- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-23
- Bylos Nr.
- e2S-21-730/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- A. G., P. G.
- Atsakovas
- R. G.
- Trečiasis asmuo
- R. G., AB DNB bankui
- Advokatai
- Ramūnas Girevičiusyra
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, R. G. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. G. ir P. G. ieškinį atsakovui R. G., tretiesiems asmenims R. G., AB DNB bankui dėl uždraudimo trukdyti naudotis nekilnojamuoju turtu ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, R. G. reikalavimą pripažinti negaliojančiomis 2015 m. gegužės 18 d., 2016 m. gegužės 1 d., 2017 m. gegužės 18 d. panaudos sutartis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Trečiasis asmuo R. G. civilinėje byloje pagal A. G. ir P. G. ieškinį atsakovui R. G., trečiajam asmeniui R. G. dėl uždraudimo trukdyti naudotis nekilnojamuoju turtu pareiškė savarankiškus reikalavimus: 2015 m. gegužės 18 d., 2016 m. gegužės 1 d. panaudos sutartis pripažinti absoliučiai negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento; 2017 m. gegužės 18 d. panaudos sutartį pripažinti negaliojančia kaip apsimestinį sandorį, sudarytą siekiant pridengti nuomos sandorį, kuriuo buvo ir yra nuomojamas butas (duomenys neskelbtini); priteisti R. G. naudai solidariai iš A. G. ir P. G. 1/2 dalį visų gautų pajamų 2015 m., 2016 m., 2017 m. nuomojant patalpas (duomenys neskelbtini), atmetus turėtas išlaidas šių patalpų išlaikymui; priteisti solidariai iš R. G., A. G., P. G. R. G. naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, pareiškė prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog dėl sunkios finansinės padėties (nustatytas 70 procentų nedarbingumas, vykdomas kredito įstaigos išieškojimas, nedidelės darbo pajamos) neturi galimybės sumokėti viso žyminio mokesčio, tačiau tokią galimybę turės vėliau gavusi iš A. G. mokėjimus pagal vekselius, todėl sumokėjo tik 50 EUR žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2017 m. liepos 24 d. nutartimi trečiojo asmens R. G. prašymą dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo patenkino iš dalies, žyminio mokesčio sumokėjimą už turtinio pobūdžio reikalavimą atidėjo iki sprendimo priėmimo, nustatė R. G. 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams ištaisyti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (287 EUR) ir teismui pateikti tai patvirtinantį mokėjimo dokumentą, trečiojo asmens R. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paliko nenagrinėtą.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo reiškia du reikalavimus modifikuoti panaudos sutartis bei turtinį reikalavimą, todėl padarė išvadą, kad šiame proceso etape nėra galimybės nustatyti, kokias pajamas A. G. ir P. G. gavo už 2015 m., 2016 m., 2017 m. nuomotas patalpas, todėl negalima įvertinti, kokia suma sudaro 1/2 dalį šių pajamų, preliminarus mokėtinas žyminis mokestis yra 337 EUR, R. G. yra sumokėjusi 50 EUR žyminio mokesčio. Trečiasis asmuo teismui pateikė tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymą apie išmokėtas išmokas, iš kurių matyti, kad R. G. kas mėnesį gauna apie 270 EUR netekto darbingumo pensiją, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jos sunkią finansinę padėtį, nepateikė. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad pateiktos atsakovės gaunamos pajamos nėra didelės, tačiau tai neatspindi visos atsakovės finansinės bei turtinės padėties, nepatvirtina, kad ji neturi kitų pajamų ar santaupų, nekilnojamojo turto, kilnojamųjų daiktų ir kito turto, o nesant kitų įrodymų apie turtinę padėtį, darytina išvada, kad atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindo nėra, tuo labiau, kad R. G. nurodė, kad likusią žyminio mokesčio dalį sumokės gavusi mokėjimus pagal A. G. vekselius, kurių vieno – 1 500 EUR sumai – terminas reikalavimo pateikimo dieną jau buvo suėjęs, taigi sąlyga sumokėti reikiamą žyminį mokestį buvo. Kadangi nustatytas terminas pareikšto savarankiško reikalavimo trūkumams pašalinti, t. y. šio reikalavimo priėmimo klausimas galutinai neišspręstas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nesprendžiamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas ieškinio trūkumų šalinimo institutą taikė tik formaliais pagrindais. Atskirojo skundo padavimo dieną apeliantė yra sumokėjusi 185 EUR žyminio mokesčio, likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis sudaro tik 152 EUR. Be to, byloje pateikti vekseliai patvirtina, jog apeliantė ateityje turės galimybę sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį. Pirmosios instancijos teismas ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, nesant sumokėto žyminio mokesčio už tokį prašymą. Apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, nes netenkino apeliantės prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir nustatė terminą procesinio dokumento trūkumams patenkinti. Tokiais pirmosios instancijos teismo veiksmais pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas.Pirmosios instancijos teismas yra šališkas. Tokia išvada yra sąlygota aplinkybės, jog teisėja Ingrida Krušienė bei ieškovų advokatas Ramūnas Girevičius yra dirbę kartu Klaipėdos miesto apylinkės teisme bei Palangos miesto prokuratūroje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo netenkintas, nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad apeliantė pareiškė savarankiškus reikalavimus: 2015 m. gegužės 18 d., 2016 m. gegužės 1 d., panaudos sutartis pripažinti absoliučiai negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento; 2017 m. gegužės 18 d. panaudos sutartį pripažinti negaliojančia kaip apsimestinį sandorį, sudarytą siekiant pridengti nuomos sandorį, kuriuo buvo ir yra nuomojamas butas (duomenys neskelbtini); priteisti R. G. naudai solidariai iš A. G. ir P. G. 1/2 dalį visų gautų pajamų 2015 m., 2016 m., 2017 m. nuomojant patalpas (duomenys neskelbtini), atmetus turėtas išlaidas šių patalpų išlaikymui; priteisti solidariai iš R. G., A. G., P. G. R. G. naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, pareiškė prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas taikytas tik formaliais pagrindais. Atskirojo skundo padavimo dieną apeliantė yra sumokėjusi 185 EUR žyminio mokesčio, likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis sudaro tik 152 EUR. Be to, byloje pateikti vekseliai patvirtina, jog apeliantė ateityje turės galimybę sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Ginčo šioje byloje nėra, jog apeliantė už pareikštus reikalavimus turi pareigą sumokėti 337 EUR. Prašymo pateikimo dieną apeliantė buvo sumokėjusi 50 EUR žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.). Pateikiant prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo dėl sunkios turtinės padėties, turi būti pateikiamas motyvuotas prašymas, prie kurio turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys būtinumą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą (CPK 178 straipsnis). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl asmens prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, įvertina įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, pinigines lėšas, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) ir jų pagrindu sprendžia, ar asmuo gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo grindė sunkia finansine padėtimi (nustatytas 70 procentų darbingumas, vykdomas išieškojimas kredito įstaigos naudai, nedidelės darbo pajamos). Turtinę padėtį apeliantė įrodinėjo šiais įrodymais – medicinine pažyma, kurioje nurodyta, kad 2017 m. birželio 1 d. apeliantei diagnozuotas (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo išrašu apie asmeniui išmokėtas išmokas, iš kurio nustatyta, kad apeliantei mokama netekto darbingumo pensija (268,28 EUR) bei transporto išlaidų kompensacija (9,50 EUR). Pažymėtina, jog jokių kitokių įrodymų, pagrindžiančių apeliantės turtinę padėtį, nebuvo pateikta nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su atskiruoju skundu. Medicininė pažyma neįrodo apeliantės sunkios materialinės padėties. Įrodymų apie, apeliantės teigimu, vykdomus išieškojimus iš apeliantės turto ar pajamų nėra pateikta. Pateikti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimas bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartis patvirtina, kad atsakovas R. G. bei apeliantė 2006 m. rugsėjo 13 d. sudarė kreditavimo sutartį su AB DNB banku, kuris jiems suteikė 274 971,36 EUR kreditą nekilnojamajam turtui įgyti, tačiau jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog atliekamas priverstinis išieškojimas kredito sutarties pagrindu, kokio dydžio, teismui nėra pateikta. Įrodymų apie turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, kitokius įsipareigojimus apeliantė teismui nepakeitė. Įvertinęs apeliantės pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pateikti įrodymai tik apie gaunamas pajamas nepagrindžia sunkios apeliantės finansinės padėties.Be to, pažymėtina, kad iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad apeliantė papildomai sumokėjo 144 EUR žyminio mokesčio (2017 m. rugpjūčio 7 d. – 9 EUR, 2017 m. liepos 28 d. – 135 EUR), šios aplinkybės įrodo, jog apeliantės turtinė padėtis nėra sunki, kadangi siekdama, jog būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje, apeliantė turėjo galimybę papildomai sumokėti 144 EUR. Likusi pirmosios instancijos teismo nesumokėto žyminio mokesčio dalis sudaro tik 143 EUR, kurią, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliantė turi galimybę sumokėti. Aplinkybę, jog apeliantės turtinė padėtis ateityje pagerės, grindė tuo, jog gavusi iš A. G. mokėjimus pagal vekselius, turės galimybę sumokėti žyminio mokesčio sumą. Tačiau iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad į bylą yra pateiktas tik vienas vekselis, sudarytas 2017 m. gegužės 17 d., kuriuo A. G. įsipareigojo sumokėti apeliantei 1 500 EUR. Įrodymų, jog minėtas vekselis yra apmokėtas iki atskirojo skundo nagrinėjimo dienos, teismui nėra pateikta. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje pateikti įrodymai nepagrindžia, jog apeliantės turtinė padėtis yra sunki, sunkumai yra laikini ir apeliantės ateityje turės galimybę sumokėti visą žyminio mokesčio sumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismui teikiami procesiniai dokumentai turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 111, 113–114 straipsniai). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, jog pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo nėra teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (CPK 115 straipsnio 2 dalis), todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliante, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas buvo taikytas formaliai.Kiti atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė lygiateisiškumo principą, kadangi tenkindamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jas pritaikė, nesant sumokėto žyminio mokesčio už tokį prašymą, apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, nes netenkino apeliantės prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir nustatė terminą procesinio dokumento trūkumams patenkinti, nenusiję su skundžiama nutartimi, kadangi šioje byloje sprendžiamas ginčas ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar atsisakymo jas taikyti.Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo veiksmai, tai yra skundžiamos nutarties priėmimas, leidžia daryti išvadą, jog teismas yra šališkas. Tokia išvada apeliantės vertinimu, yra sąlygota aplinkybės, jog teisėja Ingrida Krušienė bei ieškovų advokatas Ramūnas Girevičius yra dribę kartu Klaipėdos miesto apylinkės teisme bei Palangos miesto prokuratūroje. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 straipsniai) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 straipsniai). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstų abejonių dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 straipsniai). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais.Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, jog teisėja Ingrida Krušienė turėtų kokį nors tiesioginį suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Aplinkybės, jog teisėja Ingrida Krušienė bei ieškovų advokatas Ramūnas Girevičius yra dirbę kartu Klaipėdos miesto apylinkės teisme bei Palangos miesto prokuratūroje, nesudaro pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, nepažeidė civilinio proceso teisės normų (CPK 84 straipsnis), todėl atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas trūkumams pašalinti pasibaigė, nustatytinas naujas terminas nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. liepos 24 d. nutartį.
Nustatyti trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, R. G. 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. liepos 24 d. nutartyje nurodytiems trūkumams ištaisyti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.