- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2S-1774-912/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36801-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovo J. S. ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovės atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Ieškovas pateikė teismui procesinį dokumentą, pavadintą „Skundo argumentai“, kuriuo prašė priteisti 200 000 Eur neturtinės ir 300 000 Eur turtinės žalos.
2. Teismas įpareigojo ieškovą pateikti teismui vieningą procesinį dokumentą (patikslintą ieškinį). Ieškovas pateikė teismui papildomą pranešimą. Teismas vertino, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą.
Šalies argumentai
4. Teismas nurodė, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 300 000 Eur neturtinę žalą. Bylą nagrinėjant teisme, ieškovas pateikė teismui procesinį dokumentą, pavadintą „Skundo argumentai“, kuriuo prašė priteisti 200 000 Eur neturtinės ir 300 000 Eur turtinės žalos. Teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nustatė ieškovui 14 d. terminą trūkumams pašalinti – įpareigojo ieškovą pateikti teismui vieningą procesinį dokumentą (patikslintą ieškinį).
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nustatė, kad ieškovas 2020 m. rugsėjo 11 d. pateikė dar vieną neaiškios formos ir turinio procesinį dokumentą, pavadintą „Papildomas pranešimas“, kuriuo ieškovas prašo priteisti iš atsakovės apie 200 000 Eur neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą bei apie 300 000 Eur turtinės (materialinės) žalos atlyginimą.
6. Teismas vertino, kad ieškinio dalykas ne tik nebuvo sukonkretintas, bet tapo dar labiau neaiškus, todėl atsakovei užkertama galimybė suformuluoti atsikirtimus į ieškovo pareikštus reikalavimus. (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
7. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovą atstovauja profesionalus teisininkas (advokatas), todėl nurodytų papildomų neaiškaus turinio dokumentų teikimas teismui, iš esmės nešalinant teismo nustatytų ieškinio trūkumų, laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovas nustatytų trūkumų nepašalino, ir išaiškino ieškovui, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
9. Ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo.
10. Ieškovas nurodo, kad teismas abstrakčiai ir nekonkrečiai paprašė ieškovo pateikti vieningą procesinį dokumentą, kuriame, pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktą, būtų aiškiai ir konkrečiai išdėstytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Ieškovas teigia, kad toks dokumentas byloje yra: tai – priimtas ir nagrinėjamas ieškinys. Dokumentai, pavadinti „Papildomas pranešimas“, „Skundo argumentai“ nyra paaiškinimai, ne savarankiškais procesiniais dokumentais, ne ieškiniu. Ieškovas nesupranta, kodėl pirmosios instancijos teismas negalėjo nagrinėti ieškinio su papildomais argumentais, pateiktų skundo argumentų vertimas į valstybinę kalbą atliktas.
Atsiliepimas
11. Atsakovę atstovaujanti Teisingumo ministerija prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, priimta dėl to, kad antrojo parengiamojo posėdžio metu teismui nepavyko išsiaiškinti ieškovo ieškinio dalyko ribų ir pagrindo. Ieškovo reikalavimai, išdėstyti skirtinguose dokumentuose, prieštaravo vieni kitiems, neatitiko reikalaujamos priteisti sumos, o posėdžio metu nei ieškovas, nei jo advokatas negalėjo aiškiai ir konkrečiai įvardinti ieškinio sumų ir nurodyti konkrečių ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
11.2. Iš atskirojo skundo neaišku, kokią tiksliai sumą ieškovas prašo priteisti iš atsakovų. Atskirajame skunde nurodyta, kad ginčijama suma yra 300 000 Eur, bet pagal paskutinį ieškovo dokumentą ieškovas ieškinio sumą iš viso įvardija apie 500 000 Eur.
11.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis, kuria nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nebuvo skundžiama apeliacine tvarka, ji įsiteisėjusi, todėl privaloma vykdyti. Ieškovas per nustatytą terminą nepateikė vieningo dokumento, kuriame būtų aiškiai ir konkrečiai išdėstytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Todėl pagrįstai laikyta, kad ieškovas neįvykdė procesinės pareigos pašalinti ieškinio trūkumus.
12. Generalinę prokuratūrą atstovaujanti Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepime prašo atskirtąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Teismas pagrįstai vertino, kad ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto reikalavimo ieškinyje aiškiai nurodyti ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką).
12.2. Ieškinys, pateiktas 2019 m. gruodžio 6 d., pavadintas „Dėl tinkamo atsakovo“ neatitinka CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimų. Ieškinys nekonkretus. Jame nurodytos klaidingos datos (kada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-000656-16 bei priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis). Ieškinyje nėra konkrečiai įvardinti neteisėti veiksmai, kurie, ieškovo nuomone, sąlygojo žalos atsiradimą. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes. Neaišku, kokiu aspektu ieškinyje rašoma apie asmens kalinimo sąlygas, kad valstybė įpareigota užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiško orumo, nesukeltų jam kančių ir sunkumų. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, ar jam taikyta kardomoji priemonė ir kokia.
Šalies argumentai
12.3. Nagrinėjant civilinę bylą antrame parengiamajame posėdyje (2020 m. rugsėjo 1 d.), paaiškėjo, kad ieškovas pateikė teismui procesinį dokumentą, pavadintą „Skundo argumentai“, kuriame papildomai prašo teismo priteisti 200 000 Eur turtinės žalos, tačiau jokių įrodymų pagrindžiančių šią žalą nepateikė. Teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nustatė 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui vieningą procesinį dokumentą, kuriame ieškovas nurodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) ir reikalavimus (ieškinio dalyką). Teismas ieškovui išaiškino, kad nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, jo ieškinys bus paliktas nenagrinėtu. Per teismo nustatytą terminą ieškovas (jo atstovas) patikslinto ieškinio nepateikė. Ieškovas pateikė dokumentą pavadinimu „Papildomas pranešimas“, kuriame vėl buvo nurodyto tos pačios visiškai neaiškios aplinkybės, kurios buvo aprašytos ankstesniame Teismui pateiktame dokumente („Skundo argumentai“). Nebuvo aiškiai nurodytas ieškinio faktinis pagrindas, nesukonkretinti ieškinio reikalavimai (ieškinio dalykas).
12.4. Ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nes yra atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato, todėl privalėjo teismo nustatytu terminu pašalinti teismo nustatytus trūkumus.
Atsiliepimas
13. Atsakovės atstovas Vilniaus miesto vyriausias policijos komisariatas atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Ieškovo suformuluotas ieškinio (skundo) pagrindas ir dalykas apsprendžia ieškovo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Būtina pažymėti, kad sprendžiant, ar pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto reikalavimo esmę ir nurodytas aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kuriomis yra grindžiami ieškinio reikalavimai.
Šalies argumentai
13.2. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, dokumentu „Skundo argumentai“ – 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei iškėlė naują reikalavimą dėl 300 000 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismui įpareigojus ieškovą pateikti vieningą procesinį dokumentą, ieškovas pateikė „Papildomą pranešimą“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės apie 200 000 Eur neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą bei apie 300 000 Eur turtinės (materialinės) žalos atlyginimą. Teismas pagrįstai vertino, kad ieškinio dalykas tapo dar labiau neaiškus, sprendė, kad ieškovas nepašalino trūkumų, todėl paliko ieškinį nenagrinėtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas paliko ieškinį nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
16. Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės pažeistos, interesus, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnio 1 dalis).
17. Asmuo, manydamas, kad yra pažeidžiamos jo teisės, gali ginti jas teisme. Dalyvaujančio byloje asmens procesinis dokumentas turi atitikti įstatyme nustatytiems jų formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Bendrieji dokumentų formos ir turinio reikalavimai įtvirtinti CPK 111 straipsnyje, specialieji ieškiniui keliami reikalavimai – CPK 135 straipsnyje. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų ir šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2dalis).
18. Pagal CPK normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, bet toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).
19. Įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kita vertus, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata pateikta taip pat ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Pažymėtina, kad aptariamų proceso priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010)
20. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tačiau įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008, 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
21. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. priėmė nagrinėti ieškinį, kuriuo ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas 2020 m. birželio 9 d. pateikė teismui dokumentą pavadintą „Skundo argumentai“, kuriame nurodė, kad jam turi būti atlyginta moralinė žala – apie 200 000 Eur, materialinė – apie 300 000 Eur. Ieškovas 2020 m. rugpjūčio 31 d. parengiamajame teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas „Skundo argumentų“ priėmimo klausimas, patikslino, kad prašo priteisti 200 000 Eur materialinės žalos ir apie 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, t. y. didinamas ieškinio reikalavimas. Ieškovą atstovaujantis advokatas paprašė teismo nustatyti 14 dienų terminą patikslintam ieškiniui pateikti. Byloje dalyvaujantys asmenys sutiko, kad ieškovas patikslintų ieškinį per 14 dienų. Teismas protokoline nutartimi tenkino ieškovo prašymą, įpareigojo ieškovą per 14 dirnų pateikti patikslintą ieškinį, kuriame būtų nurodytos civilinės atsakomybės sąlygos ir konkretūs institucijų veiksmai, dėl kurių ieškovas patyrė žalą. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti vieningą procesinį dokumentą, kuriame, pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktą, būtų aiškiai ir konkrečiai išdėstytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Teismas pažymėjo, visų teismui teikiamų procesinių dokumentų priedai turi būti pateikiami valstybine kalba (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Ieškovas 2020 m. rugsėjo 11 d. pateikė teismui „Papildomą pranešimą“, kuriame nurodė, kad patyrė apie 200 000 Eur neturtinės (moralinės) žalos bei apie 300 000 Eur turtinės (materialinės) žalos ir prašė atlyginti nuostolius.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas abstrakčiai ir nekonkrečiai paprašė ieškovo pateikti vieningą procesinį dokumentą, kuriame, pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktą, būtų aiškiai ir konkrečiai išdėstytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovą 2020 m. rugpjūčio 31 d. parengiamajame posėdyje atstovavo profesionalus teisininkas advokatas, kuris prašė teismo nustatyti 14 dienų terminą patikslintam ieškiniui pateikti. Teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad ieškovo atstovas suprato, jog turi teismui pateikti patikslintą ieškinį, kuriame turi būti aiškiai ir konkrečiai suformuluotas ieškinio dalykas, taip pat nurodyti konkrečius teismo, prokuratūros, policijos pareigūnų veiksmus, dėl kurių ieškovas patyrė žalos, bei civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo pateikti procesinių dokumentų priedai turi būti išversti į valstybinę kalbą. Pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis, kuria ieškovas įpareigotas pateikti vieningą procesinį dokumentą, yra 2020 m. rugpjūčio 31 d. protokolinės nutarties rašytinis apibendrintas variantas.
23. Pirmiau nurodytame parengiamajame teismo posėdyje spręstas ieškovo pateiktų „Skundo argumentų“, kuriuos ieškovas ir jį atstovaujantis advokatas šiame posėdyje vertino kaip patikslintą ieškinį, priėmimo klausimas. Ieškovas, šalindamas trūkumus per teismo nustatytą terminą pateikė „Papildomą pranešimą“. Įvertinus pateikto procesinio dokumento turinį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovas per nustatytą terminą teismo nustatytų trūkumų nepašalino, nesuformulavo aiškaus ieškinio dalyko. Dėl to teismas, spręsdamas šių procesinių dokumentų priėmimo klausimą, turėjo vadovautis CPK 115 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnyje įtvirtintomis procesinių dokumentų trūkumų šalinimo taisyklėmis.
24. Pirmiau nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. priėmė nagrinėti ieškinį, kuriuo ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartyje nebuvo įvardyti šio ieškinio trūkumai. Dėl to pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo procesinių dokumentų „Skundo argumentai“ ir „Papildomas pranešimas“ priėmimo klausimą, nepagrįstai nutarė palikti nenagrinėtą pradinį ieškinį.
25. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtintą ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindą. Dėl to apskųsta nutartis naikintina, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Patenkinti ieškovo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutarties.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui patikslinto ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.