Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

2016 m. kovo 1 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. (1.31.)TPB-260-15 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja I. Ž. bei jos atstovė T. Ž., tinkamai informuotos apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b. l. 66-67), į teismo posėdį neatvyko. Neatvykimo priežastys nepraneštos, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.

Atsakovai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai (b. l. 21). Atstovo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu į skundą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (b. l. 27-29) prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti.

Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius turėjo nevertinti teisinės pagalbos teikimo pagal 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (1.31.)TPA-1780-15, kadangi antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas nusitęsė, dėl jos nuomone, Tarnybos Klaipėdos skyriaus veiksmų. Nurodo, jog Tarnybos Klaipėdos skyrius laiku ir tinkamai nagrinėjo pareiškėjos prašymą ir išsprendė antrinės teisinės pagalbos suteikimo klausimą. Pareiškėja 2015 m. spalio 9 d. prašymu Nr. ATP-1813 prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinės bylos Nr. P2-404-769/2014 peržiūrėjimui. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2015 m. spalio 19 d. raštu prašė advokatės L. B. pateikti išvadą, ar nėra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų pagrindų, kuriems esant antrinė teisinė pagalba neteikiama. 2015 m. spalio 19 d. gauta advokatės L. B.išvada, kad civilinės bylos Nr. P2-404-769/2014 nėra galimybės peržiūrėti, tačiau pasiūlė, kad pareiškėja I. Ž. antrinės teisinės pagalbos galėtų kreiptis dėl minėtos civilinės bylos proceso atnaujinimo, pateikdama duomenis, kurie būtų pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2015 m. spalio 26 d. raštu prašė pareiškėją patikslinti 2015 m. spalio 9 d. prašymą ir nurodyti bylos atnaujinimo pagrindus. 2015 m. lapkričio 9 d. Tarnybos Klaipėdos skyriuje gautas I. Ž. 2015 m. spalio 9 d. prašymo Nr. ATP-1813 patikslinimas Nr. 1.7-1045, kuriame pareiškėja nurodė, kad nori kreiptis antrinės teisinės pagalbos dėl civilinės bylos Nr. P2-404-769/2014 atnaujinimo. Pažymi, kad 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. (1.31.)TPA-1780-15 suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl civilinės bylos Nr. P2-404-769/2014 proceso atnaujinimo priimtas per 5 darbo dienas. Akcentuoja, kad pareiškėja tik 2015 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydama patikrinti dėl kokių priežasčių nevykdomas Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. lapkričio 16 d.sprendimas Nr. (1.31.)TPA-1780-15. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2015 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. (1.7)SR-3352 prašė advokatės paaiškinti skundo aplinkybes, kuri paaiškino, jog I. Ž. nesikreipė į advokatę. Atsižvelgiant į tai mano, kad I. Ž. nepagrįstai teigia, kad 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. (1.31.)TPA-1780-15 priėmimas užtruko dėl atsakovo veiksmų.

Prašo netenkinti pareiškėjos prašymo atlyginti neturtinę žalą, kadangi I. Ž. nepateikė argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (minėta, toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. (1.31.)TPB-260-15 (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo I. Ž. atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje taip pat prašo įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl advokato paskyrimo, prisiteisti patirtą 5 000 eurų neturtinę žalą bei 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. (1.31.)TPB-260-15 teisėtumo ir pagrįstumo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis laiduoja asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Tokia asmens teisė gali būti realizuota, pasinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba, kurios teikimą nustato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, o to paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Įstatymo 9 straipsnis nustato, kad Tarnybos uždavinys – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą pagal šį įstatymą. Įgyvendindama nurodytą uždavinį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, atlieka kitas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1082/2011, 2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2138-552/2016 ir kt.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principu. Kad šis principas būtų įgyvendintas, minėtame įstatyme yra numatytos tam tikros išimtys, t. y. nurodyti atvejai, kada valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama (arba nutraukiama). Antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai yra išvardinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje. Nagrinėjamu atveju yra aktualus šio straipsnio 7 dalies 9 punktas, kuris numato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad I. Ž. 2015 m. gruodžio 31 d. prašymu reg. Nr. ATP-2351 kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydama paskirti jai advokatą paruošti atsiliepimą, surinkti įrodymus ir atstovauti ją Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-18286-889/2015, kurioje nagrinėjamas ginčas dėl teismo sprendimo neįvykdymo (b. l. 30-34). Pildydama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1R-124 redakcija) patvirtintą Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formą, grafoje – „Jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsniu, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 procentus, kitą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50 ar 75 procentus) apmokėti“ – pareiškėja pažymėjo atsakymą „Nesutinku“. Skundžiamu 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. (1.31.)TPB-260-15 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Tarnybos Klaipėdos skyrius atsisakė teikti I. Ž. antrinę teisinę pagalbą, vadovaudamasis inter alia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punktu (b. l. 8-9).

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 7 dalį, pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–15 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 25 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymėtina, jog sutikimas apmokėti likusią antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį turi būti aiškiai išreikštas norinčio gauti antrinę teisinę pagalbą asmens prašyme (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju, kaip minėta, tai sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti teikti pareiškėjui šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas.

Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojo Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimas Nr. (1.31.)TPA-1693-25 ir 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. (1.31.)TPA-1780-15, kuriais I. Ž. buvo paskirta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 58-62). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išvada, jog I. Ž. siekia gauti antrinę teisinę pagalbą jau trečioje byloje, tačiau jos teisę į visiškai nemokamą antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas riboja dvejomis bylomis, yra teisinga.

Pareiškėja nagrinėjamoje byloje nesutinka su tuo, kad jos teisę į visiškai nemokamą antrinę teisinę pagalbą yra ribojama dvejomis bylomis ir teigia, jog atsakovas vilkino jos pažeistų teisių gynimą ir laiku nepaskyrė advokato civilinėje byloje Nr. P2-404-769/2014 dėl proceso atnaujinimo, todėl teismo procesai nėra užbaigti ne dėl pareiškėjos kaltės.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir rašytinį advokato sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Įstatymo 11 straipsnio 9 dalis numato, kad spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tarnyba turi teisę prašyti advokato išvados, ar yra šio straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Tarnyba, parinkdama advokatą, atsižvelgia į šio įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes. Šioje dalyje nurodytą išvadą advokatas tarnybai turi pateikti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tarnybos kreipimosi į advokatą dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 13 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui. Jeigu pareiškėjas nepateikė visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per tarnybos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu pagal prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pateiktą informaciją sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, turi būti priimtas skubiai, tarnyba gali nustatyti trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą trūkstamiems dokumentams pateikti.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. spalio 9 d. prašymu Nr. ATP-1813 prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl civilinės bylos Nr. P2-404-769/2014 peržiūrėjimo (b. l. 56). Tarnybos Klaipėdos skyrius 2015 m. spalio 19 d. raštu Nr. (1.7.)SR-3227 kreipėsi į advokatę L. B., prašydamas pateikti išvadą, ar nėra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, kuriems esant antrinė teisinė pagalba neteikiama (b. l. 57). Advokatė L. B. 2015 m. spalio 19 d. raštu Nr. LB-185-15 nurodė, kad civilinės bylos Nr. P2-404-769/2014 nėra galimybės peržiūrėti, tačiau pasiūlė, kad pareiškėja I. Ž. antrinės teisinės pagalbos galėtų kreiptis dėl civilinės bylos Nr. P2-404-769/2014 proceso atnaujinimo, jeigu pareiškėja pateiktų duomenis, kurie būtų pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą (b. l. 55). Tarnybos Klaipėdos skyrius 2015 m. spalio 26 d. raštu Nr. (1.7)SR-3253 prašė pareiškėjos patikslinti 2015 m. spalio 9 d. prašymą Nr. ATP-1813 iki 2015 m. lapkričio 9 d., nurodant kokiu pagrindu pareiškėja nori atnaujinti procesą civilinėje byloje ir pateikti pagrindžiančius dokumentus, patvirtinančius galimybę atnaujinti procesą (b. l. 56). Pareiškėja I. Ž. 2015 m. lapkričio 9 d. patikslintu prašymu Nr. 1.7-1045 nurodė, kad nori kreiptis antrinės teisinės pagalbos dėl civilinės bylos Nr. P2-404-769/2014 atnaujinimo (b. l. 63-64). Tarnybos Klaipėdos skyrius 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (1.31.)TPA-1780-15 tenkino pareiškėjos prašymą ir nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai dėl civilinės bylos Nr. P2-404-769/2014 proceso atnaujinimo, paskiriant advokatę L. B. (b. l. 58-60).

Iš minėtų faktinių aplinkybių matyti, jog Tarnybos Klaipėdos skyriui gavus pareiškėjos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kilo abejonė dėl šios teisinės pagalbos teikimo perspektyvumo (dėl to nebuvo galimybės priimti sprendimą iš karto), todėl jis kreipėsi į advokatę L. B., prašydamas pateikti išvadą, ar nėra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, kuriems esant antrinė teisinė pagalba gali būti neteikiama, t. y. atsakovas veikė vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi. Iš advokatės 2015 m. spalio 19 d. gavęs atsakymą, Tarnybos Klaipėdos skyrius 2015 m. spalio 26 d. raštu Nr. LB-185-15 (nepraleidžiant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyto 5 darbo dienų termino nuo advokato išvados gavimo dienos) pasiūlė pareiškėjai I. Ž. patikslinti prašymą, vietoj to, kad būtų iš karto priėmęs neigiamą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos nesuteikimo pareiškėjai, t. y. atsakovas veikė išskirtinai pareiškėjos naudai, suteikdamas galimybę jai pateikti patikslintą prašymą. Pareiškėjai 2015 m. lapkričio 9 d. patikslintu prašymu kreipusis į Tarnybos Klaipėdos skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu antrinė teisinė pagalba buvo suteikta, t. y. sprendimas priimtas nepažeidžiant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyto 5 darbo dienų termino.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, priimdamas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (1.31.)TPA-1780-15 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, pažeidė teisės aktus ir vilkino jį priimti. Pareiškėja 2015 m. lapkričio 30 d. prašymu kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydama patikrinti dėl kokių priežasčių nevykdomas minėtas sprendimas (b. l. 41-42). Tarnybos Klaipėdos skyrius 2015 m. gruodžio 4 d. raštu įpareigojo advokatę L. B. pateikti informaciją apie antrinės teisinės pagalbos teikimo eigą pagal 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (1.31.)TPA-1780-15 (b. l. 43). Atsakovo atsiliepimo į skundą argumentai bei pateikti rašytiniai įrodymai (advokatės L. B. ataskaitos išrašas, b. l. 51-54) leidžia spręsti, kad pareiškėja, gavusi 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (1.31.)TPA-1780-15 suteikti antrinę teisinę pagalbą, pati nesikreipė į advokatę tikslu gauti teisines paslaugas.

Nagrinėjamoje byloje vertinant priimtą skundžiamą sprendimą pažymėtina, jog vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 5 punktu, pareiškėjas privalo laikydamasis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. Atsižvelgusi į tai, kad I. Ž. kategoriškai nesutinka pati apmokėti atitinkamos dalies būsimų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. nenustačiusi vienos privalomų antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygų, Tarnybos Klaipėdos skyrius priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą netenkinti 2015 m. gruodžio 31 d. I. Ž. prašymo. Akivaizdu, kad teisinės pagalbos teikimas tokioje situacijoje neatitiktų bendrųjų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo apibrėžtų jos teikimo sąlygų, taip pat akivaizdžiai prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principams, nurodytiems įstatymo 3 straipsnyje.

Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimas Nr. (1.31.)TPB-260-15 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, todėl prašymas jį panaikinti netenkintinas. Netenkinus prašymo dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą.

Dėl neturtinės 5 000 Eur žalos atlyginimo bei reikalavimo priteisti 5 procentų metines palūkanas

Pareiškėja I. Ž. skundu taip pat prašo priteisti 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti..

Žalos atlyginimą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK). Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Pagal šią CK normą būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų (valstybės institucijos) veiksmų (neveikimo) neteisėtumo faktas. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Tam, kad atsirastų civilinė atsakomybė (turtinei ir neturtinei žalai atlyginti) įstatymai numato būtinų tam sąlygų visetą: neteisėtą pareigūnų veiką, t. y. netinkamą pareigų atlikimą ar jų visišką neatlikimą, žalą (dėl neteisėtos pareigūnų veikos atsiradusias pasekmes), priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir pareigūnų kaltę. Nesant bent vieno iš šių elementų civilinė atsakomybe negalima.

Nors pareiškėja teigia patyrusi nepatogumus, išgyvenimus, tačiau šioje byloje nenustatyta, jog atsakovas veikė neteisėtai ar pažeidė jo veiklą ir kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, todėl teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra paneigiama, nesant bent vieno privalomo elemento valstybės viešajai atsakomybei atsirasti.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo datos.

Civilinio kodekso 1.136 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, civilinės teisės ir pareigos atsiranda inter alia ir dėl žalos padarymo (1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). CK 6.37 straipsnis reglamentuoja palūkanų pagal prievoles mokėjimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas ir už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taigi ši norma numato vadinamąsias „procesines“ palūkanas, kurios atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją. Ši norma reikšminga esant nesutartinėms prievolėms, t. y. ir prievolėms dėl žalos atlyginimo. Palūkanų dydis šiuo atveju nustatytas CK 6.210 straipsnyje – 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Prievolė mokėti vadinamąsias procesines palūkanas yra išvestinė, o ne savarankiška ir nenustačius teisinį pagrindą atsakomybei taikyti, nekyla ir pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už praleistą piniginės prievolės atlyginti nuostolius įvykdymo terminą, todėl reikalavimas dėl palūkanų priteisimo netenkintinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas bei kitas išlaidas, numatytas šioje straipsnio dalyje.

Pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo negali būti tenkinamas, nes sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu

nusprendžia:

Pareiškėjos I. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.