Utenos apylinkės teismo nutartis

2020-07-09 · Civilinė byla Nr. e2-3486-839/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-09
Bylos Nr.
e2-3486-839/2020
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00372-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gediminas Karpavičius
Atsakovas
J. Ž.
Ieškovas
J. B.
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. e2-3486-839/2020Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00372-2020-6Procesinio sprendimo kategorija; (S) 3.2.6.5.3.; 3.2.7.1.
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 9 d.Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Gediminas Karpavičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės J. Ž. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei J. Ž., trečiasis asmuo - Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl teisės suderinti žemės sklypo kadastro duomenis ir juos įregistruoti be bendraturtės sutikimo ir naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apylinkės teisme Utenos rūmuose 2020-05-20 civilinėje byloje buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovės J. B. ieškinys patenkintas visiškai ir pripažinta J. B. teisė be atsakovės J. Ž. sutikimo pateikti suderinimui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, žemės sklypų kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal matininko J. D. 2019-12-11 ir 2019-12-16 parengtus šių žemės sklypų planus bei parengtas šių žemės sklypų kadastro duomenų bylas be atsakovės sutikimo, įskaitant be atsakovės parašų žemės sklypų planuose bei žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktuose, ir leista Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos priimti sprendimą tvirtinti šių žemės sklypų kadastro duomenis be atsakovės sutikimo suteikiant teisę ieškovei kadastro duomenis įregistruoti VĮ „Registrų centras“ be atsakovės bendraturtės J. Ž. prašymo ar sutikimo. Nustatyta žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 8257-0001-0318 naudojimo tvarka pagal 2020-01-08 matininko J. D. parengtą Bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir nustatyta, kad ieškovė J. B. asmeniškai naudojasi žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalimi „A“, o plane nurodyta žemės sklypo dalimi „C“ ieškovė J. B. ir atsakovė J. Ž. bei trečiasis asmuo - Lietuvos Respublika naudojasi bendrai, plane nurodyta žemės sklypo dalimi „B“ naudojasi bendrai atsakovė J. Ž. bei trečiasis asmuo - Lietuvos Respublika. Taip pat nustatyta žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 8257-0001-0319 naudojimo tvarka pagal 2020-01-08 matininko J. D. parengtą Bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir nustatyta, kad ieškovė J. B. asmeniškai naudojasi žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalimi „A“, o plane nurodyta žemės sklypo dalimi „C“ ieškovė J. B. ir atsakovė J. Ž. bei trečiasis asmuo - Lietuvos Respublika naudojasi bendrai, plane nurodyta žemės sklypo dalimi „B“ naudojasi bendrai atsakovė J. Ž. bei trečiasis asmuo - Lietuvos Respublika. Iš atsakovės J. Ž., ieškovės J. B., naudai priteista 150,00 EUR žyminio mokesčio ir 450,00 EUR teisinės pagalbos išlaidų.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo teismą panaikinti byloje priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nes jokių teismo dokumentų negavo ir apie bylą nieko nežinojo. Su teismo sprendimu už akių nesutinka, nes trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nepateikus atsiliepimo į ieškinį teismas negalėjo pagrįstai išnagrinėti ieškinio. Be to, Lietuvos Respublika yra vienas iš žemės sklypų bendraturčių, todėl nagrinėjama byla tiesiogiai liečia jos teises ir pareigas. Lietuvos Respublika byloje turėtų dalyvauti, kaip atsakovas, o ne trečiasis asmuo. Atsakovei neaišku ar ieškovės pateikta naudojimosi žemės sklypais tvarka atitinka faktinę situaciją ar išspręstas patekimo į vieną ar kitą žemės sklypų dalį klausimas, ar išlaikytos nuosavybės teisės dalys, ar žemės sklype esančios statinių liekanos ir augmenija patenka ir į kurią naudojimosi sklypais dalį. Ieškovė praeityje atsakovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, nes be jos sutikimo deklaravo žemę dukros vardu ir gavo pajamas, todėl atsakovė nepasitiki ieškove.

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priimtas 2020-06-10 ir išsiųstas ieškovei. 2020-06-25 teisme gautas ieškovės (per atstovę) atsiliepimas į pareiškimą, kuriame nurodyta, kad ieškovė su pareiškimu nesutinka. Ieškovės manymu atsakovė pašto siuntą gavo, tačiau ją ignoravo ir dėl to turėtų prisiimti kilusias pasekmes. Atsakovė neleidžia naudotis ieškovei žemės sklypais, tačiau konkrečių nesutikimo motyvų nenurodo. Ieškovė trečiuoju asmeniu įtraukė dalyvauti Lietuvos Respubliką, nes prieštaravimų iš šio bendrasavininkio nėra, todėl įtraukti šį asmenį atsakovu ieškovė neturi nei teisės nei pareigos. Atsižvelgiant į šio asmens procesinę padėtį byloje, šio asmens atsiliepimas į ieškinį nėra būtinas. Taip pat nesutinka su atsakovės teiginiu, kad neišspręstas patekimo į sklypų dalis klausimas ir todėl neaišku ar nustatyta naudojimosi sklypais tvarka atitinka faktinę situaciją. Pažymi, kad kartu su ieškiniu pateikti kvalifikuoto matininko parengti naudojimosi tvarkos planai, kuriuose yra visi atsakovę dominantys atsakymai. Be to, atsakovė visada gali sklypų koordinates nusistatyti ir matyti natūroje. Susisiekimas su atskiromis sklypų dalimis yra užtikrintas, o atsakovei pagal jos išreikštą pageidavimą kartu su valstybe palikta naudotis ta sklypo dalimis, kurioje yra šulinys ir jos nurodomi medžiai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pažymėtina, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 dalis). CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Atsakovė, teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neigia ir ginčija vieną iš sąlygų sprendimui už akių peržiūrėti – galėjimą priimti sprendimą už akių, teigdama, kad atsakovė nebuvo informuotas (nieko nežinojo) apie teisme iškeltą bylą ir pareikštą ieškinį.

Aktualioje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamoje vietoje (2019-01-02 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-31-403/2019).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškinys atsakovei buvo siųstas du kartus žinomu atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), nurodant pašto įstaigai saugoti voką 7 bei 30 dienų. Taip pat patikrinti VSDFV duomenys ir nustatyta, kad atsakovė šiuo metu niekur nedirba, jai mokama senatvės pensija. 2020-05-20 priimtas sprendimas už akių atsakovei taip pat išsiųstas jos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų galima teigti, jog atsakovė pašto siuntą nurodytu adresu priėmė, nes 2020-05-25 atsakovė kreipėsi dėl teisinės pagalbos gavimo siekiant priimto sprendimo peržiūrėjimo ir nustatytu terminu byloje gautas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Iš šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad teikiant atsakovei procesinius dokumentus (ieškinį, pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo) buvo pasinaudota visomis įstatyme numatytomis galimybėmis informuoti atsakovę apie pradėtą teisminį procesą ir neradus atsakovės jos gyvenamosios vietos adresu pirmą kartą bei nesant VSDFV duomenų apie jos darbovietę, pakartotinai siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Kitų duomenų, kuriais remiantis atsakovei galėjo būti įteikti procesiniai dokumentai, byloje nėra (CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju atsakovei procesinius dokumentus įteikus CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis, laikytina, kad atsakovei per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, nesant svarbių priežasčių, galėjo būti priimtas sprendimas už akių byloje.

Dėl aplinkybių, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

Kaip minėta CPK 288 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindus, nustato, kad teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Teismo vertinimu, kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovės J. Ž. pateikti įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti.

Nagrinėjamuoju atveju ieškovė buvo pareiškusi reikalavimus dėl teisės suderinti žemės sklypo kadastro duomenis ir juos įregistruoti be bendraturtės sutikimo ir naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo.

Atsakovė J. Ž, teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kartu į bylą pateikė šulinio fotonuotrauką, žemės sklypų planus, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atsakymus atsakovei. Dalis šių naujai atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų nėra niekaip susiję su nagrinėjama byla pvz., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atsakymai, kuriose pateikiama informacija apie paramos gavėjos S. N. skolą Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir informacija apie žemės sklypų deklaravimą 2015 metais. Atsakovės pateikti žemės sklypų planai taip pat yra pateikti ir ieškovės kartu su ieškiniu bei teismo įvertinti 2020-05-20 priimtame sprendime už akių. Atsakovė, teikdama šulinio nuotrauką kelia klausimą, į kurią sklypo dalį patenka šis daiktas ir medžiai, tačiau atsakymai į ieškovės keliamus klausimus nevisiškai susiję su priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, t. y. nėra aišku, kaip atsakovės nurodytos aplinkybės galėjo įtakoti tai, kad ieškovės reikalavimai priimant sprendimą už akių negalėjo būti išspręsti (patenkinti). Kita vertus, naudojimosi žemės sklypu tvarka gali būti pakeista bendrasavininkių sutarimu.

Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L. , bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L. , bylos Nr. 3K-3-353/2009).

Teismo vertinimu, pasiūlyta naudojimosi tvarka atitinka visų bendraturčių interesus, nes kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir pagal byloje pateiktus duomenis visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes iš esmės vienodo vertingumo daikto dalys. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys iš esmės nesiskiria nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių; tvarka objektyviai sumažina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; išspręsti patekimo į bendraturčių dalis klausimai; taigi, teismo nuomone, tvarka racionali, nustato efektyvų, ekonomišką daikto naudojimą.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra pateikta objektyvių įrodymų, turinčių įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovės nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai nepaneigia Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-05-20 priimto sprendimo už akių pagrįstumo ir teisėtumo civilinėje byloje Nr. e2-1713-839/2020, todėl atsakovės pareiškimas netenkintinas (CPK 288 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 288 straipsniu,

nutaria:

pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėjas Gediminas Karpavičius