- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-913-221/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07635-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Leonas Jachimavičius, Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Krantas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dartum“
- Trečiasis asmuo
- A. G., L. Ž.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Leono Jachimavičiaus, Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Krantas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11458-584/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dartum“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Krantas“, tretiesiems asmenims A. G., L. Ž. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 79 035,28 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė iš Vokietijoje registruotos bendrovės Auktion & Markt AG aukcione Nr. AB.25794.163 už 22 890,2 Eur įsigijo transporto priemonę „BMW 520 d Steptronic“ (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovei priklausantį automobilį priimti iš Auktion & Markt AG ir pristatyti jį ieškovei pavesta atsakovei. Tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl krovinio vežimo. Tam, kad atsakovė iš krovinio siuntėjo galėtų priimti krovinį ir jį pervežti ieškovei, ieškovė 2014 m. sausio 23 d. įgaliojimu įgaliojo atsakovės vairuotoją V. L. ieškovės vardu atsiimti krovinį, jo dokumentus ir priklausinius iš Auktion &. Markt AG. Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis Nr. 4VL 0812885 patvirtina, kad atsakovė 2014 m. sausio 23 d. priėmė krovinį iš siuntėjo ir vykdė krovinio pervežimą. Iki šiol krovinys nėra pristatytas ir perduotas ieškovei. Dėl to, remdamasi CMR konvencijos 20 straipsnio 1 punktu, ieškovė krovinį laiko prarastu. Už krovinio praradimą yra atsakinga atsakovė, kuri vykdė krovinio pervežimą. Atsakovei pateikus ieškovei važtaraštį, paaiškėjo, kad 2014 m. sausio 25 d. atsakovė perdavė krovinį teisės jį gauti neturintiems tretiesiems asmenims, nors nei krovinio siuntėjas, nei ieškovė nebuvo davę atsakovei tokių instrukcijų. Atsakovė nepatikrino ir neįsitikino, ar perduoda krovinį įgaliotam asmeniui, todėl prisiėmė riziką, kad krovinys gali būti prarastas. Atsakovės didelį neatsargumą ir nerūpestingumą taip pat liudija tai, jog ji dėl nežinomų priežasčių netinkamai užpildė krovinio važtaraštį (nenurodė ieškovės krovinio gavėja ir krovinio paskirties vietos). Ieškovė automobilį įsigijo už 22 890,2 Eur, todėl ši suma laikytina ieškovės dėl krovinio praradimo patirtais nuostoliais (CMR konvencijos 23 str. 1 p.). Šiuo atveju nėra CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte nustatytų vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindų, kadangi krovinio praradimą lėmė tai, kad atsakovė nesilaikė paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu patenkino ieškinį: priteisė iš atsakovės ieškovei 79 035,28 Lt (22 890,20 Eur) nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. balandžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 759 Lt (1 667,92 Eur) bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 17,73 Lt (5,13 Eur) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Konstatavo, kad aplinkybė, jog ieškovė pagal Vokietijos bendrovės Auktion & Markt AG išrašytą sąskaitą Nr. AB.25794.163 pervedė jai 22 890,2 Eur, leidžia spręsti, kad ieškovė aukcione įsigijo transporto priemonę „BMW 520 d Steptronic“ (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir yra jos savininkė. Sprendė, jog aplinkybės, kad ieškovės vadovas išdavė įgaliojimą atsakovės darbuotojui V. L. atsiimti transporto priemonę „BMW 520 d Steptronic“ iš bendrovės Auktion & Markt AG, buvo surašytas CMR važtaraštis dėl transporto priemonės „BMW 520 d Steptronic“ iš Vokietijos pervežimo, atsakovės darbuotojas V. L. pervežė minėtą transporto priemonę į atsakovės buveinę, esančią Kaune, ieškovės atstovo paaiškinimai, kad žodžiu buvo tariamasi su atsakove dėl minėtos transporto priemonės vežimo, įrodo, jog šalys buvo sudariusios žodinę krovinio vežimo sutartį. Atsakovės atstovių paaiškinimus, jog transporto priemonę „BMW 520 d Steptronic“ atsakovė iš Vokietijos pervežė ne pagal su ieškove sudarytą krovinio vežimo sutartį vertino kaip neįrodytus, nepagrįstus rašytiniais įrodymais ar kitais faktiniais duomenimis. Įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė įsigijo transporto priemonę „BMW 520 d Steptronic“ ir su atsakove sudarė žodinę transporto priemonės pervežimo iš Vokietijos į Lietuvą sutartį, faktiniu krovinio siuntėju laikė ne CMR važtaraštyje nurodytą Vokietijos bendrovę Auktion & Markt AG, bet ieškovę. Nustatęs, kad šalys buvo sudarę transporto priemonės „BMW 520 d Steptronic“ vežimo sutartį, ieškovė išdavė atsakovės darbuotojui atitinkamą įgaliojimą dėl krovinio iš Vokietijos paėmimo, sprendė, kad atsakovei, paėmusiai krovinį iš Vokietijos bendrovės Auktion & Markt AG ir jį pervežusiai iš Vokietijos į savo buveinę, buvo žinomos ir aiškios visos krovinio vežimo sutarties sąlygos, tarp jų ir krovinio pristatymo vieta bei krovinio gavėjas – ieškovė, byloje nėra duomenų, kad atsakovė reiškė ieškovei pretenzijas dėl neaiškių krovinio vežimo susitarimo sąlygų, kurios trukdytų tinkamai vykdyti krovinio vežimo sutartį, o tai reiškia, kad ji savo tyčiniais ar neatsargiais veiksmais prisiėmė riziką dėl tokių duomenų neatitikties galinčių kilti nuostolių. Padarė išvadą, kad krovinys buvo prarastas ne dėl CMR važtaraštyje neįrašytų reikšmingų duomenų apie krovinio pristatymo vietą ir krovinio gavėją, bet dėl to, kad krovinio vežėjas – atsakovė krovinį perdavė neįgaliotiems jį gauti asmenims. Konstatavo, kad atsakovė nebuvo pakankamai apdairi, atidi ir rūpestinga, nebendradarbiavo su ieškove ir neįsitikino, kad pervežtą transporto priemonę „BMW 520 d Steptronic“ perduoda ieškovės įgaliotam asmeniui, priešingai, byloje esantys trečiojo asmens L. Ž. paaiškinimai, CMR važtaraštyje 9 pozicijoje apie krovinio gavėją esantys įrašai patvirtina, kad atsakovė elgėsi lengvabūdiškai, neapdairiai, be pagrindo krovinio gavėju važtaraštyje įvardino trečiąjį asmenį L. Ž., nors iš tiesų transporto priemonę „BMW 520 d Steptronic“, atsakovės atstovams telefonu pabendravus su tariamu transporto priemonės savininku, atidavė trečiajam asmeniui A. G. Įvertinęs aplinkybę, kad transporto priemonės „BMW 520 d Steptronic“ vertė priėmus ją vežti, buvo 22 890,2 Eur, sprendė, kad nuostoliai yra tokio paties dydžio. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė neįvykdė savo sutartinės prievolės, prarado krovinį, konstatavo, kad ji privalo atlyginti ieškovei nuostolius (CK 6.245–6.249, 6.251, 6.256, 6.258 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
1. Nenuginčyti atsakovės argumentai, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, jog ji yra automobilio „BMW 520 d Steptronic“ savininkė. Ieškovė nuosavybės teisę į automobilį „BMW 520 d Steptronic“ kildina iš sandorio (CK 4.47 str. l p.), tačiau nepateikė dokumento, kad nusipirko automobilį. Danske Bank operacijos išrašas, iš kurio matyti, kad 2014 m. sausio 15 d. ieškovė pervedė 22 890,2 Eur Auktion & Markt AG pagal 2014 m. sausio 9 d. sąskaitą patvirtina ne nuosavybės teisę į automobilį „BMW“, o mokėjimo faktą. Neturėdama pirkimo–pardavimo sutarties, ieškovė negali būti laikoma automobilio savininke ir neturi teisės reikalauti atlyginti nuostolius dėl krovinio praradimo. Įgaliojimo, pagal kurį vairuotojas V. L. parvežė automobilį „BMW“, tekstas leidžia manyti, kad automobilis galėjo būti įsigytas ne UAB „Dartum“, o I. D. už automobilį sumokant iš įmonės lėšų. Aplinkybės, kad I. D. įgaliojimas buvo išduotas 2014 m. sausio 23 d., automobilis atsakovės darbuotojui V. L., esančiam Vokietijoje, atiduotas tą pačią dieną, patvirtina, kad ieškovė 2014 m. sausio 23 d. neperdavė V. L. įgaliojimo originalo. Kadangi byloje yra tik įgaliojimo kopija, nėra aišku, koks asmuo pasirašė šį įgaliojimą. Teismas to neišsiaiškino, atmetė atsakovės prašymą išreikalauti įgaliojimo originalą, kad būtų galima patikrinti, ar jį pasirašė I. D. Pagal savo turinį 2014 m. sausio 23 d. įgaliojimas yra I. D. valios išreiškimas pasiimti už jį automobilį „BMW 520 d“, todėl fizinio asmens įgaliojimui yra privaloma notarinė forma.
2. Neteisingai vertintas byloje esantis Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštis (CMR) Nr. 4VL0812885. Šiame rašytiniame dokumente, patvirtinančiame pervežimo sutarties sudarymą, ieškovė nenurodyta nei kaip krovinio gavėja, nei kaip siuntėja. Pagal šį dokumentą krovinio siuntėjas yra Auktion & Markt AG (CMR l p.). Teismo išvada, kad krovinio siuntėja yra ieškovė, prieštarauja krovinio važtaraščiui (CMR). Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių nebuvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis. Nors ieškovės atstovas teismo posėdyje aiškino, kad šalys sudarė pervežimo sutartį žodžiu, tačiau negalėjo paaiškinti sutarties sudarymo aplinkybių, esminių sutarties sąlygų, negalėjo nurodyti, koks jos darbuotojas ir kada susisiekė su atsakove. Aplinkybė, kad atsakovė nebendravo su ieškovės darbuotojais, nustatyta ikiteisminio tyrimo metu. Esminė pervežimo sutarties sąlyga yra atlyginimas už pervežimo paslaugas. Byloje yra neginčytinai nustatyta, kad ieškovė nemokėjo už automobilio pervežimą. Važtaraštyje neužpildyta antra grafa, kurioje turėtų būti įrašytas krovinio gavėjas, jo pavadinimas, šalis ir adresas. Taip pat neužpildyta važtaraščio trečia grafa – krovinio iškrovimo vieta. Taip pat nenurodytas mokestis už vežimą. Dėl to iš Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio Nr. 4VL0812885 nuorašo negalima nustatyti esminių vežimo sutarties sąlygų. Be to, šis dokumentas nepatvirtina, kad ieškovė buvo pervežimo teisinių santykių šalimi. Neturėdama vežimo sutarties ir važtaraštyje nebūdama įvardinta kaip krovinio gavėja (siuntėja), ieškovė neturi teisės reikšti ieškinio pagal CMR konvenciją dėl krovinio praradimo. Ieškovė turi reikalavimo teisę prašyti grąžinti jai pinigus, kuriuos ji sumokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nepagrįstai remtasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2011, nes kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje yra visiškai kitos faktinės aplinkybės. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2011 važtaraštis buvo užpildytas netiksliai, tačiau byloje buvo kiti rašytiniai įrodymai, t. y. užsakymas pervežti krovinį, kuriame buvo teisingai nurodyta pristatymo vieta. Be to, kasacinio teismo nagrinėjamoje byloje buvo vertinami šalių pateikti kiti įrodymai (liudytojų parodymai), kurie patikimai patvirtino, kad vežėjas žinojo, kur privalo pristatyti krovinį, sutarties šalys tarpusavyje bendradarbiavo ir derino sutarties vykdymą.
4. Teismo išvada, kad, priimdama krovinį pagal klaidingai užpildytą važtaraštį, atsakovė prisiėmė visą riziką, todėl turi dengti nuostolius, prieštarauja CMR konvencijos 7 straipsniui, reglamentuojančiam siuntėjo atsakomybę. CMR konvencijos 7 straipsnio l dalyje numatyta, kad siuntėjas (šiuo atveju – Vokietijos įmonė Auktion & Markt AG) atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų duomenų, numatytų 6 straipsnio 1 punkto „b“, „d“, „e“, „f“, „g“, „h“ ir „j“ papunkčiuose. Dėl to Vokietijos įmonė Auktion & Markt AG atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, nes nenurodė krovinio pristatymo vietos („d“ papunktis), gavėjo pavadinimo ir adreso („e“ papunktis). Teismas nesiekė išsiaiškinti šių aplinkybių, neįtraukė Auktion & Markt AG trečiuoju asmeniu byloje, taip pat nesutiko, kad Auktion & Markt AG atstovas būtų apklaustas byloje liudytoju. Dėl šios priežasties byla yra išnagrinėta nepilnai, neišsamiai ir neobjektyviai, nes siuntėjas Auktion & Markt AG be teisėto pagrindo yra atleistas nuo atsakomybės.
5. Teismo išvada, kad šalys žodžiu susitarė dėl pervežimo, yra nepagrįsta įrodymais ir neatitinka tikrovės. Atsakovė visą laiką nuosekliai aiškino, kad žodžiu sudarė sutartį dėl krovinio pervežimo ne su ieškove, o su fiziniu asmeniu. Fizinis asmuo, kuris kreipėsi į atsakovę dėl pervežimo paslaugų, nurodė parvežtą automobilį atiduoti trečiajam asmeniui L. Ž., teikiančiam pervežimo paslaugas. Minėtas fizinis asmuo patvirtino, kad L. Ž. sumokės atsakovei už pervežimo paslaugas. Atsakovė veikė pagal fizinio asmens, užsakiusio pervežimo paslaugas, nurodymus. Automobilį atidavė vežėjui L. Ž., kuris savo specializuota transporto priemone toliau vykdė pervežimą iki krovinio galutinės pristatymo vietos. Byloje yra L. Ž. asmens tapatybės kortelės kopija, atsakovė taip pat paėmė L. Ž. parašą ant Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio, kad jam 2014 m. sausio 25 d. yra perduodamas automobilis „BMW 520 d“. L. Ž. sumokėjo atsakovei už pervežimo paslaugas. L. Ž. verčiasi individualia veikla – teikia pervežimo paslaugas, todėl taip pat yra atsakingas už krovinio praradimą. Byloje yra nustatyta, kad L. Ž. automobilį „BMW 520 d Steptronic“ perdavė trečiajam asmeniui A. G. Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimų valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-0096-14 pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kuriame A. G. yra įteiktas pranešimas apie įtarimą. Civilinėje byloje nėra duomenų, kad UAB „Dartum“ yra pripažinta civiline ieškove ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-0096-14. Ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-0096-14 šiuo metu iš esmės yra baigtas ir baudžiamoji byla turi būti perduota teismui. Ikiteisminis tyrimas nustatė, kad su atsakove dėl pervežimo kontaktavo ne ieškovė, o fizinis asmuo, kuris įtariamas nusikaltimo padarymu. Atsakovės duomenimis, ieškovė internete paskelbė skelbimą, kad ieško vežėjo automobilio pargabenimui iš Vokietijos. Į ieškovės skelbimą atsiliepė asmenys, kurie yra kaltinami nusikaltimo padarymu. Vienas iš šių asmenų kontaktavo su atsakove ir tarėsi dėl pervežimo. Taigi pervežimo sutarties šalimi buvo ne ieškovė, o šiuo metu baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo. Atsakovė vykdė šio asmens nurodymus ir atidavė krovinį nurodytam asmeniui. Tarp šalių nebuvo pervežimo teisinių santykių, todėl ieškovė žalos atlyginimo gali reikalauti iš tų asmenų, su kuriais tarėsi dėl krovinio pervežimo ir kurie šiuo metu yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Teismas neatsižvelgė į objektyvias bylos aplinkybes, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti deliktinę atsakomybę (CK 6.263, 6.279 str.), nes žala yra kilusi iš nusikalstamos veikos padarymo.
6. Nevertintas didelis ieškovės neatsargumas, darant prielaidą, kad ieškovė, o ne fizinis asmuo nuosavybės teise įsigijo minėtą automobilį „BMW 520 d Steptronic“. Ieškovė, kaip juridinis asmuo, privalėjo veikti apdairiai ir rūpestingai. Susitardama su atsakove dėl krovinio pervežimo, turėjo aiškiai nurodyti esmines pervežimo sutarties sąlygas. Ieškovė nenurodė asmens, turinčio teisę gauti krovinį, nesidomėjo krovinio pristatymu ir kreipėsi žodžiu į atsakovę praėjus daugiau kaip mėnesiui po krovinio atidavimo L. Ž. Šie faktai patvirtina, kad ieškovė veikė neatidžiai, nerūpestingai ir neatsargiai. Toks didelis ieškovės neatsargumas, nebendradarbiavimas su atsakove, sąlygojo žalos atsiradimą. Laikantis pozicijos, kad atsakovė veikė neatsargiai ir nerūpestingai, nebendradarbiavo su ieškove, tie patys reikalavimai yra taikytini ir ieškovei. Pirmosios instancijos teismas netaikė CK 6.259 straipsnio l dalies, nors privalėjo tai padaryti.
7. Nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011, 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011 yra išanalizuotas teisės normų, reglamentuojančių vežėjo atsakomybę, kai krovinys perduotas ne važtaraštyje nurodytam gavėjui, taikymas. Nagrinėjamu atveju važtaraštyje nenurodytas krovinio gavėjas, todėl ne vežėjas, o krovinio siuntėjas turėtų įrodinėti, kad krovinys turėjo būti pristatytas ir atiduotas ieškovei. Teismas neatsižvelgė ir į CMR konvencijos 29 straipsnį. Šiuo atveju teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad žala sąmoningai buvo padaryta atsakovės, nes žala yra padaryta nusikalstamais kitų asmenų veiksmais, tai patvirtina ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00096-14. Dėl to atsakovė atsiliepime į ieškinį teisingai nurodė CMR konvencijos nuostatas, užtraukiančias atsakomybę krovinio siuntėjui, kai važtaraštyje yra nenurodomas krovinio gavėjo pavadinimas ir adresas, krovinio priėmimo vieta ir data, jo pristatymo vieta (CMR konvencijos 6 str. 1 d. d ir e p.).
8. Neatsižvelgta, kad atsakovė prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00096-14 ir bus nustatyti asmenys, pagrobę automobilį „BMW 520 d Steptronic“. Teismui nestabdant bylos, ieškinys turėjo būti atmestas, nes ieškovė neturi reikalavimo teisės pagal 2014 m. sausio 23 d. važtaraštį (pervežimo sutartį).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad Vokietijos bendrovės Auktion & Markt AG ieškovei išrašyta sąskaita Nr. AB.25794.163, joje pateikiami duomenys ir šios sąskaitos apmokėjimo faktas pagrindžia, kad ieškovė nuosavybės teise įsigijo automobilį iš Vokietijos bendrovės Auktion & Markt AG, kuri automobilį, visus dokumentus ir raktus perdavė ieškovės 2014 m. sausio 23 d. įgaliojimu įgaliotam atsakovės vairuotojui V. L. Automobilį ir jo dokumentus atsakovė perdavė teisės jų gauti neturinčiam A. G. Ieškovei ir Auktion & Markt AG sudarius automobilio pirkimo–pardavimo sandorį ir Auktion & Markt AG perdavus automobilį ieškovės įgaliotam atsakovės vairuotojui, ieškovei perėjo nuosavybės teisė į automobilį, o kartu ir su automobiliu susijusi rizika. Ieškovės 2014 m. sausio 23 d. įgaliojimo tekste esantys netikslumai yra visiškai nereikšmingi ir nepaneigia aplinkybės, kad šį įgaliojimą išdavė ieškovė, o ne I. D. kaip fizinis asmuo. CK ir kiti teisės aktai nenustato privalomos rašytinės formos vežimo sutarčiai. Dėl to vežimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, atliekant veiksmus ar kitokia šalies valios sudaryti sutartį išreiškimo forma (CK 1.64 str.). Nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde atsakovė taip ir nenurodė, kas, pasak atsakovės, buvo kita atsakovės sudarytos vežimo sutarties šalis, t. y. su kokiu konkrečiu fiziniu asmeniu atsakovė sudarė sutartį dėl automobilio pervežimo. Net ir pripažinus, kad tarp šalių nebuvo sudaryta automobilio vežimo sutartis, tai nepašalintų atsakovės atsakomybės už automobilio perdavimą teisės jį gauti neturinčiam asmeniui ir ieškovės teisės reikalauti patirtų nuostolių priteisimo iš atsakovės, nes ieškovei automobilis priklausė nuosavybės teise. Šiuo konkrečiu atveju CMR važtaraštyje yra nurodyti ne netikslūs ar klaidingi duomenys apie krovinio gavėją ir krovinio iškrovimo vietą, bet tokie duomenys apskritai yra nenurodyti. Netikslių ar neteisingų duomenų CMR važtaraštyje nurodymas ir atitinkamų duomenų nenurodymas CMR važtaraštyje yra dvi visiškai skirtingos situacijos, sąlygojančios ir skirtingas teisines pasekmes. Tuo atveju, jeigu siuntėjas pateikia netikslius ar neteisingus duomenis, vežėjas gali patirti išlaidų ar nuostolių dėl to, jog vykdo krovinio pervežimą netikslių ar neteisingų duomenų pagrindu. Jei vežėjas pasirašo važtaraštį su esminių jam žinomų vežimo sutarties sąlygų neatitinkančiais duomenimis, jis savo tyčiniais ar neatsargiais veiksmais prisiima riziką dėl tokių duomenų neatitikties galinčių kilti nuostolių. Toks vežėjo veikimas atima pagrindą vadovautis teisės normų nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės. CMR važtaraštyje nenurodžius automobilio gavėjo ir automobilio išsikrovimo vietos, o atsakovei tokio CMR važtaraščio pagrindu priėmus automobilį pervežimui, o vėliau, negavus raštiškų instrukcijų CMR konvencijos 12 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau perdavus automobilį CMR važtaraštyje nenurodytam ir teisės jį gauti neturinčiam asmeniui, dėl automobilio praradimo kilo ne siuntėjo Auktion & Markt AG, o atsakovės atsakomybė. Vežėjas, siekdamas pagrįsti, kad jo atsakomybė už krovinį ir prievolė pervežti krovinį yra įvykdyta ir pasibaigusi, privalo įrodyti ne tik tai, jog vežėjas perdavė krovinį kitam asmeniui, bet ir tai, jog vežėjas perdavė krovinį krovinio gavėjui – teisę gauti krovinį turinčiam asmeniui. Tuo atveju, jeigu asmuo, kuriam vežėjas perduoda krovinį, nėra nurodytas gavėju CMR važtaraštyje, vežėjui tenka pareiga įrodyti, kad krovinys perduotas tinkamam asmeniui. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia jos, kaip vežėjos, atsakomybės už automobilio perdavimą teisės jį gauti neturinčiam asmeniui ir jos nešvelnina. Priešingai, L. Ž. bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme metu pateikti paaiškinimai patvirtina, kad atsakovei buvo žinoma, jog L. Ž. nėra krovinio gavėjas, automobilio pervežimo kainą atsakovei sumokėjo ne L. Ž., o A. G. Dėl to akivaizdu, jog atsakovė negalėjo nežinoti, kad automobilį perduoda teisės jį gauti neturinčiam asmeniui. Automobilis buvo prarastas (perduotas teisės jį gauti neturinčiam asmeniui) dėl atsakovės didelio neatsargumo, prilyginamo tyčiai, todėl, vadovaujantis CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalimi, atsakovė negali remtis CMR konvencijos nuostatomis, atleidžiančiomis ją nuo atsakomybės ar ją ribojančiomis, todėl privalo visa apimtimi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Atsakovės didelis neatsargumas pasireiškė tuo, kad nepaisydama vežėjui keliamų atidumo ir rūpestingumo reikalavimų, labai brangų krovinį ji perdavė asmeniui, neturinčiam teisės jo gauti, žinodama apie tai, kad šis asmuo nėra tikrasis krovinio gavėjas. Atsakovė neturėjo teisės vykdyti jokių žodinių nurodymų pakeisti krovinio pristatymo vietą ir (ar) krovinio gavėją, nes tokiais veiksmais ji pažeidė CMR konvencijos 12 straipsnio 5 punkto reikalavimus. Aplinkybė, kad dėl neteisėto automobilio pasisavinimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00096-14, nepaneigia ir nepanaikina atsakovės, kaip automobilį pervežti įsipareigojusio vežėjo, atsakomybės prieš ieškovę už automobilio neišsaugojimą. Atsakovės veiksmas ir didelis neatsargumas bei nerūpestingumas, priimant krovinį pervežimui, pervežant krovinį ir atiduodant automobilį teisės jį gauti neturinčiam asmeniui, prisidėjo ir palengvino nusikaltimo padarymą.
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vokietijoje registruota bendrovė Auktion & Markt AG transporto priemonę „BMW 520 d Steptronic“ (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) 20134 m. sausio 23 d. perdavė vežti UAB „Krantas“ pagal UAB „Dartum“ direktoriaus I. D. išduotą įgaliojimą UAB „Krantas“ vairuotojui V. L. (b. l. 12, 18, 20, 23). Už minėtą automobilį UAB „Dartum“ sumokėjo 22 890,2 Eur Auktion & Markt AG pagal jo išrašytą sąskaitą, iš kurios galima spręsti, jog ginčo automobilis buvo įsigytas aukcione (b. l. 17, 19, 22). Ieškovės UAB „Dartum“ teigimu, iki šiol krovinys nėra pristatytas ir perduotas ieškovei, nes 2014 m. sausio 25 d. atsakovė perdavė krovinį teisės jį gauti neturintiems tretiesiems asmenims, nors nei krovinio siuntėjas, nei ieškovė nebuvo davę atsakovei tokių instrukcijų. Kaip paaiškėjo, automobilis prarastas, todėl, ieškovės teigimu, už krovinio praradimą atsakinga atsakovė. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, su kuo nesutinka atsakovė, motyvuodama tuo, kad ieškovė neįrodė, jog yra automobilio savininkė, teismas neteisingai vertinio tarptautinio krovinių pervežimo važtaraštį, kitus įrodymus, nesiaiškino aplinkybių dėl įgaliojimo V. L. surašymo ir perdavimo, nesiaiškino aplinkybių dėl važtaraščio užpildymo ir pan.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi Ženevos 1956 metų Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR Konvencija) nuostatomis, taip pat CK normomis, kaip įrodymą vertino CMR važtaraštį. Pažymėtina, kad ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė (CMR 1 str. 1 d.). CMR konvencija tarptautinio pervežimo dalyviais nurodo krovinio siuntėją, gavėją, vežėją, taip pat vežėjo agentus, darbuotojus, atstovus ir kt. asmenis. Paprastai vežimo sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Siuntėju laikytinas asmuo, sudaręs sutartį su vežėju. Juo nebūtinai turi būti krovinio pardavėjas, jei pastarasis pats nesudarė sutarties su vežėju. Krovinio gavėjas yra asmuo, kurio naudai sudaroma vežimo sutartis, jis nurodytas važtaraštyje arba vežimo sutartyje, bet nebūtinai prekių pirkėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė vežimo sutartis, pripažino, kad krovinio siuntėjas ir krovinio gavėjas yra ieškovė UAB „Dartum“, ką viso bylos nagrinėjimo metu neigė atsakovė. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliante, mano, kad pirmosios instancijos teismas pilnai neišsiaiškino aplinkybių, susijusių su vežimo sutarties sudarymu, o būtent, nesiaiškino aplinkybių, kas ir su kuo tarėsi dėl automobilio parvežimo iš Vokietijos, kaip ir kada buvo perduotas įgaliojimas atsakovės vairuotojui, kur turėjo būti nuvežtas ir kam turėjo būti perduotas krovinys, kas ir kiek turėjo už tai sumokėti, t. y. neišsiaiškino esminių vežimo sutarties sąlygų. Atsakovės teigimu, už vežimą atsiskaitė krovinį priėmęs trečiasis asmuo L. Ž., tačiau, jo aiškinimu, su vežėju atsiskaitė trečiasis asmuo A. G., tačiau neišsiaiškintos aplinkybės, kieno pavedimu jis ieškojo naujo vežėjo nugabenti krovinį į iškrovimo vietą, kodėl to negalėjo padaryti atsakovės vairuotojas, kaip ir kiek buvo atsiskaityta su atsakove. Kolegijos nuomone, šioms aplinkybėms išsiaiškinti siūlytina šalims pateikti naujus įrodymus, tikslinga apklausti atsakovės vairuotoją V. L., kuri tiesiogiai dalyvavo vežime, būtent jis gavo įgaliojimą, priėmė vežti krovinį pagal nepilnai užpildytą važtaraštį, svarstytinas klausimas dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nes, patenkinus ieškinį, atsakovė galėtų patirtą žalą išsiieškoti iš savo darbuotojo (DK 255 str. 1 d.).
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui išspręsti. Atsižvelgiant į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, būtinybę surinkti daug naujų įrodymų, spręstina, kad byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad bylos esmė gali būti neatskleista dėl to, kad nebuvo surinkti reikalingi įrodymai, nenustatyti reikšmingi faktai, kurie yra būtini sprendimui dėl bylos baigties priimti. Tokio pobūdžio pažeidimas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013). Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių įtraukti į bylą naujus byloje dalyvaujančius asmenis, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti, bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.