- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-22
- Bylos Nr.
- 2A-401-653/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00737-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- A. A.
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Virginijaus Kairevičiaus, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 371-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,Svajonė” ieškinį atsakovei A. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė
Ginčo esmė
ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1806,64 EUR skolos, 5 procentus procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė yra skolinga už namo renovacijos darbus, išlaidas už kitas paslaugas, paskolos ir palūkanų dalį už langus. Įsiskolinimo laikotarpis yra nuo 2011-03-01 iki 2014-11-30. Ieškovas nurodė, kad 2007-04-10 bendrijos narių balsavime raštu pritarta (duomenys neskelbtini) namo butų modernizavimui pagal Vilniaus miesto būsto atnaujinimo programą, taip pat pritarta, kad nuo 2007-04-01 būtų kaupiamos lėšos, skirtos namo modernizavimo darbams finansuoti. 2007-12-18 bendrijos narių susirinkime buvo nutarta patvirtinti investicinį projektą bei nutarta, jog pradinį 5 procentų investicijos įnašą pagal pasirašytas rangos sutartis iki 2008-03-01 bendrija sumokės iš turimų sukauptų lėšų. Atkreipė dėmesį, kad 2011-06-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-733-501/2011 buvo patenkintas bendrijos ieškinys ir iš atsakovės A. A. buvo priteista 10963,86 Lt skola su palūkanomis.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) esantis namas buvo renovuotas pagal daugiabučių namų modernizavimo programą, kuriai valstybė skyrė paramą. Ši valstybės parama teikiama pagal piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą. Teisę gauti paramą turi daugiabučio namo butų savininkai, kurie įgyvendina valstybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo projektą ir jei jie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal energijos ir kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui. Valstybės parama teikiama remiantis kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti, ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašu, patvirtintu LR aplinkos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-11-13 įsakymu Nr. D1-681/A1-641. Nurodė, kad, laikotarpiu nuo 2010 m. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl teisės gauti valstybės paramą. Tik 2012 m. viduryje ieškovas nurodė, kad atsakovė nėra įtraukta į paskolos gavėjų sąrašą, nors kreditas imtas, atstovaujant visų daugiabučio namo savininkų interesus. Dėl šios priežasties kreipėsi į valdytoją, kad būtų imtasi priemonių įtraukti ją į paskolos, suteiktos namui atnaujinti projektui įgyvendinti gavėjų sąrašą, tačiau ieškovas atsisakė tokį prašymą tenkinti. Ieškovas nepagrįstai atsisakė ją įtraukti į paskolos gavėjų sąrašą, dėl to iš atsakovės buvo atimta galimybė pasinaudoti valstybės parama, todėl nuostolius, susijusius su paskolos ir palūkanų mokėjimu, turi prisiimti ieškovas. Nurodė, kad ieškovas už kitas paslaugas reikalauja 637,96 EUR skolos, iš kurių atsakovė yra apmokėjusi 414,79 EUR. Likusi neapmokėta suma yra 223, 17 EUR, su kuria atsakovė nesutinka, kadangi ši suma yra dėl darbuotojų darbo užmokesčio, Sodros mokėjimų, bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidų ir bendros elektros išlaidų. Pažymėjo, kad nustatyti darbuotojų darbo užmokestį, nuolatinės techninės priežiūros išlaidų dydį yra ne bendrijos valdybos prerogatyva, o bendrijos narių susirinkimo funkcija. Nurodė, kad taip pat nesutinka su bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidomis, kurios nuo 2011 m. nepagrįstai buvo dvigubai padidintos. Taip pat teismo posėdyje nurodė, kad yra suklastoti susirinkimų protokolai Nr. 49, 57 ir Nr. 64, tačiau su ieškiniu ji sutinka iš dalies. Nurodė, kad nesutinka su paskaičiuotais darbuotojų darbo užmokesčiu, amortizacija, elektros paslaugomis, taip pat nurodė, kad ieškovas turi perskaičiuoti skolą už renovacijos darbus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai: priteisti iš atsakovės ieškovo 371-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Svajonė“ naudai 1806,64 EUR skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1806,64 EUR sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2015-01-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei, kuri yra 371-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Svajonė“ narė. Atsakovė savo parašu patvirtino pritarimą namo (duomenys neskelbtini), renovacijai. 2007-04-10 bendrijos narių balsavime raštu pritarta tam, kad (duomenys neskelbtini) būtų modernizuojamas pagal Vilniaus miesto būsto atnaujinimo programą “Atnaujinkime būstą - atnaujinkime miestą", taip pat pritarta tam, kad nuo 2007-04-01 būtų kaupiamos lėšos, skirtos namo modernizavimo darbams finansuoti. 2007-12-18 bendrijos narių susirinkime nutarta patvirtinti investicinį projektą bei nutarta, jog pradinį 5 procentų investicijos įnašą pagal pasirašytas rangos sutartis iki 2008-03-01 bendrija sumokės iš turimų sukauptų lėšų arba surinks iš kitų patalpų savininkų kartu su kitais mokesčiais. 2011-06-20 statybos užbaigimo komisija, patikrinusi (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo atitiktį statinio projektui ir pateiktus dokumentus, nustatė, kad statyba baigta ir statinys atitinka statinio projekto sprendinius. Nustatyta, kad 2010-09-09 AB “Citadelė” bankas ir ieškovas, veikiantis pagal bendrijos narių susirinkimo protokolą 2007-12-18, sudarė susitarimą dėl 2008-03-19 kreditavimo sutarties Nr. KS/831 pratęsimo, kurioje nurodyta, jog bankas suteikė kredito gavėjui 1661300 Lt sumos kreditą daugiabučio namo renovacijai, negrąžinta kredito dalis yra 61107,69 Lt, galutinis kredito grąžinimo terminas 2018-09-18. Atsakovės skola ieškovui sudaro 1806,64 EUR.
Byloje nustatyta, kad tiek dėl namo rūsyje sumontuotų naujų šviestuvų, jungiklių, paskirstymo skydelių su automatiniais jungikliais ir laiko rėlėmis, špižinės kanalizacijos demontavimo, naujo vamzdyno sumontavimo, paskolos, darbuotojų darbo užmokesčio, amortizacijos, šiukšlių išvežimo tarifų buvo sutarta visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose (b. l. 41, 24, 25-30, 79-82, 83-92, 95-98, 99-102, 103-109, 110-112). Atsakovė nurodo, jog dalis šių sprendimų protokolų yra suklastoti. Byloje nėra jokių duomenų, kad bendrijos narių susirinkimo nutarimai būtų nuginčyti ar teisme būtų nagrinėjamas ginčas dėl šių nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo. Toks reikalavimas nėra pareikštas ir nagrinėjamoje byloje. Atsakovė, žinodama apie nutarimų priėmimą, nesiėmė jokių teisinių priemonių jiems nuginčyti, bet atsisakė juos vykdyti, taip be teisėto pagrindo taikydama įstatymuose nenumatytą savigynos formą. Dėl nurodytų priežasčių teismas daro išvadą, jog atsakovės argumentai, susiję su bendrijos nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, būtų reikšmingi nagrinėjant ieškinį dėl atitinkamų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, tačiau negali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl nutarimų vykdymo, kadangi teismas, iš vienos pusės, neturi jokio pagrindo savo iniciatyva pripažinti nutarimus neteisėtais, iš kitos pusės, negali savo sprendimu pateisinti nutarimų nevykdymo. Kaip minėta, nutarimų, kuriais buvo apspręstas mokėjimų įmokų dydis, teisėtumas nėra nagrinėjamos bylos dalyku, todėl, esant nenuginčytiems nutarimams, abejoti ieškovo pateiktų skaičiavimų, pagal kuriuos paskirstomos išlaidos patalpų savininkams, nėra pagrindo, dėl to atsakovės motyvai dėl atsakovei skaičiuojamų mokesčių nepagrįstumo yra neteisingi ir atmestini.
Nors atsakovė pagal 2010-10-04 Vilniaus miesto savivaldybės socialinių išmokų skyriaus pažymą Nr. 9530 turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją 2010 m. liepos mėnesiui, tačiau atsakovė šios savo teisės įstatymų nustatyta tvarka nerealizavo, t. y. neprašė įtraukti ją į namo narių sąrašą, kuriems reikalinga paskola, kai toks klausimas buvo sprendžiamas, nepateikė pažymos bendrijai (2009-11-13 LR aplinkos ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. D1-681/A1-641 dėl kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti ir palūkanų mokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją tvarkos aprašo patvirtinimo 17 punktas), dėl to ieškovas negalėjo rengti paraiškos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuri lėšas pervestų į ieškovo sąskaitą ir kurias vėliau ieškovas pervestų kredito gavėjui (tvarkos aprašo 18-20 punktai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantė apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl 1704,48 Eur priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Nurodė, kad 44,47 Eur suma už apšvietimą paskaičiuota ne pagal skaitiklių parodymus, kainas už apšvietimą nustato ne gyventojų susirinkimas.
2015-05-20 susirinkimo metu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl amortizacijos išlaidų padidinimo, todėl 76,54 Eur suma priteista nepagrįstai. Apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymą – susirinkimo protokolą, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina apeliantės teisę į paramą, o dėl paramos turėjo kreiptis į savivaldybę ieškovas. Tik 2012 m. viduryje ieškovas nurodė, kad atsakovė nėra įtrauktą į paskolos gavėjų sąrašą, nors kreditas buvo imtas visos bendrijos vardu, todėl, apeliantės nuomone, ji taip pat yra kredito gavėja. Dėl to atsakovė kreipėsi į ieškovą, tačiau prašymas nebuvo patenkintas.
Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių dėl kokių priežasčių atliekant remonto darbus nebuvo naudojamos administratoriaus surinktos amortizacinės lėšos. Taip pat nebuvo gautas bendrijos narių sutikimas balkonų rekonstrukcijai.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad šiuo metu jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovės priteista skola už renovacijos pradinį įnašą ir kitas paslaugas. Pritarė pirmosios instancijos teismo argumentas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolės sumokėti už namo renovacijos darbus, išlaidas už kitas paslaugas.
CK 4.75 str. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Šiuo atveju apeliantė neginčija, kad dėl apmokėjimo tvarkos už bendrojo naudojimo objektų apšvietimą yra priimtas atsakovo susirinkimo protokolas Nr. 51. Atsakovė nereiškė reikalavimų šioje byloje dėl minėto sprendimo nuginčijimo, todėl turi vykdyti bendrijos narių priimtą sprendimą, taip pat šios bylos dalykas nėra susijęs su energijos teikėjo reikalavimais apmokėti už suteiktas paslaugas. Dėl šių motyvų apeliantės argumentai dėl 44,47 Eur sumos priteisimo atmestini.
Apeliantė teigia, kad 2015-05-20 susirinkimo metu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl amortizacijos išlaidų padidinimo. Tačiau teismui buvo pateiktas minėto susirinkimo protokolas, (1 t. b.l. 134) iš kurio matyti, kad buvo nutarta amortizacijos mokestį padidinti iki 20 ct. Pažymėtina, kad atsakovės atsikirtimai į ieškinį buvo aptarti ir 2015-05-04 bendrijos valdybos posėdyje, kuriame buvo patvirtinta, jog visi atitinkamai sprendimai buvo priimti (b.l. 167). Taigi, net ir esant to paties posėdžio keliems protokolams, šioje byloje nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog atitinkamas sprendimas nebuvo priimtas. Kita vertus, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė, žinodama apie nutarimų priėmimą, nesiėmė priemonių jiems nuginčyti. Dėl to bei atsižvelgus į ginčo ribas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir nepriėmė atsakovės pateikto įrodymo, kaip nesusijusio su byla (CPK 180 str.).
Apeliante deklaratyviai teigia, jog ji tinkamai realizavo teisę į paramą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ji prašė įtraukti ją į namo narių sąrašą, kuriems reikalinga paskola, kai toks klausimas buvo sprendžiamas, taip pat nėra duomenų, kad ji pateikė pažymą apie jai suteiktą kompensaciją bendrijai tam, kad būtų atliktos likusios valstybės paramos teikimo procedūros, todėl nepriklausomai nuo to ar atsakovė turi teisę į paramą, ji šios teisės neįgyvendino, todėl šioje situacijoje turi sumokėti kredito įmokas ir palūkanas. Tai, kad vėliau ieškovas atsakovės prašymo netenkino nesudaro šios bylos dalyko, nes bendrijos sprendimai gali būti ginčijami įstatymų nustatyta tvarka, o atitinkamo reikalavimo šioje byloje nebuvo pareikšta.
Apeliantei nenuginčijus skolos dydžio paskaičiavimų, esant priimtiems bendraturčių bendrijos narių susirinkimų sprendimams dėl bendro turto valdymo ( b. l. 41, 24, 25-30, 79-82, 83-92, 95-98, 99-102, 103-109, 110-112), atsakovei pritarus namo (duomenys neskelbtini), renovacijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovės, kaip bendraturtės, prievolę apmokėti už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus pagal CK 4.83 str. 3 d.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Atsižvelgus į tai, kad byla teisiniu požiūriu nėra sudėtinga, nėra didelės apimties, joje nėra sprendžiami nauji teisės taikymo klausimai, atsakovo prašomos priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažinamos iki 150 Eur. Taip pat iš bylos matyti, kad apeliantė nesumokėjo 51,13 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo. Kadangi byla išnagrinėta ir apeliacinis skundas atmestas, iš apeliantės valstybės naudai priteisiamas minėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
nutarė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės A. A. ieškovo 371-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,Svajonė” naudai 150 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš apeliantės A. A. valstybės naudai 51,13 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.