- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-20
- Bylos Nr.
- e2-666-912/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00752-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Lideres“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 12 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lideres“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rentopa“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Lideres“.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą ir paskyrė UAB „Lideres“ bankroto administratore. Ieškovė yra bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorė. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, konstatavo, kad bankrutuojančios bendrovės kreditoriai turi teisę tiesioginiais ieškiniais ginčyti bendrovės sandorius, reikalauti priteisti bankrutuojančios bendrovės naudai pinigines skolas, grąžinti pinigines lėšas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, bankrutuojančio asmens kreditorius turi teisinį suinteresuotumą reikšti tokius ieškinius tiesiogiai, nes pripažinus ginčo sandorius niekiniais ir negaliojančiais, priteisus pinigines lėšas bankrutuojančiam asmeniui, ginčo turtas būtų grąžintas į bankrutuojančio asmens turto masę ir tai sudarytų galimybes tam tikra apimtimi patenkinti kreditoriaus turimą finansinį reikalavimą jos skolininkės bankrutuojančios įmonės bankroto procese. Todėl, ieškovės vertinimu, konstatuotina, kad bankrutuojančio asmens kreditorius neabejotinai yra laikomas suinteresuotu asmeniu, turinčiu teisę reikalauti bankrutuojančios bendrovės skolininkui iškelti bankroto bylą, jei šis yra nemokus ir negali padengti skolos bankrutuojančiai bendrovei.
3. Pareiškėja akcentavo, kad kreditoriai, be kita ko, turi teisę pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 75 straipsnį reikalauti nemokumo administratoriaus iš jo asmeninių lėšų padengti į bankrutuojančios bendrovės sąskaitą sąmatos, nemokumo administratoriaus algos, ūkinės komercinės veiklos išlaidų perviršį. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditoriai nustatė tarpusavyje giminystės, verslo ryšiais susijusius, vienoje grupėje veikiančius nemokumo administratorius, kurie per pačių sugalvotas schemas tarpusavyje sudarinėjo įvairias sutartis, kuriomis fiksavo realiai neteikiamas, fiktyvias paslaugas bankrutuojančiai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, už šias išgalvotas, realiai neteiktas paslaugas išrašinėjo bankrutuojančiai bendrovei sąskaitas, jas patys apmokėdavo. Taip ši giminių, verslo partnerių grupė per nepilnus tris BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto metus be kreditorių žinios, kreditorių susirinkimo pritarimo, leidimo viršijo leistinas, patvirtintas išlaidas daugiau nei 1 227 882,85 Eur. Viešoje erdvėje paskelbta informacija apie atsakovės neteisėtą veiklą.
4. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių susirinkimas nėra patvirtinęs ūkinės komercinės veiklos, bankroto administravimo sąmatą viršijančių išlaidų. Taigi šį maždaug 1 227 882,85 Eur perviršį BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai turi grąžinti bankroto administratorė UAB „Lideres“ iš savo lėšų. Šių lėšų atsakovė negalėjo išleisti, vadinasi, prievolės grąžinti tą sumą terminas yra suėjęs. Ieškovė, remdamasi viešai prieinamais duomenimis, be kita ko iš „rekvizitai.lt“, akcentavo, kad atsakovė yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes laiku nevykdo turtinių prievolių BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, neturi turto, kurio pakaktų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.
5. Atsakovei 2024 m. gegužės 14 d. išsiuntė pranešimą registruotu paštu apie inicijuojamą nemokumo procesą, bet atsakovė per nustatytą 15 dienų terminą 1 227 882,85 Eur prievolės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neįvykdė, susitarimas dėl pagalbos nebuvo sudarytas ir sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka nebuvo priimtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Rentopa“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Lideres“.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė savo teisės pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą inicijuoti nemokumo procesą atsakovei. Iš ieškovės pateiktų duomenų, taip pat duomenų iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO), be kita ko civilinės bylos Nr. eB2-153-803/2024, matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, nemokumo administratore paskyrus UAB „Lideres“; ir UAB „Rentopa“ toje byloje yra įtraukta į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašą, su 841,44 Eur kreditorinio reikalavimo suma. Šioje byloje (Nr. eB2-2428-863/2024) UAB „Rentopa“ siekia inicijuoti bankroto bylos iškėlimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorei UAB „Lideres“, nurodydama, kad toje bankroto byloje, be kreditorių žinios nemokumo administratorė su kitais susijusiais asmenimis viršijo leistinas patvirtintas išlaidas 1 227 882,85 Eur, todėl atsakovė šią sumą yra skolinga BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, o UAB „Rentopa“, remdamasi kasacinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024 pateiktu išaiškinimu (kad bankrutuojančios bendrovės kreditoriai turi teisę tiesioginiais ieškiniais ginčyti bendrovės sandorius, reikalauti priteisti bankrutuojančios bendrovės naudai pinigines skolas, grąžinti pinigines lėšas), laiko, jog kaip bankrutuojančio asmens kreditorė turi teisę reikalauti bankrutuojančios bendrovės skolininkui iškelti bankroto bylą, jei šis yra nemokus ir negali padengti skolos bankrutuojančiai bendrovei.
8. Visgi, su tokiu vertinimu teismas nesutiko. Paminėtoje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiama dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygas, imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio pripažinimą negaliojančiu ir pan., aiškinimo ir taikymo, tačiau ne JANĮ nuostatų, reglamentuojančių nemokumo bylos inicijavimą, kontekste. Todėl neneigiant kasacinio teismo nutartyje pateiktų išaiškinimų dėl kreditoriaus teisės priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareiškiant ieškinį skolininko vardu, teisės reikšti netiesioginius ieškinius, ir pan., manytina, kad tai nesudaro jokio pagrindo plečiamai aiškinti minėtą JANĮ teisinį reglamentavimą dėl asmenų, turinčių teisę inicijuoti nemokumo procesą. Ieškovė šiuo atveju neįrodė, kad turi reikalavimo teisę į atsakovę. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas nusprendė, kad ieškovė, nebūdama tiesioginė atsakovės kreditorė, neturi teisės inicijuoti atsakovei ir nemokumo bylos JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl pareiškimą atsisakė priimti. Atitinkamai, kitų pareiškime nurodytų aplinkybių, tarp jų JANĮ 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų tinkamo įgyvendinimo, teismas nevertino ir dėl jų išsamiau nepasisakė.
9. Ši nutartis neužkerta kelio ieškovei pasinaudoti galimybėmis savo, kaip BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorės, galbūt pažeistas teises, be kita ko ir bankroto administravimo sąmatą viršijančių išlaidų klausimu, apginti įgyvendinant JANĮ įtvirtintas kreditoriaus teises iškeltoje bankroto byloje, ar esant teisiniam pagrindui ir kitais įstatyme įtvirtintais teisiniais būdais (civiliniame ar baudžiamajame procese).
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskirajame skunde pareiškėja UAB „Rentopa“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti UAB „Rentopa“ ieškinį dėl UAB „Lideres“ bankroto bylos iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Yra visos sąlygos UAB „Rentopa“ netiesioginiam ieškiniui dėl UAB „Lideres“ bankroto bylos iškėlimo pareikšti.
10.2. Pirma, pareiškėja yra BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorė, turinti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę.
10.3. Antra, skolininkė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turi turtinę teisę atsakovei, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti.
10.4. Trečia, tokiu skolininkės neveikimu pažeidžiami kreditorių interesai. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ piniginės lėšos, kurios turi būti skiriamos kreditorinių reikalavimų dengimui, UAB „Lideres“ buvo ir yra naudojamos kaip asmeninės lėšos, be ribų švaistomos bankroto administratorės bei su ja susijusių asmenų naudai.
10.5. Anot pareiškėjos, jos pateikti duomenys ir argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino netiesioginio ieškinio institutą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo teismų suformuotos teismų praktikos, dėl ko nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo netiesioginį ieškinį dėl UAB „Lideres“ bankroto bylos iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „Rentopa“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Lideres“ konstatavus, jog pareiškėja, nebūdama tiesioginė atsakovės kreditorė, turi teisę inicijuoti atsakovei ir nemokumo bylos JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. JANĮ reglamentuotas nemokumo proceso inicijavimas. Nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs (JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).
14. Asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi laikytis įstatyme nustatytų šio proceso inicijavimo sąlygų. Pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą nemokumo procesą, kaip minėta, turi teisę inicijuoti kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. JANĮ 9 straipsnyje reglamentuota privaloma nemokumo proceso inicijavimo tvarka, kai jį inicijuoja kreditorius.
15. JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis.
16. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Pagal JANĮ 9 straipsnio 3 dalį prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos. Tinkamai pasinaudojus šia išankstine stadija, t. y. nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos, atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Įvertinęs apeliantės pareiškimą, pateiktą pirmosios instancijos teisme ir jo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė privalėjo įrodyti savo teisę pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą inicijuoti nemokumo procesą atsakovei. Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad yra visos sąlygos UAB „Rentopa“ netiesioginiam ieškiniui dėl UAB „Lideres“ bankroto bylos iškėlimo pareikšti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti.
18. Netiesioginio ieškinio reikšimo sąlygos įtvirtintos CK 6.68 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus.
19. Apeliacinis teismas pažymi, kad netiesioginio ieškinio pareiškimas yra išskirtinis, lemiantis specialų įrodinėjimo dalyką tokio pobūdžio bylose. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020).
20. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad apeliantė yra BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorė, turinti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę.
21. Kaip teisingai atskirajame skunde nurodė apeliantė, antroji būtinoji netiesioginio ieškinio pateikimo sąlyga ta, kad skolininkė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ privalo turėti turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti. Tačiau vien tai, kad atsakovė yra BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė, kuri gal būt viršijo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą bankroto byloje, nesudaro pagrindo konstatuoti skolininkės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ privalomą turėti turtinę teisę į atsakovę, kurios ji neįgyvendina ar atsisako įgyvendinti. Klausimai dėl bankroto byloje patvirtintos administravimo sąmatos viršijimo turėtų būti sprendžiami BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje, o ne keliant nemokumo administratorei bankroto bylą.
22. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Taigi, kokiu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis jį grindžia (ieškinio faktinį pagrindą). Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 36 punktas).
23. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. CK 1.137 ir 1.138 straipsniuose nustatytas teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 30 punktas).
24. Nagrinėjamoje byloje įvertintina, kad apeliantė pasirinkto netinkamą jos galimai pažeistų teisių gynybos būdą. Iš apeliantės procesinių dokumentų argumentų ir turinio akivaizdu, kad atsakovės veiksmų neteisėtumą ieškovė grindė JANĮ 66 ir 75 straipsniuose įtvirtintų nemokumo administratorės funkcijų ir pareigų pažeidimu. Todėl šiuo atveju ji turėtų kreiptis ne dėl bankroto atsakovei iškėlimo, o dėl civilinės atsakomybės taikymo, įrodinėdama visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą. Tą patvirtina ir naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2024, kurioje yra pateikti išaiškinimai dėl teisės normų, reglamentuojančių nemokumo administratoriaus civilinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo. Šioje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad kad nemokumo administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pagrindu, o JANĮ taikomas konkrečioms nemokumo administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (žr. mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015; 2023 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-823/2023 28 punktą; 2024 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-313/2024 31, 33 punktus). Nemokumo administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl civilinė atsakomybė nemokumo administratoriui gali kilti ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020, 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
25. Taigi, nemokumo administratoriui civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tada, kai yra įrodytos visos būtinosios civilinės atsakomybės egzistavimo sąlygos. Tai suponuoja išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo teiginiui, jog skolininkė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turi turtinę teisę į atsakovę, kurios ji neįgyvendina ar atsisako įgyvendinti, kadangi tokios aplinkybės dar nėra įrodytos.
26. Nagrinėjamos bylos kontekste konstatuotina, kad apeliantė neįrodė antrosios būtinosios sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti. Todėl prieitina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė bankrutuojančios bendrovės kreditorės (apeliantės) teisės tiesioginiu ieškiniu ginčyti bendrovės sandorius, reikalauti priteisti bankrutuojančios bendrovės naudai pinigines skolas, grąžinti pinigines lėšas, tačiau pagrįstai jos ieškinį atsisakė priimti.
27. Esant pirmiau nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad apeliantei neatsirado teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nes ji neįrodė, jog nebūdama tiesioginė atsakovės kreditorė, turi teisę inicijuoti atsakovei nemokumo bylą JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės ieškinyje nurodytos aplinkybės apie atsakovės galimą piktnaudžiavimą einant nemokumo administratorės pareigas nesudaro pagrindo per daug plačiai aiškinti JANĮ teisinį reglamentavimą dėl asmenų, turinčių teisę inicijuoti nemokumo procesą. Konstatuotina, kad savo galbūt pažeistus interesus apeliantė turėtų ginti JANĮ nustatyta tvarka nemokumo byloje arba naudotis kitais, įstatymų numatytais, būdais, bet ne reikšti netiesioginį ieškinį atsakovei dėl bankroto bylos iškėlimo.
28. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bankroto bylos iškėlimą, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį nėra pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
29. Į esminius atskirojo skundu argumentus atsakyta, kiti skundo argumentai neturi esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui arba yra išvestiniai iš jau nurodytų, todėl apeliacinės instancijos teismas jų detaliau neanalizuoja.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.