie suplanuotą vaiko pasiėmimą atostogoms M. Z. informuoja vaiko mamą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Pateiktame atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovas nurodė, kad jis sutinka su atsakovės patikslintame priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka dėl atostogų, tai yra, du kartus po 7 dienas, darant pertrauką, tačiau pažymi, kad esant galimybėms, jis norėtų su vaiku praleisti daugiau laiko per savo atostogas, todėl teismo prašo papildomai nustatyti, kad: tėčiui turint ilgesnį vasaros atostogų laiką, vaikas su tėčiu praleidžia vasaros atostogas ne du kartus po 7 dienas, o tris kartus po 7 dienas nepertraukiamai, su ne mažesne kaip 7 dienų pertrauka. Taip pat vaiko tėtis gali su sūnumi praleisti savo rudens, žiemos, pavasario atostogas 7 dienas iš eilės ir toks bendravimas turi būti suderintas su ugdymo procesu ugdymo įstaigoje. Šiuo atveju, teismas atsižvelgia į tai, kad šalių nepilnametis vaikas yra tik keturių metukų, turintis sveikatos problemų, jam reikalingas pastovus dienos režimas, tinkamas poreikių tenkinimas, stabili aplinka, todėl daugkartinis mažamečio vaiko išsiskyrimas su mama vaikui gali turėti neigiamos įtakos ir sukeltų didelį stresą. Todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į Institucijos rekomendacijas bei į tai, kad ieškovas prašo nustatyti hipotetines tvarkos sąlygas „jeigu ieškovas turėtų ilgesnį vasaros laiką, jeigu sutaptų rudens, žiemos, pavasario atostogos su tėčio atostogomis“, šiuo metu teismas nemato galimybės nustatyti kitokios tvarkos, kaip tik nustatyti, kad ieškovas su nepilnamečiu vaiku V. Z. bendrauja vasaros atostogų metu du kartus po 7 dienas iš eilės. Tarp pirmosios ir antrosios atostogų dalies turi būti daroma ne mažesnė kaip 7 dienų pertrauka, kurią vaikas praleidžia su mama. Apie suplanuotą vaiko pasiėmimą atostogoms ieškovas informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Ieškovas vaiką pasiima pirmą suplanuotą ir šalių sutartą atostogų dieną ir šalių sutartu laiku iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžiną vaiką paskutinę atostogų dieną į jo gyvenamąją vietą nuo 17 val. iki 20 val. Apie tikslų vaiko grąžinimo laiką į namus ieškovas informuoja atsakovę prieš vieną valandą. Be to, pažymėtina, jog nusistovėjus šalių santykiams ir nebevykstant konfliktams, sūnui ūgtelėjus, atsižvelgiant į atsakovės poziciją teismo posėdžių metu, manytina, kad atsakovė suteiks galimybę ieškovui bendrauti su tėčiu ir dažniau.

22. Be to, ieškovas ieškiniu prašo nustatyti, kad M. Z. turi teisę bendrauti su sūnumi telefonu darbo dienomis tarp 18 val. ir 20 val., tiek, kiek vaikas išlaiko dėmesį tokiame bendravime, apie ketinimą skambinti vaikui M. Z. informuoja S. Z. prieš 2 valandas SMS arba „Messenger“ žinute. S. Z. privalo sudaryti sąlygas vaiko ir tėvo privačiam bendravimui naudojant jos telefoną, o vaikui turint asmeninį telefoną – vaiko telefonu. Šis ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies. Nustatytina, kad ieškovas su nepilnamečiu vaiku V. Z. bendrauja telefoninio ryšio priemonėmis du kartus per savaitę darbo dienomis nuo 19.30 iki 20.00 val. Apie numatomą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi laiką ieškovas informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš 2 valandas telefonu. Ieškovas pateiktame atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, jog sutinka su šiuo punktu, tačiau pažymėjo, kad atsakovė turi užtikrinti, kad telefonas bus įjungtas ir bendravimas galės vykti, nes šiuo metu ieškovas yra užblokuota ir negali bendrauti su vaiku. Šalims su šiuo reikalavimu sutinkant, teismas plačiau dėl jo nepasisako.

23. Atsakovė 2024 m. vasario 20 d. pateikė priešieškinį, kurį 2024 m. birželio 13 d. patikslino, kuriuo prašė nustatyti bendravimo tvarką. Toliau teismas pasisakys dėl kiekvieno bendravimo tvarkos punktų atskirai.

24. Taigi atsakovė 1 punktu prašo: „nustatyti, kad M. Z. su nepilnamečiu sūnumi V. Z. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos penktadienį po užsiėmimų iki 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17.00 iki 20.00 val. Apie tikslų grąžinimo laiką tėvas informuoja vaiko motiną prieš vieną valandą“. Šis reikalavimas buvo suformuluotas ir ieškovo ieškinyje 3 punkte, dėl kurio teismas pasisakė šio sprendimo 20 punkte, todėl motyvų nebekartoja.

25. Atsakovė priešieškinio 2 punktu prašo: „nustatyti, kad M. Z. su nepilnamečiu sūnumi V. Z. bendrauja telefoninio ryšio priemonėmis ne dažniau nei du kartus per savaitę darbo dienomis nuo 19.30 iki 20.00 val. ir ne ilgesnį nei 30 minučių laikotarpį. Apie numatomą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi laiką M. Z. informuoja S. Z. ne vėliau kaip prieš 2 valandas. Skyriumi gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimas telefonu negali vykti po 20.00 val.“. Teismas kaip perteklinį šalina iš šio punkto prašymą nustatyti, kad bendravimas telefonu negali vykti po 20.00 val. Ieškovas su šiuo reikalavimu sutiko, teismo motyvai nurodyti šio sprendimo 22 punkte.

26. Atsakovė priešieškinio 3 punktu prašo: „nustatyti, kad V. Z. buvimo su tėvu savaitgaliais S. Z. su sūnumi bendrauja telefoninio ryšio priemonėmis nuo 19.30 iki 20.00 val. ne ilgesnį nei 30 minučių laikotarpį. Ieškovas pateiktame atsiliepime nurodė, kad nesutinka, kad mama trikdytų jo bendravimo su vaiku laiką. Pati mama nesuteikia jam galimybių maksimaliai išnaudoti jo ir vaiko bendravimo ir dar papildomai nori įnešti sumaištį tėčio ir vaiko bendravimo savaitgaliu. Pažymėtina, kad keldama tokį reikalavimą ieškovui, atsakovė negali diskriminuoti tėčio ir privalo taip pat suteikti galimybę ieškovui bendrauti šeštadieniais su vaiku tokiomis pat sąlygomis, kaip nori pati. Jeigu teismas nustatytų lygiateises vaiko ir tėvų bendravimo sąlygas šeštadieniais telefonu, ieškovas su šio punkto reikalavimais sutiktų. Vykusio teismo posėdžio metu atsakovė pažymėjo, kad sūnui V. Z. yra tik keturi metukai, jis yra labai prisirišęs prie mamos, todėl lankydama psichologės užsiėmimus, atsakovė gavo patarimų, kaip spręsti iškilusiais problemas dėl sūnaus, jos ir ieškovo bendravimo, kad kuo mažiau pažeistų mažamečio vaiko interesus ir veiktų tik jo interesais. Todėl ir prašo leisti jai V. Z. buvimo su tėvu savaitgaliais su sūnumi bendrauti telefoninio ryšio priemonėmis nuo 19.30 iki 20.00 val. ne ilgesnį nei 30 minučių laikotarpį, kad sūnui sudaryti saugumo jausmą ir tai yra daroma išimtinai tik vaiko interesais. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu sutiko su tokiu reikalavimu. Teismas tenkina šį atsakovės priešieškinio reikalavimo 3 punktą.

27. Atsakovė priešieškinio 4 punktu prašo: „nustatyti, kad ligos metu nepilnametis V. Z. lieka su mama S. Z. jos gyvenamoje vietoje ir S. Z. yra atsakinga už sergančio vaiko priežiūrą. S. Z. informuoja M. Z. apie sūnaus susirgimus telefonu arba el. paštu. M. Z. lankymasis S. Z. namuose jokiais atvejais (įskaitant ir sūnaus ligos atvejus) nėra pageidautinas, S. Z. neprieštarauja, kad M. Z. lankytų sūnų gydymo įstaigoje. Ieškovas su šiuo punktu sutinka, todėl nesant ginčo dėl šio punkto, teismas plačiau dėl jo nepasisako.

28. Atsakovė priešieškinio 5 punktu prašo: „nustatyti, kad švenčių metu M. Z. su nepilnamečiu vaiku V. Z. bendrauja tokia tvarka: 1) lyginiais kalendoriniais metais tėvas su nepilnamečiu sūnumi V. Z. bendrauja per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas: gruodžio 23 d. ir dieną prieš Šv. Velykas ieškovas pasiima nepilnametį sūnų iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų iki 17.00 val., o jei prieš šventes esanti diena yra savaitgalis - iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 18.00 iki 19.00 val., praleidžia su juo visas šventes ir po švenčių vaiką grąžina į ugdymo įstaigą. Jei diena po švenčių yra savaitgalis, tai M. Z. grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą nuo 17.00 iki 20.00 val. Apie vaiko pasiėmimą tėvas informuoja vaiko motiną prieš vieną dieną telefonu ar el. paštu. Apie tikslų grąžinimo laiką į namus tėvas informuoja vaiko motiną prieš vieną valandą; 2) nelyginiais kalendoriniais metais Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas V. Z. praleidžia su motina S. Z.; 3) nelyginiais kalendoriniais metais tėvas su nepilnamečiu sūnumi V. Z. bendrauja per Naujuosius metus. Tėvas pasiima sūnų iš ugdymo įstaigos gruodžio 31 d. po užsiėmimų iki 17.00 val., o jei gruodžio 31 diena yra savaitgalis - iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 18 iki 19 val. ir po švenčių, t. y. sausio 2 d. vaiką grąžina į ugdymo įstaigą. Jei sausio 2 d. yra savaitgalis, tai tėvas grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą nuo 17.00 iki 20.00 val. Apie vaiko pasiėmimą tėvas informuoja S. Z. prieš 1 dieną telefonu ar el. paštu. Apie tikslų grąžinimo laiką į namus tėvas informuoja vaiko motiną prieš vieną valandą; 4) lyginiais kalendoriniais metais Naujuosius metus V. Z. praleidžia su motina S. Z.; 5) nustatyti, kad nelyginiais kalendoriniais metais tėvas bendrauja su nepilnamečiu V. Z. vaiko gimimo dieną (rugsėjo 4 d.), pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos nuo 16.00 iki 17.00 val. Jei ši diena yra savaitgalis, V. Z. pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 9 iki 10 val. ir grąžina kitą dieną į ugdymo įstaigą. Jei grąžinimo diena yra savaitgalis, tai tėvas grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą nuo 17.00 iki 20.00 val. Apie tikslų grąžinimo laiką į namus tėvas informuoja vaiko motiną prieš vieną valandą. 6) Lyginiais kalendoriniais metais V. Z. gimtadienį praleidžia su mama; - nustatyti, kad kiekvienais metais - tėvo gimimo dieną (vasario 21 dieną) ir Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) V. Z. praleidžia su tėvu. Prieš gimimo dieną tėvas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų iki 17.00 val. Jei ši diena yra savaitgalis, V. Z. pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 9 iki 10 val. ir grąžina kitą dieną į ugdymo įstaigą. Jei grąžinimo diena yra savaitgalis, tai tėvas grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą nuo 17.00 iki 20.00 val. Apie tikslų grąžinimo laiką į namus tėvas informuoja vaiko motiną prieš vieną valandą. 7) Tėvo dieną M. Z. pasiima vaiką iš namų nuo 9 iki 10 val. ir grąžina kitą dieną į ugdymo įstaigą; - nustatyti, kad kiekvienais metais - motinos gimimo dieną (lapkričio 13) ir 8) Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) vaikas praleidžia su mama S. Z.. Ieškovas iš esmės sutinka su šiuo punktu pareikštais reikalavimais, tačiau laikantis lygiateisiškumo principų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vienašališku sprendimu pakeitė vaiko gyvenamąją vietą, tai pareigą pasiimti vaiką po bendravimo su tėčiu turi atsakovė, todėl teismo prašoma tokią pareigą atsakovei ir nustatyti. Šio sprendimo 20 punkte yra pasisakyta dėl ieškovo prieštaravimų, todėl nebekartojami motyvai. Be to, šioje vietoje pažymima ir tai, kad bendravimo tvarka šventinėmis dienomis yra nustatoma lyginiais ir nelyginiais metais atsižvelgiant išimtinai į mažamečio vaiko interesus, nes, kaip nurodė atsakovė, mažametį sūnų vieną švenčių dieną būnant pas tėtį, kitą – jau reikėtų būti pas mamą ir vaiko vežiojimas iš vienos vietos į kitą, aplinkos keitimas, sukelia pastarajam daug streso, kas buvo nutikę ir Velykų dieną (pateiktas vaizdo įrašas), todėl vėlgi atsižvelgdama į psichologės rekomendacijas, ji sutiko, kad pasiūlė pasirinkti tokią bendravimo tvarką Švenčių dienomis.

32. Atsakovė priešieškinio 9 punktu prašė: „nustatyti, kad visais atvejais vaiko paėmimas ir gražinimas iš/į gyvenamąja vietą vyksta prie vaiko gyvenamojo namo laiptinės durų, tėvui neįeinant į butą. Jei vaikas pasiimamas iš namų ar grąžinamas į namus, tėvas prieš valandą informuoja motiną, kada V. Z. bus atvežtas į gyvenamąją vietą. Ieškovas sutinka, kad vaiko paėmimas ir grąžinimas vyktų prie namo laiptinės, tačiau nesutinka, kad jis turi parvežti vaiką visais atvejais, todėl analogiško turinio reikalavimai turi būti suformuluoti ir mamai – kad ji negali įeiti į butą ir turi atitinkamai informuoti ieškovą pasiimdama vaiką. Dėl vaiko parvežimo ir grąžinimo teismas pasisakė šio sprendimo 20 punkte.

34. Atsakovė priešieškinio 11 punktu teismo prašė: „ nustatyti, kad V. Z. iš ugdymo įstaigos gali pasiimti S. Z. ugdymo įstaigai nurodyti šeimai artimi asmenys“. Šis tvarkos nustatymo punktas tenkintinas ir įtrauktinas į bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. Z. bendravimo tvarką. Institucija palaikė šį atsakovės prašymą. Ieškovas nurodė, jog jis sutiktų su šiuo punktu, jei būtų įtraukta į šį punktą, jog ir jo šeimos nariai gali pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, jog buvo tokia situacija, kai atsakovė sirgo ir negalėjo pasiimti vaiko, ieškovas nesutiko atvykti ir paimti sūnaus iš ugdymo įstaigos, todėl sūnų paėmus atsakovės dabar jau sutuoktiniui, ieškovas sukėlė konfliktą ir su ugdymo įstaiga. Todėl teismo vertinimu reikalinga šį punktą įtraukti į tvarką, kad išvengti ateityje konfliktinių situacijų. Ieškovo prašymas įtraukti, kad ir jo šeimai artimi asmenys galėtų pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos niekuo nepagrįstas, kadangi visos bylos nagrinėjimo metu teismas neišgirdo, jog mažametis sūnus V. Z. bendravimo su tėčiu laiku, bendrautų dar ir su ieškovo šeimos nariais.