Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovams DNSB „Grandinė“, advokatų kontoros „G., P., S., V. ir partneriai“ advokato padėjėjui G. D., DNSB „Grandinė“ (duomenys neskelbtini) G. K. dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ir kitų teisėtų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo.

8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

9. CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, jog teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik nurodytoje proceso teisės normoje įtvirtintais pagrindais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018). CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad civilinis procesas pagal paduotą ieškinį negali būti pradedamas, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktu ieškiniu prašo: pripažinti, kad DNSB „Grandinė“ advokato padėjėjas G. D. ir DNSB „Grandinė“ (duomenys neskelbtini) G. K. piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis 3 kartus iš eilės teikiant analogiškus netiesioginius ieškinius ieškovės atžvilgiu iš karto 3-jose civilinėse bylose Nr. e2-4069-1071/2025, Nr. e2-1764-971 bei Nr. e2-10893-1067/2025 Klaipėdos apylinkės teismui dėl to paties pagrindo ir dalyko; kuo skubiau paskirti DNSB „Grandinė“ advokato padėjėjui G. D. maksimalią 5 000 Eur dydžio baudą, numatytą CPK 95 straipsnyje, iš kurios pusę skirti ieškovei (CPK 95 straipsnio 2 dalis), taip pat priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo paskirtos baudos dydžio įstatymo nustatyta tvarka; kuo skubiau paskirti DNSB „Grandinė“ (duomenys neskelbtini) G. K. maksimalią 5 000 Eur dydžio baudą, numatytą CPK 95 straipsnyje, iš kurios pusę skirti ieškovei (CPK 95 straipsnio 2 dalis), taip pat priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo paskirtos baudos dydžio įstatymo nustatyta tvarka; uždrausi atsakovams kreiptis į teismą su analogiškais netiesioginiais ieškiniais ieškovės atžvilgiu bei atsisakyti juos ginti; išreikalauti ir prijungti ieškovės skundo išnagrinėjimui įrodymus, t. y. Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-4069-1071/2025 medžiagą, Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-1764-971/2025 medžiagą bei Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-10893-1067/2025 medžiagą; kuo skubiau kreiptis į Lietuvos advokatūrą bei Teisingumo ministrą dėl advokato padėjėjo G. D. padarytų pažeidimų įvertinimo, prašant iškelti jam drausmės bylą bei atimti jam liudijimą užsiimti profesine advokato padėjėjo veikla.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t.y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai).

12. Ieškinio dalykas (lot. petitum) – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021).

13. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

14. Nagrinėjamu atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės ieškinio reikalavimų patenkinimas ar dalinis patenkinimas turėtų tik procesinę reikšmę ir jokių materialinių teisinių pasekmių nesukurtų. Todėl pagrįstai atsisakė ieškinį priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

15. Visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo pastebėjimui, kad advokato drausminės atsakomybės klausimas nėra civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą su motyvuotu skundu dėl advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo, todėl apeliantė gali pati kreiptis į Lietuvos advokatūrą su motyvuotu skundu dėl advokato veiklos.

16. Apeliantė atskiruoju skundu taip pat prašo nušalinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų Kretingoje teisėją V. R.. CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisėjo nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo (teismo, kuriame dirba teisėjas) (duomenys neskelbtini), teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus (duomenys neskelbtini) arba jų paskirtas teisėjas (CPK 69 straipsnio 1 dalis). Taigi, apeliantė pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo turėjo teikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams. Apeliacinės instancijos teismas nėra tinkamas subjektas spręsti tokį apeliantės prašymą.

17. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.)

Dėl procesinės bylos baigties

18. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento priėmimo klausimą, dėl to pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.