Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Gediminas Karpavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1713-839/2020 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei J. Ž., trečiasis asmuo - Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl teisės suderinti žemės sklypo kadastro duomenis ir juos įregistruoti be bendraturtės sutikimo ir naudojimosi žemės sklypais nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo - Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė.

Ieškinyje išdėstytų aplinkybių patvirtinimui ieškovė pateikė šiuos įrodymus: žemės sklypo planus, VĮ ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašą, kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus, žemės sklypų ribų paženklinimo parodymo aktus, žemės sklypų kadastro duomenis, žemės ūkio paskirties žemės vertės apskaičiavimo aktus, miškų ūkio paskirties žemės sklypų vertės apskaičiavimo aktus, siuntų siuntimo sąrašą, kvietimus, pranešimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pranešimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, atsakymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą, pinigų priėmimo kvitą, PVM sąskaitą – faktūrą už suteiktas teisines paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikinus, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė J. B. ir atsakovė J. Ž. bei trečiasis asmuo – Lietuvos Respublika yra žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai, bendraturčiai.

Ieškovė kreipėsi į matininką J. D. atlikti bendrų sklypų kadastrinius matavimus, matininkas šiuos matavimus atliko, sklypo ribas paženklino vietovėje, parengė žemės sklypų planus, žemės sklypo kadastro duomenų bylas bei naudojimosi žemės sklypais planus.

Atsakovė į žemės sklypų ribų ženklinimą neatvyko, pasirašyti reikiamus dokumentus (žemės sklypų planus ir žemės sklypų ribų paženklinimo aktus) atsisakė nenurodydama jokių motyvų.

CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinį reikalavimą bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimui – bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui, naudojimui, disponavimui. Siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; kt.). Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.

Atsakovė, neatvykdama į žemės sklypų ribų ženklinimą ir nepasirašydama reikiamų dokumentų, negali užkirsti kelio ieškovei atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus ir įteisinti jų rezultatus. Be abejo šalys turi teisę savo interesų siekti skirtingais būdais, tačiau net ir nesutikdamos (net ir nesant aiškiai išreikšto nesutikimo) su kitos šalies pasirinktu teisėtu savo teisių įgyvendinimo būdu negali trukdyti kitai šaliai, jeigu šios pasirinktas būdas niekaip kitos šalies teisų ir interesų.

Kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą tvarką nustato Kadastro nuostatai (Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis). Nuostatų 65 punktas numato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Nuostatų 67 punktas numato, kad tais atvejais kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Nuostatų 84 punktas numato, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Šio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.

Iš bylos duomenų matyti, kad matininkas J. D. nustatyta tvarka kadastro duomenų bylas pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriui (toliau NŽT) patikrai. Iš skyriaus surašytų žemės sklypo kadastro duomenų bylų tikrinimo aktų matyti, kad skyrius, patikrinęs kadastro duomenų bylas, jokių pažeidimų nenustatė, išskyrus tą, kad žemės sklypų planai nesuderinti su J. Ž.. NŽT vertinimu kadastriniai matavimai atlikti tinkamai, neegzistuoja jokios kitos priežastys neigiamai išvadai, išskyrus bendraturtės suderinimo nebuvimą.

Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Nors atsakovė juose nepasirašė (1 punktas), tačiau kiti sklypų bendraturčiais dokumentus pasirašė ir pretenzijų dėl kadastrinių matavimų nepareiškė. Toks atsakovės elgesys neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ieškoti bendraturčiams priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nes vien tik dėl savo subjektyvaus įsitikinimo, atsakovė trukdo ieškovei įgyvendinti savo teisę valdyti ir naudotis nuosavybės teise turimais žemės sklypais savo nuožiūra.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir jai pripažintina teisė be atsakovės sutikimo atlikti visus teisės aktuose numatytus privalomus veiksmus dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų kadastro duomenų įregistravimo viešajame registre, atlikus kadastrinius matavimus.

Dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo.

CK 4.75 str. 1 d. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Šiuo susitarimu bendraturčiai gali nustatyti naudojimosi tvarką - kaip bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis namo patalpomis ar kito nekilnojamojo ir kilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendrą daiktą padidinus, pasikeitus savininkų skaičiui, taip pat kitokių reikšmingų faktų pagrindu, ši dalis gali didėti ar mažėti. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tai yra įstatyminė bendraturčio teisė. Pareiškus tokį reikalavimą teismas turi jį išspręsti. Įstatymas nedraudžia ir tokio atidalinimo būdo, kai atidalijamas vienas bendraturtis, o kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti ir toliau lieka likusios dalies bendrosios dalinės nuosavybės savininkais.

Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei J. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), likusi žemės sklypų dalis po 1/3 dalį priklauso J. Ž. ir Lietuvos Respublikai. Ieškovė siūlė atsakovei taikiai susitarti dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos, t. y. 2020-01-10 siuntė atsakovei pranešimą, kuriuo informavo atsakovę apie atliktus kadastrinius matavimus ir būtinybę taikiai išspręsti klausimą dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos, tačiau atsakovė savo pozicijos ir pasiūlymų dėl atliktų kadastrinių matavimų ir ieškovės parengtos naudojimosi žemės sklypais tvarkos nepateikė, byloje pateiktuose žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planuose nepasirašė. Kitas žemės sklypų bendrasavininkas, t. y. Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 2020 m. vasario 18 d. atsakyme ieškovės atstovei nurodė, kad ieškovės siūlomai žemės sklypų naudojimosi tvarkai neprieštarauja. Iš to darytina išvada, kad ieškovei ir atsakovei nepavyko susitarti dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą. Atsakovė savo pozicijos dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo nėra išsakiusi. Ieškovės teigimu, Bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planuose nustatyta naudojimosi tvarka yra pagrįsta ir nepažeidžianti nė vieno bendraturčio teisių.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir nustatytina žemės sklypų naudojimosi tvarka pagal ieškovės pateiktus 2020-01-08 matininko J. D. parengtus Bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos planus nustatant ieškovei J. B. asmeniškai naudotis žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 8257-0001-0318, plane nurodyta žemės sklypo dalimi „A“, o plane nurodyta žemės sklypo dalimi „C“ žemės sklypo savininkams naudotis bendrai, plane nurodyta žemės sklypo dalimi „B“ naudotis bendrai atsakovei ir trečiajam asmeniui, taip pat nustatant ieškovei J. B. asmeniškai naudotis žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 8257-0001-0319 plane nurodyta žemės sklypo dalimi „A“, o plane nurodyta žemės sklypo dalimi „C“ žemės sklypo savininkams naudotis bendrai, plane nurodyta žemės sklypo dalimi „B“ naudotis bendrai atsakovei ir trečiajam asmeniui.

Tenkinant ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistina 150,00 EUR žyminio mokesčio ir 450,00 EUR teisinės pagalbos išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 285, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti J. B. teisę be atsakovės J. Ž. sutikimo pateikti suderinimui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, žemės sklypų kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal matininko J. D. 2019-12-11 ir 2019-12-16 parengtus šių žemės sklypų planus bei parengtas šių žemės sklypų kadastro duomenų bylas be atsakovės sutikimo, įskaitant be atsakovės parašų žemės sklypų planuose bei žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktuose, ir leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos priimti sprendimą tvirtinti šių žemės sklypų kadastro duomenis be atsakovės sutikimo suteikiant teisę ieškovei kadastro duomenis įregistruoti VĮ „Registrų centras“ be atsakovės bendraturtės J. Ž. prašymo ar sutikimo.

Nustatyti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo tvarką pagal 2020-01-08 matininko J. D. parengtą Bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir nustatyti, kad ieškovė J. B. asmeniškai naudojasi žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalimi „A“, o plane nurodyta žemės sklypo dalimi „C“ ieškovė J. B. ir atsakovė J. Ž. bei trečiasis asmuo - Lietuvos Respublika naudojasi bendrai, plane nurodyta žemės sklypo dalimi „B“ naudojasi bendrai atsakovė J. Ž. bei trečiasis asmuo - Lietuvos Respublika.

Nustatyti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo tvarką pagal 2020-01-08 matininko J. D. parengtą Bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir nustatyti, kad ieškovė J. B. asmeniškai naudojasi žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalimi „A“, o plane nurodyta žemės sklypo dalimi „C“ ieškovė J. B. ir atsakovė J. Ž. bei trečiasis asmuo - Lietuvos Respublika naudojasi bendrai, plane nurodyta žemės sklypo dalimi „B“ naudojasi bendrai atsakovė J. Ž. bei trečiasis asmuo - Lietuvos Respublika.

Priteisti iš atsakovės J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai: 150,00 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 450,00 EUR (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau atsakovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams.