- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-03
- Bylos Nr.
- TA-641-602/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02781-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos
- Pareiškėjas
- V. D.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. D. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje atliko nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2020 m. sausio 14 d. netinkamomis bausmės atlikimo sąlygomis: nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma, kadangi patalpoje gyveno 24 asmenys, be to, dalį ploto užėmė patalpoje buvę baldai ir kiti asmeniniai daiktai; tiek gyvenamosiose patalpose, tiek dušuose buvo gausu parazitų (tarakonų, blakių), oro drėgmė, oro temperatūra, apšvietimas neatitiko reikalavimų, neįrengta dirbtinė oro vėdinimo sistema, o esant blogam orui per langus išsivėdinti buvo neįmanoma; nuo patalpų sienų ir lubų byrėjo tinkas, buvo matyti pelėsis; nebuvo gesintuvo, priešgaisrinės sistemos, avarinio išėjimo, ant langų buvo uždėtos grotos; nebuvo įrengta pakankamai praustuvių, klozetų, pisuarų, taip pat atskiro tualeto personalui, visų pastatų, kuriuose jam teko gyventi, stogai buvo dengti šiferiu. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai elgėsi netinkamai (darė spaudimą, grasino, bandė įbauginti). Dėl to pareiškėjas patyrė daug nepatogumų, stresą, depresiją, sveikatos pablogėjimą, fizinių, psichologinių ilgalaikių kančių.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Pravieniškių PN-AK paaiškino, kad pareiškėjo atžvilgiu tik minimaliai buvo pažeista vienam asmeniui turinti tekti minimali gyvenamojo ploto norma. Jokie teisės aktai nenumato tokio skaičiavimo būdo, kurį nurodo pareiškėjas, t. y. kad, apskaičiuojant tenkantį vienam nuteistajam gyvenamosios patalpos plotą, baldų, esančių patalpoje, taip pat inventoriaus užimamas plotas turėtų būti išskaičiuotas iš bendro ploto. Teisės aktai įpareigoja nuteistuosius valyti savo gyvenamąsias patalpas. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai vėdintų, valytų), joje negalėtų atsirasti drėgmės, pelėsio. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, užtikrinama tinkama temperatūra, esant būtinumui išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Pravieniškių PN-AK nuo 2016 m. lapkričio 23 d. yra sudariusi sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Utenos deratizacija“, pagal kurią buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje, patalpose pastebėjus kenkėjų, papildomai atliekamas jų naikinimas. Pravieniškių PN-AK užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietimą, o gavusi informacijos apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant pakeičia. Pravieniškių PN-AK yra sudaryti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, sudarytos ir suderintos gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje. Pravieniškių PN-AK yra apsirūpinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. Sanitarinio mazgo patalpos vėdinamos per langus ir naudojant mechaninę patalpų vėdinimo sistemą, sanitariniame mazge buvo užtikrintas įrenginių skaičius ir pareiškėjas nėra kreipęsis su skundais dėl laukimo eilėje. Gyvenamųjų pastatų stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau 2 sektoriuje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę ginčo laikotarpiu, į psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl dvasinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė, taip pat nesikreipė į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl blogų kalinimo sąlygų, pablogėjusio regėjimo ar blakių įkandimo. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, kad Pravieniškių PN-AK nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais ar neveikimu padarė pareiškėjui žalos. Pareiškėjas skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau neįvardijo, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
5. Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmų 2020 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą patekino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės atstovės Pravieniškių PN-AK 80 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
6. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246–6.249 straipsniais, 6.271 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 25 straipsniu, 56 straipsnio 4 dalimi, 67 straipsniu, 71 straipsniu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl bendrosios įrodinėjimo pareigos, apibendrino, kad pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11 punktą, reglamentuojantį minimalius gyvenamojo ploto reikalavimus pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpų, kamerų tipo patalpų, ir praktiką, pagal kurią į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama tik tuomet, kai konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas, nustatė, kad pareiškėjas: laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. kovo 14 d. buvo apgyvendintas karantino patalpoje, kurios gyvenamasis plotas yra 40,69 kv. m, joje įrengta 13 miegamųjų vietų, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,13 kv. m; laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. buvo paskirtas gyventi 5 būrio 2 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas yra 66,49 kv. m, joje įrengta 21 miegamoji vieta, padalijus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,16 kv. m; laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d. buvo paskirtas gyventi 7 būrio 1 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas yra 66,29 kv. m, joje įrengta 21 miegamoji vieta, padalijus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,15 kv. m; laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. bausmę atliko 21 būrio 2 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas yra 60,02 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,75 kv. m; laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas bausmę atliko 21 būrio 1 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas yra 51,58 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,22 kv. m; laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. vasario 7 d. buvo paskirtas gyventi 21 būrio 2 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas yra 60,02 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,75 kv. m; laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2020 m. sausio 14 d. buvo paskirtas gyventi 7 būrio 1 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas yra 66,29 kv. m, joje įrengta 21 miegamoji vieta, padalijus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,15 kv. m. Tai nustatęs, teismas, padarė išvadą, kad, nors pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu gyvenamojoje patalpoje gyveno 24 asmenys, tačiau šios aplinkybės nedetalizavo, nenurodė, kokioje konkrečioje patalpoje tiek asmenų gyveno, nepateikė jokių šią aplinkybę galinčių objektyviai pagrįsti įrodymų, byloje pateiktų duomenų pareiškėjas neginčijo. Todėl teismas vadovavosi ir rėmėsi byloje pateiktais duomenimis apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas, jų plotus, įrengtų miegamųjų vietų skaičių ginčo laikotarpiu. Įvertinęs tai, teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta reglamentuota 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. kovo 14 d. jam kalint karantino patalpoje, o tai yra pakankamas pagrindas atsakovo atsakomybei šiame kontekste kilti (trūko 0,47 kv. m ploto). Nustatęs tai, teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad esant nustatytiems gyvenamojo ploto normos pažeidimams, gyvenamojoje patalpoje esantys baldai dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Tokie Pravieniškių PN-AK veiksmai negali būti laikomi teisėtais, todėl, teismo vertinimu, atsirado pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
7. Teismas, vertindamas skundo argumentus dėl drėgmės, temperatūros, vėdinimo, apšvietimo, nustatė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Byloje pateikti duomenys patvirtino, kad: Pravieniškių PN-AK gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, sanitarinio mazgo patalpa vėdinama per langus bei naudojant mechaninę patalpų vėdinimo sistemą; patalpose įrengtas dirbtinis apšvietimas, gavus informacijos apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis, įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą gyvenamosiose bei bendrojo naudojimo patalpose, esant būtinumui išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Įvertinęs tai, kad į bylą nėra pateikti patikrinimo aktai, teismas konstatavo, kad negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl patalpų drėgmės, pelėsio buvimo, netinkamos apšvietimo, vėdinimo galėjo patirti papildomų nepatogumų. Visgi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, teismas nustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė į atitinkamas tarnybas, nėra duomenų, kad taro tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, nenustatyta ir tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į administraciją dėl netinkamo apšvietimo, temperatūros, elektrinio šildytuvo išdavimo, drėgmės.
8. Vertindamas argumentus dėl pelėsio, teismas nustatė, kad: gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio; sanitariniai techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami kiekvieną dieną, juos dezinfekuoja paskirti darbuotojai; pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymą atlieka visi toje gyvenamojoje patalpoje esantys nuteistieji; nešvara ir netvarka gyvenamosiose patalpose dažniausiai atsiranda dėl jose gyvenančių asmenų atsainaus požiūrio į bendrąsias higienos normas ir tvarkos palaikymą. Tai nustatęs, teismas padarė išvadą, kad švarios ir tvarkingos aplinkos gyvenamosiose patalpose sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios ir Pravieniškių PN-AK negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas.
9. Teismas, vertindamas argumentus dėl nuo sienų ir lubų byrėjusio tinko, nustatė, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė šias aplinkybes, tačiau nedetalizavo jokių su šiuo jo teiginiu susijusių aplinkybių, t. y. kokiose patalpose (konkrečiai kuriuose miegamuosiuose) tariamai byrėjo tinkas nuo lubų ir sienų, kada pradėjo byrėti (ar pareiškėjui atvykus į patalpas, ar vėliau), ar pareiškėjas dėl to kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, todėl neaišku, kokias konkrečiai aplinkybes teismas turi aiškintis ir vertinti. Pareiškėjui nenurodžius su jo tariamu teisių pažeidimu susijusių aplinkybių, teismas padarė išvadą, jog neturi pagrindo konstatuoti kokius nors neteisėtus Pravieniškių PN-AK veiksmus.
10. Vertindamas argumentus dėl gyvenamosiose patalpose esančių blakių, tarakonų, teismas nustatė, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtino, jog Pravieniškių PN-AK nuolat atliekamas vabzdžių, graužikų naikinimas. Byloje nėra duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Teismo vertinimu, šie įrodymai paneigė pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų veisimosi gyvenamosiose patalpose. Be to, teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl parazitų sukandžiojimo.
11. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl asbesto, teismas nustatė, kad, nors byloje pateikti duomenys patvirtino pareiškėjo teiginius, jog 2-ojo sektoriaus pastatų stogo dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau kartu nustatyta, kad minėtame sektoriuje nevyko darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbestos dulkių. Nustatęs tai ir vadovaudamasis praktika, teismas padarė išvadą, kad, nenustačius, jog dėl asbestinio stogo pareiškėjo sveikatai būtų pakenkta ar bent tam būtų kilusi reali rizika, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas dėl to, kad Pravieniškių PN-AK pastatų stogai buvo pagaminti iš asbesto.
12. Atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo gesintuvo, priešgaisrinės sistemos, avarinio išėjimo, ant langų buvo uždėtos grotos, teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti, taip pat sudarytos ir suderintos Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje, pataisos namai yra apsirūpinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Įvertinęs tai ir nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK visą parą budi ir dirba apsaugos pareigūnai, medicinos personalas, padarė išvadą, kad, esant ekstremaliai situacijai, pareiškėjas galėtų išsikviesti pagalbą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė aplinkybes dėl priešgaisrinės sistemos nebuvimo, išdėstė savo samprotavimus, nenurodė, ar būtinybė išsikviesti pagalbą jam buvo iškilusi ir tai padaryti jis negalėjo dėl tam tikrų priemonių ar kitų galimybių nebuvimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas pareiškėjui nėra suteikęs. Vadovaudamasis Taisyklių 11.5 punktu, pagal kurį gyvenamuosiuose kambariuose langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis, teismas padarė išvadą, kad grotų gyvenamųjų patalpų languose įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.
13. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad buvo per mažas skaičius tualetų ir praustuvių, teismas, įvertinęs Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 ir bylos duomenis nustatė, kad sanitarinių įrenginių skaičius yra pakankamai didelis, tačiau net ir vertinant, jog jis galimai ne visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus, atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas administracijai dėl šios aplinkybės nusiskundimų neišreiškė. Teismas nustatė ir tai, kad pareiškėjas nenurodė, koks sanitarinių įrenginių skaičius buvo kiekviename būryje ir koks turėjo būti, kad būtų pakankamas, o tik deklaratyviai konstatavo, jog ši aplinkybė neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Atsakydamas į argumentus, kad pareiškėjas apie 20 val. gyvenamosiose patalpose buvo užrakintas, todėl neturėjo jokio ryšio ne tik su pareigūnais, bet ir su bet kuo kitu už gyvenamųjų patalpų ribos, teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK asmenys nustatyta tvarka yra užrakinami. Įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, kad įtvirtintas imperatyvas rakinti nuteistuosius kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose. Pareiškėjo nebuvo užrakintas gyvenamosiose patalpose, o tik rakinamas būrys nakčiai po vakarinio patikrinimo.
14. Nustatęs, kad pareiškėjas skunde nesutinka su pareigūnų elgesiu, teismas pažymėjo, jog visgi pareiškėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, t. y. nedetalizavo, kada ir kokie konkrečiai pareigūnai su juo elgėsi netinkamai, grasino, darė spaudimą, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl netinkamo pareigūnų (personalo) elgesio, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai.
15. Teismo vertinimu, likusieji pareiškėjo, Pravieniškių PN-AK argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, dėl to detaliau dėl jų nepasisakė ir jų nedetalizavo.
16. Konstatavęs, kad pareiškėjas 5 dienas buvo kalinamas karantino patalpoje, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą (trūko 0,47 kv. m ploto), teismas vertino byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos pablogėjimo ginčo laikotarpiu nesikreipė, taip pat nesikreipė dėl psichologinės pagalbos, jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicinos pagalba. Taip pat teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas nustatė ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tačiau, tai įvertinus, teismui visgi nekilo abejonių, kad dėl per mažo gyvenamojo ploto pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo mastą, pobūdį ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismų praktiką, teismas įvertino pareiškėjo atirtą neturtinę žalą 80 Eur.
Šalies argumentai
17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. kovo 14 d. pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista.
18. Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes ir nevisiškai įvertino pateiktus įrodymus, dėl ko priimtą sprendimą reikia keisti. Teismas, konstatavęs minimalios vienam asmeniui turinčios tekti gyvenamojo ploto normos pažeidimą, neįvertino, kad Pravieniškių PN-AK nėra renkami duomenys, kiek asmenų konkrečiu metu buvo laikoma karantino patalpose, nes šių asmenų skaičius nuolat kinta. Taip pat neįvertino, kad pareiškėjas į administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų karantino patalpose nesikreipė. Neįvertino ir to, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl sukeltų pasekmių sveikatai, nesikreipė. Konstatuotas pažeidimas formalus, nes dėl jo pareiškėjo patirta žala nebuvo tokio sunkaus pobūdžio, kad kiltų pagrindas už ją priteisti piniginę kompensaciją. Be to, pažeidimas yra tik nežymus ir netęstinis. Pravieniškių PN-AK atkreipia dėmesį, kad karantino patalpos yra prilyginamos ne kamerų tipo patalpoms, tačiau nuteistųjų gyvenamiesiems kambariams. Jokie teisės aktai nereglamentuoja minimalios gyvenamosios normos laikomiems asmenims karantino patalpose. Pravieniškių PN-KA pažymi, kad kitus pareiškėjo skundo argumentus pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, atliko išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose analizę, ir todėl toje dalyje pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
19. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašomo atlyginti 15 000 Eur neturtinės žalos, kuri kilo už jo laikymą Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2020 m. sausio 14 d., atlyginimo.
20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas 5 dienas buvo kalinamas karantino patalpoje, pažeidžiant reglamentuotą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, nes iki minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos trūko 0,47 kv. m ploto, pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė 80 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
21. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu už nustatytą pažeidimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad pirmosios instancijos neįvertino, jog Pravieniškių PN-AK nėra renkami duomenys, kiek asmenų konkrečiu metu buvo laikoma karantino patalpose, nes šių asmenų skaičius nuolat kinta, aplinkybių, kad byloje nebuvo duomenų apie pablogėjusią pareiškėjo sveikatą ir savijautą ir kad karantino patalpoms nėra taikomi jokie teisės aktuose nustatyti minimalūs gyvenamojo ploto normos reikalavimai.
22. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių PN-AK apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina minėtų ribų neperžengdama.
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Taisyklių 11¹.2 punktu, kuriame nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose, ir nustatęs, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. kovo 14 d. pareiškėjas buvo laikomas karantino patalpoje, kurioje vienam asmeniui teko tik 3,13 kv. m (13 miegamųjų vietų 40,69 kv. m patalpoje), padarė išvadą, kad pareiškėjo teisė į minimalią vienam asmeniui turinčia tekti gyvenamojo ploto normą buvo pažeista. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, kad pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą dar mažino ir kameroje esantys baldai ir kiti įrenginiai.
24. Pirmiausia, vertinant atsakovo Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde dėstomus argumentus dėl karantino patalpų teisinio reglamentavimo ir gyvenamojo ploto apskaičiavimo, pažymima, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta ir nuosekliai laikomasi pozicijos karantino patalpas prilyginti kamerų tipo patalpoms, dėl to vienam asmeniui, kuris buvo laikomas karantino patalpose, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m gyvenamojo ploto (žr., pvz., 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1907-525/2018; 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-592-624/2017; 2015 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1003-858/2015). Teisėjų kolegija pagrindų nukrypti nuo šios suformuotos teismų praktikos nenustatė (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Įvertinus tai, Pravieniškių PN-AK apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas karantino patalpos nepagrįstai pritaikė kamerų tipo patalpoms nustatytus ploto reikalavimus, ir su tuo susiję Pravieniškių PN-AK subjektyvūs teisinio reglamentavimo aiškinimo argumentai, atmetami kaip nepagrįsti.
25. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo atliktus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto skaičiavimus, ir Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde dėstomus argumentus dėl to, kad toks skaičiavimas nėra teisingas, nes teismas neturėjo duomenų apie ginčo laikotarpiu karantino patalpose buvusių asmenų skaičių, o išimtinai rėmėsi tik pateiktais duomenimis apie jose esančių miegamųjų lovų skaičiumi, teisėjų kolegija nenustatė pagrindų nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu skaičiavimu. Toks skaičiavimas, kurį atliko pirmosios instancijos teismas, yra patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-724-261/202; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-726-662/2021).
26. Vertindama Pravieniškių PN-AK argumentus dėl teismo netinkamai parinkto neturtinės žalos kompensavimo būdo (piniginės kompensacijos), teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017.).
27. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (5 paras pažeista minimalaus ploto norma), tačiau taip pat atsižvelgusi į įkalinimo įstaigą, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu (pataisos namai, kuriuose bausmę atliekantys nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę), į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju 80 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti.
29. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškinęs ir taikęs procesinės ir materialiosios teisės normas, priėmė sprendimą, kurio keisti Pravieniškių PN-AK apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 8 d. palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.