- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- eI-4425-535/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02576-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- L. O., M. P.
- Trečiasis asmuo
- A. Ž., A. N., J. K., J. S., M. K., M. D. M., M. P., V. V., V. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, S. K., L. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų J. G.-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Rūtos Miliuvienės,
dalyvaujant pareiškėjoms L. O. ir M. P., jų atstovei advokatei Nataljai Soroko, atsakovės atstovui Vytautui Nemeikai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. Ž. (A. Ž.), A. N., J. K., J. S. (J. S.), M. K., M. D. M., M. P. (M. P.), V. V., V. Č., vertėjai I. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. O. ir M. P. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, S. K. (S. K.), L. K. (L. K.), M. K., J. S.) J. S., A. N., J. K., M. P. (M. P.), M. P. (M. P.), A. Ž. (A. Ž.), J. Ž., M. D. M., V. Č., R. O. (R. O.), S. U. (S. U.), A. N., V. P. (V. P.), G. V., V. V., V. U. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiskmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos L. O. ir M. P. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2019-06-10 sprendimą Nr. A63-124/19 (68112) (3.2.1-EM4) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir sklypo suprojektavimo“; 2) įpareigoti Administraciją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo (dabar - Vilniaus miestas) teritorijoje šalia daugiaaukščių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimui suprojektuoti apie 17 014 kv. m ploto grąžintiną natūra atskirą žemės sklypą, atlikti jo kadastrinius matavimus, parengti kadastro duomenų bylą, patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą ir pateikti šiuos dokumentus Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti; 3) priteisti iš atsakovės Administracijos jų naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjos paaiškina, kad atsakovė 2019-06-10 sprendimu Nr. A63-124/19 (68112) (3.2.1-EM4) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir sklypo suprojektavimo“ (toliau - Sprendimas) atsisakė projektuoti papildomą žemės sklypą teritorijoje šalia daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose nuosavybės teisėms į žemę atkurti ir pasiūlė dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių (toliau – Skyrius).
Pareiškėjos nurodo, kad jos, kaip pretendentų J. P. ir A. P., paveldėtojos ir teisių perėmėjos, siekia, kad nuosavybės teises į žemę, turėtą (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, atkūrimo procesas minėtų pretendentų vardu būtų užbaigtas bei būtų suprojektuotas žemės sklypas šalia daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose nuosavybės teisėms į žemę natūra atkurti bendroje dalinėje nuosavybėje kartu su kitais buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentais.
Pareiškėjos vadovaujasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – Atkūrimo įstatymas), remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) praktika, ir teigia, kad teritorija šalia daugiabučių gyvenamųjų namų prie (duomenys neskelbtini) atitinka neužstatytos žemės sampratą, o todėl yra pagrindas ją grąžinti natūra.
Pažymi, kad pagal Administracijos direktoriaus 2012-01-27 įsakymo Nr. 30-200 ,,Dėl pritarimo Lazdynų seniūnijos 192 ha teritorijos, Verkių seniūnijos Baltupių rajono 48 ha teritorijos, Fabijoniškių seniūnijos dalies 121 ha teritorijos, Žirmūnų seniūnijos dalies 34 ha teritorijos ir Žirmūnų seniūnijos dalies 224 ha teritorijos schemoms“, kuriuo pritarta ir Sprendime paminėtai Baltupių schemai, 2 punktą schemos yra dokumentai, kuriais remiantis planuojami nurodytų 1 punkte seniūnijų teritorijų sklypai prie esamų gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių, aikštėms, parkams, miesto skverams, želdynams ir esamoms susisiekimo komunikacijoms eksploatuoti, jei tai neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir teisės aktams. Taigi Baltupių schema yra dokumentas, pagal kurį tik planuojami žemės sklypai, bet ne dokumentas, kuriame suplanuota konkrečių objektų statyba. Šiuo konkrečiu atveju Baltupių schemoje nėra įvardyta, kokie konkrečiai objektai turi būti pastatyti ginčo teritorijoje, patenkančioje į zoną ,,T64“, šių objektų vieta ir parametrai Baltupių schemoje taip pat nepažymėti. Todėl nėra pagrindo teigti, jog ginčo teritorijoje automobilių aikštelių, vaikų žaidimų aikštelių, sporto aikštynų, privažiavimų, takų įrengimas atitinka Baltupių schemos sprendinius, be to, tokie objektai realiai nėra įrengti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos nurodo, kad pagrindinis argumentas, dėl kurio savivaldybė laiko ginčo teritoriją reikalingą visuomenei ir kodėl joje netikslinga projektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą, yra tas, kad pagal 1977 m. generalinį planą ir Bendrąjį planą nenumatyta šios teritorijos užstatyti naujais pastatais. Pareiškėjos atkreipia dėmesį, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos nenustato žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei vien dėl to, jog teritorijų planavimo dokumentai nenumato konkrečioje teritorijoje naujos statybos. Pareiškėjų teigimu, 1977 m. generalinis planas numatė tik (duomenys neskelbtini) mikrorajono I-os statybos eilę, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis išsprendė dėl visos teritorijos naudojimo režimo bei ginčo teritoriją paliko kaip bendrojo (viešojo) naudojimo teritoriją, kuria galėtų naudotis viso rajono gyventojai. Pažymi, kad pagal Bendrojo plano sprendinius visa ginčo teritorija patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos ribas.
Šalies argumentai
Pareiškėjų teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2016-08-24 sprendimas nepagrindžia ginčo teritorijos reikalingumo visuomenės poreikiams. Šis sprendimas yra nekonkretus, jis nėra priimtas dėl ginčo teritorijos, jis yra be grafinės dalies, kurioje būtų pažymėtos Vilniaus miesto teritorijos, kurios šiuo sprendimu Taryba nusprendė priskirti svarbioms vietos bendruomenei teritorijoms. Savivaldybė dar 2015 metais buvo priėmusi sprendimą suprojektuoti ginčo teritorijoje natūra grąžintiną žemės sklypą, o Tarybos 2016-08-24 sprendimas įsigaliojo tik 2017-06-29. Pareiškėjos atkreipia dėmesį, kad teisės aktai negalioja į praeitį.
Pareiškėjos nurodo, kad atsakovė Sprendimą taip pat grindžia šiuo metu rengiamo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais ginčo teritorijoje, tačiau naujas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas yra tik rengimo stadijoje, todėl juo savivaldybė negalėjo vadovautis.
Pareiškėjų teigimu, atsižvelgiant į tai, kad ginčo teritorijoje, kurioje siekiama atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, nėra valstybės reikšmės miškų, ši teritorija yra laisva (neužstatyta) žemė, jai nėra išreikštas realus ir konkretus visuomenės poreikis, savivaldybė įpareigotina ginčo teritorijoje suprojektuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra.
Atsiliepimas
Atsakovė Administracija su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pabrėžia, kad ginčo teritorija negali būti grąžinama natūra pareiškėjoms, kadangi ši žemė reikalinga visuomenės poreikiams. Vertinant pareiškėjų argumentą, kad ginčo teritorija faktiškai nėra naudojama, pastebi, kad iš pačių pareiškėjų pateiktų įrodymų galima daryti priešingą išvadą. Kaip matyti iš pareiškėjų pateiktų žemėlapių (ortofoto nuotraukų), nuo pat 1995 m. (anksčiausia ortofoto nuotrauka) ginčo teritorija buvo ir yra naudojama visuomenės poreikiams - yra pėsčiųjų takai, privažiavimai automobiliams, erdvė vaikams žaisti, auga želdiniai. Pareiškėjų minima Baltupių schema nustato, kad ginčo teritorija, kartu su kita pažymėta teritorija, yra bendro naudojimo teritorija (pažymėta šviesiai žalia spalva). Taigi, Administracija, aptardama Baltupių schemą, ginčijame rašte pagrįstai nurodė, kad remiantis schema „minėta teritorija numatyta kaip vientisa tarp daugiabučių namų esanti bendrojo naudojimo teritorija, kurioje yra įrengti privažiavimai prie namų, automobilių aikštelės, vaikų žaidimo aikštelės, pėsčiųjų taikai ir kuri būtų skirta šio gyvenamojo rajono gyventojų poreikiams tenkinti“.
Atsakovė cituoja Atkūrimo įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamą praktiką ir teigia, kad ginčijamu Sprendimu, o taip pat ir kitais savo atsakymais pareiškėjoms ir kitiems suinteresuotiems asmenims ne vieną kartą paaiškino, kad prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį, kuris matomas ir sekančiuose dokumentuose: 1977 m. generaliniame plane, galiojančiajame, o taip pat ir rengiamame Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane, Verkių seniūnijos Baltupių schemoje, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-08-24 sprendime. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju egzistuoja daugiau nei akivaizdūs požymiai, kad ginčo teritorija turi visuomenės poreikį. Todėl Administracija pagrįstai, vadovaudamasi įvairių objektyvių ir galiojančių dokumentų pagrindu, sprendė apie tokį poreikį ir atsisakė aptariamą žemės sklypą grąžinti pareiškėjoms.
Akcentuoja, kad pareiškėjoms ginčo teritorija negali būti grąžinama natūra ne dėl statybos darbų negalimumo joje, bet dėl jos reikalingumo visuomenės poreikiams, kurį patvirtina ir minėta aplinkybė dėl statybos darbų negalimumo ginčo teritorijoje. Be to, Administracija, priimdama skundžiamus sprendimus, vadovavosi ne tik paminėtais dokumentais, tačiau ir Baltupių schema, Tarybos 2016-08-24 sprendimu, rengiamu bendruoju planu, faktine situacija.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad iš pačių pareiškėjų pateikto 1977 m. generalinio plano, nors jame yra išskiriama I statybos eilė, tačiau pačiame brėžinyje yra pavaizduoti ir šioje eilėje nestatomi namai. Pavyzdžiui, generaliniame plane matomi skaičiais (duomenys neskelbtini) pažymėti statiniai (dabar tai (duomenys neskelbtini) daugiabučiai), kurie nėra įtraukti į I statybos eilę. Tai leidžia daryti išvadą, kad 1977 m. generalinis planas atvaizduoja ne tik I statybos eilėje statomis statinius, tačiau ir kitus statinius. Atitinkamai, šis generalinis planas aiškiai parodo, kad ginčo teritorijoje nebuvo planuojamos jokios statybos. Kaip pagrįstai nurodoma ginčijame rašte, ginčo teritorija buvo palikta kaip bendrojo (viešojo) naudojimo teritorija, kuria galėtų naudotis ne tik gretimų namų, bet ir viso rajono gyventojai.
Nors pareiškėjos nurodo, kad ginčo teritorija pagal galiojantį Bendrąjį planą priskiriama intensyvaus užstatymo gyvenamosioms teritorijoms, tačiau neatkreipia dėmesio, kad remiantis Bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentele, kurią pateikė ir pačios pareiškėjos, tokios teritorijos vyraujantys požymiai - dominuojanti gyvenamoji veikla kartu su jos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra. Tarp galimų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirčių bei naudojimo būdų nurodomos: visuomeninės paskirties teritorijos, rekreacinės teritorijos, bendro naudojimo teritorijos. Tai leidžia daryti išvadą, kad remiantis galiojančio Bendrojo plano sprendiniais būtina užtikrinti, kad kartu su gyvenamąja veikla būtų vystoma ir kita infrastruktūra, tame tarpe ir bendro naudojimo teritorijos. Juo labiau, kad ir pagal poįstatyminį teisės aktą - Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-7 patvirtintų Teritorijų planavimo normų 21 punktą, viena iš urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos funkcinių zonų yra gyvenamoji zona, kuri apibūdinama kaip visas gyvenamąsias teritorijas apibendrinanti funkcinė zona su gyvenamosios aplinkos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų, inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktūra, taip pat gyventojų rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais.
Pastebi, kad Administracijos išvados yra paremiamos ir kitais galiojančiais dokumentais ir sprendimais, pavyzdžiui, Baltupių schema ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-08-24 sprendimu Nr. 1-591.
Pabrėžia, kad savivaldybė, būdama atsakinga savivaldybės bendruomenei bei vykdanti savarankiškąsias savo funkcijas - teritorijų planavimą, savivaldybės bendrojo plano sprendinių įgyvendinimą, želdynų, želdinių apsaugą, tvarkymą ir kūrimą, gyventojų poilsio organizaciją ir t. t. (Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 5 p., 6 str. 19, 26 ir 29 p.), privalo užtikrinti Vilniaus miesto darnią urbanistinę plėtrą bei tinkamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimą. Atsakovės teigimu, Administracija pagrįstai sprendė netenkinti pareiškėjų prašymo dėl žemės sklypo grąžinimo natūra.
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, kad šiuo atveju buvo ir yra būtina derinti žemės savininkų bei kitų visuomenės sluoksnių interesus, išsaugant esamą minėtos teritorijos (buvęs (duomenys neskelbtini) kaimas apima jau suplanuotas Baltupių ir Fabijoniškių gyvenamųjų rajonų teritorijas) urbanistinę sistemą, saugomas teritorijas, želdynus, užtikrinant tinkamą teritorijos socialinę, ekonominę, švietimo, susisiekimo ir transporto sistemų eksploatavimą - jokie teritorijų planavimo dokumentai nenumato galimybės šios teritorijos užstatyti naujais pastatais. Todėl yra netikslinga projektuoti naujo grąžintino natūra žemės sklypo šalia gyvenamųjų namų Baltupių g. 37, 39 ir 41, nes tai neužtikrintų Bendrojo plano sprendinių, numatančių šioje teritorijoje saugomas, bendrojo (viešojo) naudojimo teritorijas, įgyvendinimo, be to, ir turint omeny aplinkybę, kad ginčo teritorija yra palikta kaip bendrojo (viešojo) naudojimo teritorija, kuria galėtų naudotis viso rajono gyventojai pagal 2012 metais patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės Verkių seniūnijos Baltupių schemą.
Akcentuoja, kad Taryba 2016-08-24 sprendimu Nr. 1-591 „Dėl viešųjų erdvių pripažinimo svarbiomis vietos bendruomenei“, pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodytų urbanizuojamų teritorijų funkcinių zonų „Miesto centras, svarbiausi lokalūs centrai“, „Rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos“ ir „Intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos“ dalyse greta (tarp) daugiabučių gyvenamųjų namų esančios viešosios erdvės yra svarbios vietos bendruomenei (1 punktas).
Atkreipia dėmesį, kad visos aukščiau nurodytos aplinkybės dėl ginčo teritorijos reikalingumo visuomenės poreikiams buvo išdėstytos ir ginčijamame rašte, kurį pareiškėjos deklaratyviai laiko nepakankamai motyvuotu. Atitinkamai, pareiškėjos nepagrįstai ir neteisingai teigia, jog savivaldybė neva nenurodė, dėl kokių savybių ginčo teritorija svarbi vietos bendruomenei, kai savivaldybės pozicija buvo aiškiai ir ne vieną kartą (ne tik ginčijamu raštu) išdėstyta raštu, nurodyti teisės aktai ir kiti dokumentai, kuriais remiantis savivaldybė parėmė savo poziciją.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, teisiškai neparemta yra pareiškėjų pozicija, kad Tarybos 2016-08-24 sprendimas turėjo turėti ir grafinę dalį, kurioje būtų pažymėtos Vilniaus miesto teritorijos. Pastebi, kad pastarasis Tarybos sprendimas savo turiniu yra pakankamai aiškus ir konkretus - sprendime yra pateikiama nuoroda į Vilniaus miesto savivaldybės bendrąjį planą ir jame nurodytas urbanizuojamų teritorijų funkcines zonas, tame tarpe ir „Intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos“. Akivaizdu, kad sprendimas yra pakankamai konkretus, kadangi ir šiuo atveju leidžia identifikuoti, jog kadangi ginčo teritorija priskirta intensyvaus užstatymo gyvenamosioms teritorijoms, tai atitinkamai jai taip pat yra taikomas pastarasis tarybos sprendimas.
Pastebi, kad nors pareiškėjos ir nesutinka su Tarybos 2016-08-24 sprendimu, tačiau šio sprendimo nei jo priėmimo metu, nei dabar neginčija - sprendimas laikytinas teisėtu ir galiojančiu. Net ir nepaisant Tarybos 2016-08-24 sprendimo, bet kokiu atveju pareiškėjoms negalėjo būti grąžinamas sklypas ginčo teritorijoje, kadangi egzistuoja ir kiti jau minėti dokumentai (generalinis planas, Bendrasis planas, Baltupių schema) konstatuoti, kad ginčo teritorija svarbi visuomenės poreikiams ir negali būti grąžinamas natūra.
Papildomai pamini, kad nepaisant to, jog 2016-08-24 sprendimas teisės aktų registre (www.e-tar.lt) buvo paskelbtas tik 2017-06-28, tai nereiškia, kad šis sprendimas buvo slaptas ir neviešinamas. Pažymi, kad Tarybos posėdžiai yra vieši, o priimti sprendimai taip pat per trumpą laikotarpį paskelbiami Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje. Šiuo atveju sprendimas buvo paskelbtas viešai jau nuo 2016-09-01. Atitinkamai, tiek pareiškėjoms, tiek kitiems asmenims šis sprendimas buvo prieinamas ir galėjo būti žinomas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT su atsiliepime prašė dėl pareiškėjų skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad NŽT atžvilgiu nagrinėjamoje byloje nėra pareikšta jokių reikalavimų. Paaiškino, kad remiantis ginčo santykį reguliuojančiomis teisės aktų nuostatomis, vienas iš juridinių pagrindų NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje), taip pat prie nuosavybės teise turimų pastatų, yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas - žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje ir kiti dokumentai (kadastro duomenų byla). Pažymi, kad suprojektuoto žemės sklypo, esančio šalia daugiaaukščių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla šiuo metu Skyriui nėra pateikta. Duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19 d., 52 str. 2 d., 4 str. 4 d.), todėl NŽT neturi teisinio pagrindo vertinti Administracijos priimamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigoti šią instituciją pateikti informaciją. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, Vilniaus miesto savivaldybei suprojektavus žemės sklypą, esantį šalia daugiaaukščių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), ir perdavus šio žemės sklypo dokumentaciją, Skyrius galės tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras buvusio (duomenys neskelbtini) rėžimo kaimo pretendentams.
Teismo posėdyje pareiškėjos ir jų atstovė prašė skundą tenkinti, atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė jų pagrindu pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tretieji suinteresuoti asmenys A. Ž., A. N., J. K., J. S., M. K., M. D. M., M. P., V. V., V. Č. palaikė pareiškėjų skundą ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2019-06-10 sprendimo, kuriuo pareiškėjos buvo informuotos, kad nėra teisinio pagrindo projektuoti papildomą žemės sklypą šalia daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėms į žemę atkurti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja L. O. yra J. P., mirusios (duomenys neskelbtini), kuri yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės D. K. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime (dabar - Vilniaus miestas) nuosavybės teise turėtą žemę, viena iš paveldėtojų. Pareiškėja M. P. yra A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), kuris yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. P. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime nuosavybės teise turėtą žemę, viena iš paveldėtojų.
Administracijos direktorius 2012-01-27 įsakymu Nr. 30-200 pritarė Verkių seniūnijos Baltupių rajono 48 ha teritorijos schemai ir nustatė, kad pastaroji schema yra dokumentas, kuriuo remiantis planuojami seniūnijos teritorijos sklypai prie esamų gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių, aikštėms, parkams, miesto skverams, želdynams ir esamoms susisiekimo komunikacijoms eksploatuoti.
M. P., A. P. ir kiti asmenys 2013-12-18 su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydami išnagrinėti pateiktą planą ir esant galimybei suformuoti laisvus (neužstatytus) žemės sklypus buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime.
Administracija 2014-02-27 raštu informavo pareiškėjus, kad teritorija prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) pagal patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės Verkių seniūnijos Baltupių schemą numatyta kaip vientisa daugiabučių namų esant bendro naudojimo teritorija, kurioje yra įrengti privažiavimai prie namų, automobilių parkavimo bei vaikų žaidimo aikštelės. Pareiškėjams priminta, kad buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo turto paveldėtojams jau buvo suformuoti 16 grąžintinų natūra žemės sklypų, kurių plotas apie 18 ha.
M. P., R. O. ir kiti asmenys 2014-04-14 prašymu kreipėsi į Administraciją, kuriame išreiškė nesutikimą su atsisakymu formuoti laisvą apie 1,50 ha žemės sklypą, kadangi šis žemės plotas yra laisvas - jame nėra jokių pastatų, vaikų žaidimo aikštelių, privažiavimų prie namų ar automobilių parkavimo aikštelių. Pasak pareiškėjų, pastarajam žemės sklypui nėra jokio visuomenės poreikio. Pareiškėjai pakartotinai prašė suformuoti laisvą ir grąžintiną natūra žemės sklypą ginčo teritorijoje grąžinimui buvusiems (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams.
Administracija 2014-05-26 raštu pareiškėjams pakartotinai paaiškino, kad ginčo teritorija priskirtina valstybės išperkamai, nes teritorija pagal 2012 metais patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės Verkių seniūnijos Baltupių schemą numatyta kaip vientisa daugiabučių namų bendro naudojimo teritorija, kurioje yra įrengti privažiavimai prie namų, automobilių parkavimo bei vaikų žaidimo aikštelės ir kuri būtų skirta šio gyvenamojo rajono gyventojų poreikiams tenkinti. Nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo ir likusios žemės grąžinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas kitais įstatyme nustatytais būdais.
Administracijoje gautas R. O. 2015-06-16 prašymas, kuriame prašoma informuoti, ar Administracija formuoja nuosavybės teisių atkūrimui apie 1,50 ha žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), kokioje stadijoje yra sklypų formavimas ir iki kokio termino sklypo planas bus patvirtintas ir visa medžiaga bus perduota Skyriui.
Administracija 2015-08-13 raštu pareiškėjui atsakė, kad dalyje laisvos (neužstatytos) žemės buvo suprojektuotas apie 17 014 kv. m ploto žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) grąžinimui natūra, kurio dokumentai nustatyta tvarka perduoti UAB „Kelprojektas“ rengti sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus. UAB „Kelprojektas“ teisės aktų nustatyta tvarka 2015-07-02 šio žemės sklypo tiksliųjų kadastrinių matavimų bylas yra pateikęs tikrinti Skyriui. Gavus teigiamas išvadas iš Skyriaus, departamentas rengs būtinus dokumentus minėto plano tvirtinimui.
Taryba 2016-08-24 sprendimu Nr. 1-591 pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodytų urbanizuojamų teritorijų funkcinių zonų „Miesto centras, svarbiausi lokalūs centrai“, „Rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos“ ir „Intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos“ dalyse greta (tarp) daugiabučių gyvenamųjų namų esančios viešosios erdvės yra svarbios vietos bendruomenėms.
L. O. ir kiti asmenys 2017-10-16 kreipėsi į Administraciją ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo Vilniuje savininkai negavo išvadų iš Skyriaus apie parengimą būtinų dokumentų dėl minėto žemės sklypo.
M. P. 2018-02-22 kreipėsi į Administraciją ir Seimo kontrolierių įstaigą su nusiskundimu, kad Administracijos Miesto plėtros departamentas nesprendžia klausimo ir delsia dėl neužstatytos teritorijos prie (duomenys neskelbtini, nuosavybės teisių atkūrimo, buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo savininkams.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2018-03-06 raštu su tuo pačiu M. P. raštu kreipėsi į Administraciją, prašydamas įvertinti skunde nurodytas aplinkybes ir teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais pateikti pareiškėjai motyvuotą atsakymą.
Administracija 2018-04-04 raštu informavo M. P. ir Seimo kontrolierių, kad buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemės savininkų atstovui R. O., atskiriems šio kaimo savininkams L. O., V. P., Z. M. ir kitiems ne kartą atsakyta raštu bei gyventojų priėmimo metu informacija suteikta žodžiu. Paaiškino, kad Administracijos Miesto plėtros departamentas nagrinėjamu atveju, siekdamas suderinti žemės savininkų bei kitų visuomenės sluoksnių interesus, išsaugoti esamą teritorijos (buvęs (duomenys neskelbtini) kaimas apima jau suplanuotas Baltupių ir Fabijoniškių gyvenamųjų rajonų teritorijas) urbanistinę sistemą, saugomas teritorijas, želdynus, užtikrinti tinkamą teritorijos socialinę, ekonominę, švietimo, susisiekimo ir transporto sistemų eksploatavimą, nenumatė galimybės projektuoti naujo grąžintino natūra žemės sklypo šalia gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), nes tai neužtikrintų Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo, kuris numato šioje teritorijoje saugomas, bendro (viešo) naudojimo teritorijas. Paaiškino, kad Tarybos 2016-08-24 sprendimu Nr. 1-591 buvo pripažinta, kad esančios viešosios erdvės greta daugiabučių gyvenamųjų namų, patenkančios į intensyvaus užstatymo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną yra svarbios vietos bendruomenėms. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra teisinio pagrindo projektuoti papildomo žemės sklypo šalia daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose nuosavybės teisių į žemę atkūrimui.
M. P. ir kiti asmenys 2018-04-25 raštu Administracijai nurodė, kad nesutinka su atsakymu, kadangi, jų teigimu, 2007-02-14 sprendimas Nr. 11519 nesudaro teisinio pagrindo negrąžinti žemės savininkams.
M. P. ir L. O. 2018-04-30 su skundu kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu panaikinti 2018-04-04 atsakymą ir patvirtinti 17 014 kv. m ploto žemės sklypo prie ginčo teritorijos planą bei medžiagą perduoti Skyrių.
M. P. ir kiti asmenys 2018-07-04 prašymu paprašė Administraciją išspręsti klausimą ir atsakyti į pateiktą skundą.
Administracija 2018-08-07 raštu pareiškėjai atsakė, atkartodama 2018-04-04 rašto turinį.
Administracijoje 2018-08-29 gautas M. P. ir L. O. skundas dėl Administracijos 2018-04-04 ir 2018-08-07 raštų panaikinimo. Prašoma panaikinti pastaruosius raštus ir patvirtinti jau suformuoto laisvo (neužstatyto) 17 014 kv. m ploto žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) planą bei medžiagą perduoti Skyriui nuosavybės teisių atkūrimui.
Administracija 2018-09-28 raštu pareiškėjas informavo, kad apie skundo išnagrinėjimą jos bus informuotos Administracijos direktoriaus raštu.
Administracijoje 2018-11-23 gautas M. P. ir L. O. raštas, kuriame pareiškėjos prašo priimti sprendimą prašomu klausimu bei įsakymu patvirtinti jau suformuoto laisvo (neužstatyto) 17 014 kv. m ploto žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) planą bei medžiagą perduoti Skyriui nuosavybės teisių atkūrimui.
M. P. ir L. O. 2019-05-23 raštu kreipėsi į Administracijos direktoriaus pavaduotoją su prašymu kuo greičiau priimti sprendimą prašomu klausimu bei įsakymu patvirtinti jau suformuoto laisvo (neužstatyto) 17 014 kv. m ploto žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) planą bei sklypo formavimo medžiagą perduoti Skyriui nuosavybės teisių atkūrimui (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams.
Administracija 2019-06-10 raštu atsakė pareiškėjoms, kad pagal (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono generalinį planą (parengtas 1977 metais) teritorija šalia daugiaaukščių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) buvo palikta kaip bendrojo (viešojo) naudojimo teritorija, kuria galėtų naudotis ne tik šių namų, bet ir viso rajono gyventojai. Ši nuostata įtvirtinta ir 2012 metais patvirtintoje Vilniaus miesto savivaldybės Verkių seniūnijos Baltupių schemoje, kurioje minėta teritorija numatyta kaip vientisa tarp daugiabučių namų esanti bendrojo naudojimo teritorija, kurioje yra įrengti privažiavimai prie namų, automobilių aikštelės, vaikų žaidimo aikštelės, pėsčiųjų takai ir kuri būtų skirta šio gyvenamojo rajono gyventojų poreikiams tenkinti. Dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę pasiūlė kreiptis į Skyrių.
Pareiškėjos 2019-06-19 pateikė peticiją „Protesto akcija dėl žemės grąžinimo vilkinimo“. Prašė vykdyti įstatymą ir paspartinti žemės sklypo grąžinimą.
Administracija 2019-09-06 atsakymu pareiškėjoms iš esmės pakartojo 2018-04-04, 2018-08-07 ir 2019-06-10 raštų turinį.
Pareiškėjos nesutinka su atsakovės Sprendimu, savo poziciją argumentuoja tuo, kad ginčo teritorija yra neužstatyta žemė: joje nėra jokių pastatytų ar statomų statinio sąvoką atitinkančių nekilnojamųjų daiktų ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, kurių eksploatacijai būtų reikalinga žemė. Kadangi ginčo teritorija atitinka neužstatytos žemės sampratą, todėl yra pagrindas ją grąžinti natūra. Be to, pareiškėjų teigimu, savivaldybė nepateikė įrodymų, kad ginčo teritorija atitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus kriterijus, pagal kuriuos ši teritorija gali būti priskiriama valstybės išperkamai žemei, nenurodė, dėl kokių konkrečių savybių ginčo teritorija svarbi vietos bendruomenei, kokie konkretūs visuomenės poreikiai yra susiformavę tai teritorijai.
Atsakovė nurodo, kad teisės aktai priimti dėl ginčo teritorijos, vienareikšmiškai paneigia galimybę šioje teritorijoje formuoti sklypą grąžinimui natūra.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos, kaip pretendentės atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų atitinkamai J. P. ir A. P. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose (dabar Vilniaus miestas, (duomenys neskelbtini)) turėtą žemę. Taigi byloje ginčas keliamas dėl pareiškėjų teisės atkurti nuosavybės teises į žemę, perduodant žemės sklypus natūra buvusioje iki nacionalizacijos vietoje – šiuo metu iki 1995-06-01 buvusioje miestams nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje.
Ginčo dėl faktinių aplinkybių byloje nėra. Šalys nesutaria dėl ginčo sklypo priskirtinumo ir užstatymo, t. y. pareiškėjų teigimu – žemės sklypas nėra užstatytas statiniais, todėl nepriskirtinas valstybės išperkamai žemei ir gali būti grąžintas natūra. Atsakovė teigia priešingai – generaliniu ir bendruoju planu ginčo teritorijoje, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, buvo tikslingai suplanuota ir numatyta vientisa tarp daugiabučių namų esanti bendrojo naudojimo teritorija, kurioje yra įrengti privažiavimai prie namų, automobilių aikštelės, vaikų žaidimų aikštelės, pėsčiųjų takai, kuri būtų skirta šio gyvenamojo rajono gyventojų poreikiams tenkinti, todėl ši žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama.
Nagrinėjamu atveju aktualios Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, kurios nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu, reikšminga aplinkybė yra ta, ar žemės sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėjos, yra laisvas ir ar jis nėra priskirtas valstybės išperkamai žemei.
Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatyta, kad valstybė išperka žemę, kuri iki 1995-06-01 buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; <...>; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui.
Aiškindamas šį teisinį reguliavimą, LVAT yra konstatavęs, kad juo yra apibrėžtos sąlygos, kurioms esant žemė, iki 1995-06-01 priskirta miestams, įgyja išperkamos, t. y. negrąžinamos natūra, žemės teisinį statusą. Pirmoji įstatymu nustatyta sąlyga yra tai, kad žemė įstatyme nustatytiems poreikiams turi būti priskirta pagal įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus. Antroji sąlyga yra visuomenės poreikiai, kurie žemės naudojimo paskirties nustatymo būdu apibrėžiami Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje, tačiau visuomenės poreikiai, kuriems pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė, yra tik konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Konstituciją paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas. Taigi ne aplinkybė, kad žemė įstatyme nustatytiems poreikiams priskirta pagal įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, o realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei lemia, ar ji yra grąžinama natūra, ar išperkama. Realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei reiškia, kad jis objektyviai negali būti patenkintas kitaip nei paimant tam tikrą konkretų nuosavybės objektą. Detalusis planas yra viena iš įstatymu nustatytų privalomų sąlygų žemei išpirkti, tačiau net ir jo buvimas, paneigus realų ir pagrįstą visuomenės poreikį, neužkerta kelio žemei grąžinti. Priešingai aiškinant įstatymą, galimos situacijos, dėl kurių be teisėto (konstituciškai pateisinamo, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998-06-18 nutarime) pagrindo būtų suvaržyta teisė į nuosavybės teisių atkūrimą (žr., pvz., LVAT 2019-05-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-495-415/2019).
Taigi, teismas turi vertinti, ar ginčo žemės sklypui buvo realus ir pagrįstas visuomenės poreikis ir ar jis objektyviai negalėjo būti patenkintas kitaip nei negrąžinant žemės natūra jos buvusiems savininkams.
Kaip minėta, atsakovė ginčo žemės sklypo priskyrimą valstybės išperkamai žemei iš esmės grindė tuo, jog ginčo teritorija Bendrajame plane patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąsias teritorijas, užstatytas daugiabučiais ir daugiaaukščiais namais, taip pat kad Bendrojo plano reglamentų lentelėje nustatyta, jog intensyvaus užstatymo gyvenamosiose teritorijose rekomenduojama viešo naudojimo želdynų norma yra > 15 proc., t. y. valstybės išperkamai žemei ginčo žemės sklypas esą buvo priskirtas siekiant išlaikyti minėtas bendrojo naudojimo teritorijas želdynams, poilsio reikmėms, rekreacijai.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos yra teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas (19 punktas), kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena (26 punktas), kūno kultūros ir sporto plėtojimas, gyventojų poilsio organizavimas (29 punktas).
Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad teisės aktai leidžia savivaldybės tarybai savo sprendimu pripažinti tam tikrus objektus, atitinkančius Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto kriterijus svarbiais vietos bendruomenei ir dėl to laikytinais valstybės išperkama žeme.
Kaip nustatyta, pagal (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono generalinį planą (parengtas 1977 metais) teritorija šalia daugiaaukščių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) buvo palikta kaip bendrojo (viešojo) naudojimo teritorija, kuria galėtų naudotis ne tik šių namų, bet ir viso rajono gyventojai.
Taryba 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519, siekdama užtikrinti Vilniaus miesto darnią urbanistinę plėtrą, patvirtino Bendrąjį planą.
Pareiškėjų prašomas projektuoti naujas žemės sklypas, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Tvarka) priskirta valstybės išperkamai, nes teritorija pažymėta prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) pagal 2012 metais patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės Verkių seniūnijos Baltupių schemą numatyta kaip vientisa daugiabučių namų esanti bendro naudojimo teritorija, kurioje yra įrengti privažiavimai prie namų, automobilių parkavimo bei vaikų žaidimo aikštelės ir kuri būtų skirta šio gyvenamojo rajono gyventojų poreikiams tenkinti.
Vilniaus miesto savivaldybės direktorius 2012-01-27 įsakymu Nr. 30-200, be kita ko, patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Verkių seniūnijos Baltupių schemą, kurioje teritorija numatyta kaip vientisa tarp daugiabučių namų esanti bendrojo naudojimo teritorija, kurioje yra įrengti privažiavimai prie namų, automobilių aikštelės, vaikų žaidimo aikštelės, pėsčiųjų takai ir kuri būtų skirta šio gyvenamojo rajono gyventojų poreikiams tenkinti.
Taryba 2016-08-24 sprendimu Nr. 1-591 „Dėl viešųjų erdvių pripažinimo svarbiomis vietos bendruomenei“ pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodytų urbanizuojamų teritorijų funkcinių zonų „Miesto centras, svarbiausi lokalūs centrai“, „Rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos“ ir „Intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos“ dalyse greta (tarp) daugiabučių gyvenamųjų namų esančios viešosios erdvės (kuriose pareiškėja pageidauja, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės) yra svarbios vietos bendruomenei ir nustatė, kad nurodytiems objektams eksploatuoti Administracijos direktorius organizuotų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, suformuojant valstybinės žemės sklypus viešosioms erdvėms ir (ar) kitiems želdynams eksploatuoti, rengimą. Taigi Taryba, šiuo sprendimu, ginčo teritorijoje, kuri, kaip nurodyta Vilniaus miesto bendrajame plane, patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąsias teritorijas, nusprendė tarp namų esančias teritorijas palikti visuomenės reikmėms. Apie tokio sprendimo reikšmę buvo išaiškinta 2016-06-29 Aiškinamajame rašte, kuriame nurodyta, kad greta gyvenamųjų namų suformavus žemės sklypus bendram naudojimui bus pagerinamas želdynų tvarkymas ir kūrimas, gyventojų kūno kultūros ir sporto plėtra ir tai leis pagerinti vilniečiams gyvenamosios aplinkos kokybę.
Akcentuotina, kad nors pareiškėjos skunde ir nesutinka su Tarybos 2016-08-24 sprendimu, tačiau šio sprendimo nei jo priėmimo metu, nei dabar neginčija, taigi sprendimas laikytinas teisėtu ir galiojančiu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pritartina atsakovei, kad Generaliniu planu ir Bendruoju planu ginčo teritorijoje esant įrengtiems privažiavimams prie namų, automobilių aikštelėms, vaikų žaidimų aikštelėms, pėsčiųjų takams, laikytina, kad žemės plotas patenka į gyvenamojo rajono gyventojų poreikiams tenkinti skirtą teritoriją. Taigi, tokia žemė, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priskirtina valstybės išperkamai žemei ir į ją nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos. Atsižvelgiant į tai, atsakovės ginčijamas Sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu.
Teismas atkreipia dėmesį, kad Bendrasis planas yra nenuginčytas, teisėtas ir galiojantis, todėl jame numatyti sprendiniai yra privalomi.
Dėl pareiškėjų argumentų, kad 1977 m. generalinis planas numatė tik (duomenys neskelbtini) mikrorajono I-os statybos eilę, konstatuotina, kad nors jame yra išskiriama I statybos eilė, tačiau pačiame brėžinyje yra pavaizduoti ir šioje eilėje nestatomi namai. Generaliniame plane matomi skaičiais (duomenys neskelbtini) pažymėti statiniai (dabar tai (duomenys neskelbtini) daugiabučiai), kurie nėra įtraukti į I statybos eilę. Darytina išvadą, kad 1977 m. generalinis planas atvaizduoja ne tik I statybos eilėje statomus statinius, tačiau ir kitus statinius. Teismo vertinimu, generalinis planas aiškiai parodo, kad ginčo teritorijoje nebuvo planuojamos jokios statybos, ginčo teritorija buvo palikta kaip bendrojo (viešojo) naudojimo teritorija.
Pareiškėjos argumentai, kad ginčo sklypas nėra užstatytas statiniais, todėl laikytinas nepriskirtinu valstybės išperkamai žemei ir gali būti grąžintas natūra, vertintini kritiškai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, konstatuotina, kad pareiškėjos teiginiai nepaneigia visuomenės poreikio į šią teritoriją, tuo pačiu nepatvirtina pareiškėjos nurodytų aplinkybių, jog visuomenės poreikis į šią teritoriją neegzistuoja. Pareiškėjų byloje pateikta vaizdinė medžiaga taip pat nepaneigia visuomenės poreikio į ginčo teritoriją.
Pareiškėjos skunde teigia, kad savivaldybė dar 2015 metais buvo priėmusi sprendimą suprojektuoti ginčo teritorijoje natūra grąžintiną žemės sklypą. Teismas nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kadangi savivaldybės 2015-08-13 atsakymas buvo skirtas ne pareiškėjoms, o pil. R. O., be to atsakyme tik buvo informuojama apie galimų žemės sklypų grąžinimo procedūrą. Atsakymo turinys nepatvirtina, kad savivaldybė buvo priėmusi sprendimą suprojektuoti pareiškėjoms ginčo teritorijoje natūra grąžintiną žemės sklypą.
Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, jog nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, pagrįstas tarpinstitucinių valstybės įgaliotų viešojo administravimo subjektų bendradarbiavimu, Atkūrimo įstatyme ir Tvarkoje nurodytų dokumentų pateikimu ir veiksmų atlikimu. LVAT yra nurodęs, jog sisteminis ir teleologinis teisinio reguliavimo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai vietos savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą, be to, NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama (2007-12-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A14 -1099/2007, 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1194/2010, 2011-07-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1032/2011). LVAT pateiktu išaiškinimu, tik vietos savivaldybės administracijai suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl konkrečios miesto žemės priskyrimo valstybės išperkamos žemės kategorijai; NŽT negali nesivadovauti Atkūrimo įstatyme ir Tvarkoje nustatytais reikalavimais ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimo natūra procedūrą, neturėdama savivaldybės administracijos pateiktos informacijos apie laisvos valstybinės žemės buvimą, kadangi tai reikštų institucijos kompetencijos išplėtimą, be to, tokiais veiksmais būtų paneigtas nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų eiliškumas ir kompetencijų paskirstymo mechanizmas; tik vietos savivaldybės administracijai suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl konkrečios miesto žemės priskyrimo valstybės išperkamos žemės kategorijai (2016-03-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-339-858/2016, 2017-04-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-387-552/2017).
Be to, sprendžiant dėl pareiškėjų skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, atsižvelgiama į Konstitucinio Teismo nuosavybės teisių atkūrimo klausimais suformuotą jurisprudenciją. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos valstybė, siekdama atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ribotą restituciją; dėl nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (2003-03-04, 2007-07-05 nutarimai); įstatymuose gali būti nustatyta, kad nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natūra nėra grąžinami, o yra valstybės išperkami (2007-07-05, 2007-09-06, 2008-02-20 nutarimai, 2008-07-04 sprendimas); restitucijos įstatymų nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams (2007-07-05, 2007-09-06 nutarimai, 2008-07-04 sprendimas); savininko teisėtas lūkestis atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nereiškia, kad visais atvejais nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą turi būti atkurtos tokį turtą grąžinant natūra, galimos ir tokios teisinės situacijos, kai buvusiems savininkams nėra grąžinamas natūra toks išlikęs nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams (2008-05-20 nutarimas); teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos nuosavybės teisių atkūrimo natūra alternatyvos, neprieštarauja restitucijos tikslams ir konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui (2008-05-20, 2010-03-09 nutarimai). Remiantis Konstitucinio Teismo 1994-05-27, 1995-03-08, 2001-04-02 ir kt. nutarimuose pateiktais išaiškinimais, daroma išvada, kad tuo atveju, kai negalima grąžinti turto natūra, skiriama teisinga kompensacija neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančių įrodymų visetą, sprendžia, kad Administracijos priimtas Sprendimas yra pagrįstas objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, nėra teisinio pagrindo naikinti pareiškėjų skundžiamo Sprendimo.
Pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Administraciją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo (dabar - Vilniaus miestas) teritorijoje šalia daugiaaukščių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimui suprojektuoti apie 17 014 kv. m ploto grąžintiną natūra atskirą žemės sklypą, atlikti jo kadastrinius matavimus, parengti kadastro duomenų bylą, patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą ir pateikti šiuos dokumentus NŽT sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti, laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Teismui konstatavus, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas, yra atmestinas ir išvestinis pareiškėjų reikalavimas.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų L. O. ir M. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.