Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-11-22 · Civilinė byla Nr. e2-19285-861/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-11-22Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-22
Bylos Nr.
e2-19285-861/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12842-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
ADB „Gjensidige“
Atsakovas
V. K.
Trečiasis asmuo
A. A.
Advokatai
Almantas Žmuida
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-19285-861/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12842-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.; 2.6.10.2.4.1.;2.6.10.5.2.4.; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2017 m. lapkričio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,dalyvaujant ieškovo ADB „Gjensidige“ atstovams Edgar Moroz ir Giedriui Norkui,atsakovui V. K.,atsakovo V. K. atstovui advokatui Almantui Žmuidai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui V. K. dėl išmokėtų sumų grąžinimo, trečiasis asmuo A. A., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ADB „Gjensidige“ prašo iš atsakovo V. K. priteisti 12 042,18 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2014-07-07 iš atsakovo buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo užlietas ieškovo draudėjo butas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudėjo butas draustas gyventojų turto draudimu, todėl ieškovas dėl šio įvykio išmokėjo 12 042,18 Eur draudimo sumą. Teigia, kad atsakovo butas yra aukštu aukščiau draudėjo buto, pats atsakovas prisipažino esąs atsakingas už apliejimą, todėl ieškovas regreso tvarka prašo priteisti išmokėtą sumą iš atsakovo.

Atsakovas V. K. su ieškiniu sutiko iš dalies 2 199,02 Eur dydžio sumos apimtyje, o su likusia 9 843,16 Eur ieškinio sumos dalimi nesutinka ir prašo ieškinį šioje dalyje atmesti. Teigia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių draudimo išmokos išmokėjimą. Atsakovo nuomone, vandens užliejimu padaryta žala draustam butui yra daug mažesnė nei suma, kurios reikalauja ieškovas, todėl su prašomos sumos dydžiu nesutinka.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad patalpų nuomos kainos buvo didesnės todėl, kad nuoma buvo trumpalaikė. Du mėnesiai užlieto buto remontui yra protingas terminas. Tai, kad nukentėjusioji nuomojosi didesnio ploto butą, nei kad gyveno, nėra aktualu, nes nuomos kaina ieškovui buvo priimtina.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas nurodė, kad reikalavimą 2 199,02 Eur dalyje pripažįsta. Teigė, kad sutinka su 1 826,52 Eur remonto kaina. Nesutiko su šarvo durų keitimu, nes jas buvo galima remontuoti, be to, durų remontas buvo įtrauktas į UAB „Laverna“ darbų sąmatą. Nesutiko su 1 303,29 Eur buto nuomos kaina, nes suma neprotinga, nuomojamas butas tris kartus didesnis už nukentėjusiosios butą, todėl atsakovas sutinka su 310 Eur suma už vieną mėnesį. Nesutiko su garažo nuomos kaina, nurodydamas, kad vidutinė mėnesinė nuomos kaina yra tik 62,50 Eur, nuoma buvo reikalinga tik vieną mėnesį, o ne du, kaip nurodo ieškovas. Nesutiko su žalos atlyginimu už baldus, nes nėra įrodymų, kad jie buvo sugadinti, neaišku, kokie baldai sugadinti, kokia jų likutinė vertė. Ieškovo argumentas, kad nuoma buvo brangesnė, nes buvo trumpalaikė, yra naujas, jis nebuvo nurodytas ieškinyje, ieškovas nesirėmė vidutine nuomos kaina. Atsakovo atstovas teismo posėdyje akcentavo, kad ieškovas nevykdo jam tenkančios įrodinėjimo pareigos, nepateikė į bylą jokių įrodymų, susijusių su žala, patirta dėl baldų sugadinimo, taip pat pažymėjo, kad dalis prašomos sumos iš viso niekaip nepagrindžiama, nenurodoma, už ką ji prašoma.

Atsakovas teigė, kad ieškovas siekia pasipelnyti. Atsakovas siūlė nukentėjusiajai pagalbą, atlikti kai kuriuo darbus ar atvežti medžiagas, bet ji atsisakė, nurodydama atsakovui, kad iš šio įvykio uždirbs. Tuomet atsakovas iš karto paskambino ieškovo atstovui T. D., paaiškino tokio pokalbio su nukentėjusiąja aplinkybes, tačiau atsako nesulaukė. Be to, kuomet atsakovas buvo nuvykęs pas nukentėjusiąją į butą, apie žalą baldams net nebuvo užsiminta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2014-07-07 bute, adresu P. Vileišio g. 25-13, Vilnius, dėl trūkusio šalto vandens valymo filtro įvyko avarija – buto, esančio P. Vileišio g. 25-9, Vilniuje, užpylimas. Užpiltas butas buvo draustas gyventojų turto draudimo liudijimu Nr. IS 109744, todėl ieškovas atlygino nukentėjusiajai A. A. 12 042,18 Eur dydžio žalos atlyginimą, kurį ir prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovas iš dalies sutiko su ieškiniu, sutiko atlyginti 2 199,02 Eur dydžio žalą. Atsakovas neginčijo užpylimo fakto, tačiau nesutiko su prašomos atlyginti žalos dydžiu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi, įstatymo pagrindu draudikui pereina reikalavimo teisė, kurią turėjo draudėjas arba naudos gavėjas. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina tais pačiais pagrindais ir tomis pačiomis sąlygomis kaip draudėjas arba naudos gavėjas išmokėtos jiems draudimo išmokos dydžiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ši draudiko teisė yra subrogacijos teisė, kurios atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje, prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2013). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos teisės normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015).

CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas).

Atsakovas neginčijo užpylimo fakto, savo neteisėtus veiksmus iš esmės pripažino sutikdamas su dalies žalos atlyginimu. Akivaizdu, kad turtas buvo sugadintas ir žala kilo būtent dėl įvykusios avarijos – užpylimo, todėl laikytina, kad tiek atsakovo neteisėti veiksmai, tiek priežastinis ryšys yra nustatyti.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2012).

Atsakovas nagrinėjamoje byloje ginčijo žalos dydį, nurodydamas, kad jis yra nepagrįstai didelis, o tam tikrais atvejais iš viso neįrodytas. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi, pareigą įrodyti žalą ir žalos dydį turi būtent ieškovas.

Dėl buto nuomos.

Ieškovas prašo priteisti 1 303,29 Eur (4 500 Lt) nukentėjusiosios išlaidų už būsto nuomą. Atsakovas sutinka atlyginti 310 Eur sumą, remdamasis UAB „Verslavita“ pateikta konsultacija dėl galimos būsto nuomos kainos. Atsakovas nurodo, kad prašoma suma yra neprotinga, nes išsinuomotas tris kartus didesnis butas nei aplietas butas, nuomos trukmė – 2 mėnesiai, nors pagal ieškovo pateiktą rangos sutartį butas buvo remontuojamas 5 savaites, o pagal atsakovo pateiktą Žalos atsatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 170704, optimali darbų trukmė turėjo būti tik 3,2 savaitės. Ieškovas teismo posėdžio metu pateikė naują argumentą dėl nuomos kainos – nuoma buvo trumpalaikė, o tai, kad nukentėjusioji išsinuomojo didesnio ploto būstą, neturi reikšmės, nes nuomos kaina neviršijo ieškovo nustatyto maksimalaus dydžio, už kiek galima nuomotis būstą.

Teismas vertina, kad ieškovo prašoma priteisti būsto nuomos kaina yra neadekvačiai didelė, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo priencipams, todėl mažintina. Pažymėtina, kad nukentėjusioji išsinuomojo kelis kartus didenį būstą, nei jos butas (išsinuomotas 150 kv. m. butas, tuo tarpu nukentėjusiosios buto plotas yra apie 44 kv. m.). Nors ieškovas teigė, kad nukentėjusioji išsinuomojo butą už tinkamą kainą, todėl jo dydis nėra aktualus, tačiau teismas vertina, kad didesnio ploto būstas paprastai kainuoja brangiau, nei mažesnio, o šiuo atveju išsinuomotas net daugiau nei tris kartus didenis butas, todėl mažai tikėtina, kad buto dydis neįtakojo jo nuomos kainos. Ieškovas tokių duomenų taip pat nepateikė.

Nors teismo posėdžio metu ieškovo atstovai pateikė ieškinyje nenurodytą argumentą, kuriuo nebuvo apskritai grindžiamas ieškinys, jog būsto nuomos kaina buvo didesnė, nes nuoma buvo trumpalaikė, tačiau teismo šis argumentas neįtikina. Ieškovas nepateikė į bylą duomenų, kurie leistų teismui įsitikinti, jog nuoma buvo trumpalaikė, apskritai, kokiais atvejais nuoma yra laikytina trumpalaike, o iš pateiktos būsto nuomos sutarties matyti, jog būstas išsinuomotas 2 mėnesiams. Teismui kyla abejonių dėl trumpalaikės būsto nuomos todėl, kad trumpalaike nuoma, vadovaujantis protingumo principu, laikytina kelių ar keliolikos dienų nuomos terminas, tačiau ne kelių mėnesių nuoma. Teismas pažymi, kad, esant trumpalaikei nuomai, nukentėjusioji galėjo nuomotis butą tik buto remonto darbų terminui, o šiuo atveju jis buvo nuomotas dviems mėnesiams, kai tuo tarpu remontas pagal rangos sutartį turėjo būti atliktas per 5 savaites, o pagal eksperto vertinimą – per 3,2 sav., todėl teismas sprendžia, kad nuoma buvo ilgalaikė, taigi, ieškovo nurodyta didesnė kaina yra nepagrįsta. Kita vertus, ieškovo atstovai taip ir nepaaiškino teismui, kodėl sutiko apmokėti trečiajam asmeniui daugiau nei 3 kartus didesnio ploto buto nuomą, kadangi argumentas, jog suma neviršijo draudimo sutartyje numatytos ribos, paprasčiausiai prieštarauja sąžiningumo principui.

Nors butas buvo nuomotas du mėnesius, iš atsakovo pateikto eksperto vertinimo matyti, kad darbai turėjo būti atlikti per 3,2 savaitės. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiu eksperto vertinimu, nes ieškovas nepateikė priešingų įrodymų, ieškovo atstovai teismo posėdžio metu iš esmės nepasisakė dėl šio argumento. Remiantis Žalos atsatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 170704, UAB „Verslavita“ pateikta konsultacija, teismas vertina, kad teisinga nuomos kaina yra 310 Eur. Teismas taip pat atkreipia ieškovo dėmesį, kad nors ekspertas nurodė, jog remonto darbai turėjo būti atlikti per 3,2 sav., atsakovas sutinka apmokėti buto nuomą už 1 mėnesį. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, ieškovui priteistina 310 Eur suma už išlaidas buto nuomai.

Dėl garažo nuomos.

Pagal atsakovo pateiktą UAB „Verslavita“ konsultaciją dėl galimos garažo nuomos kainos, panašaus garažo nuomos kaina tuo metu buvo vidutiniškai 62,50 Eur per mėnesį, o ieškovas prašo priteisti 868,86 Eur (3 000 Lt) sumą. Pažymėtina, kad iš trečiojo asmens sąmatos sandėliavimui matyti, kad daiktai buvo saugomi daugiau nei du mėnesius. Ieškovas reikalaujamą sumą grindė tais pačiais argumentais kaip ir dėl būsto nuomos – kaina buvo didesnė dėl to, kad nuoma buvo trumpalaikė, tačiau nepateikė jokių duomenų kaip ir apie buto, taip ir apie garažo nuomos rinkos kainas, šias sumas iš esmės grindė nukentėjusiajai išmokėtomis sumomis, ką atsakovas byloje ir ginčija. Dėl šių priežasčių teismas nekartoja argumentų, kurie jau buvo išdėstyti aukščiau, pasisakant dėl buto nuomos kainos. Kadangi ieškovas nepateikė priešingų duomenų, nepateikė į bylą papildomų įrodymų, teismas neturi pagrindo abejoti UAB „Verslavita“ nustatyta vidutine garažo nuomos kaina, todėl ieškovui priteistina suma už garažo nuomą mažintina nuo 868,86 Eur iki 62,50 Eur. Taip pat

Dėl remonto darbų kainos.

Ieškovas prašo priteisti 5 696,61 Eur (19 669,25 Lt) už buto remonto darbus. Atsakovas sutinka atlyginti 1 826,52 Eur sumą, mano, kad didesnė suma yra nepagrįsta. Nurodė, kad Dr. Darius Kalibatas įvertino padarytą žalą, o pagal Tauto Mičiūdos Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 170704 darbų kaina, atskaičius nusidėvėjimą, yra 1 826,52 Eur. Ieškovo atstovai ginčijo tai, kad nusidėvėjimas nuo darbų kainos nėra skaičiuojamas, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovas nepateikė kitų įrodymų, pagrindžiačių darbų kainą, išskyrus UAB „Lavernas“ sąmatą, jo teiginiai, jog negali būti skaičiuojamas nusidėvėjimas, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas neturi pagrindo abejoti pateikta Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita, kurią atliko teismo ekspertas Tauras Mičiūda. Kadangi atsakovas pateikė eksperto išvadą, o ieškovas nepateikė ją paneigiančių įrodymų, neprašė apklausti nei liudytojų, nei eksperto, teismas sprendžia, kad darbų kaina mažintina ir priteistina 1 826,52 Eur suma.

Dėl durų remonto/keitimo kainos.

Ieškovas prašo priteisti 695,09 Eur už seifo durų keitimą. Atsakovas su šia suma nesutiko, nurodė, kad šių durų keisti naujomis nereikėjo, jas užteko suremontuoti pakeičiant kai kurias dalis. Be to, atsakovo atstovas akcentavo, kad šių durų remonto kaina buvo įskaičiuota į UAB „Lavernas“ pateiktą darbų sąmatą, taigi ji įeina į priteistiną 1 826,52 Eur sumą. Iš šių argumentų nėra aišku, kodėl ieškovas prašo priteisti durų kainą atskirai. Be to, teismo eksperto išvadoje nurodyta, kad tokių durų remontas yra rinkoje paplitęs ir ekonomiškesnis nei visų durų keitimas. Ieškovas nenurodė, kodėl buvo nuspręsta duris keisti, o ne jas remontuoti, bei kodėl šių durų remonto kaina buvo įtraukta į UAB „Lavernas“ pateiktą darbų sąmatą, nors durys nebuvo remontuotos, o, kaip teigia ieškovas, buvo pakeistos. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad į vietą buvo nuvykę specialistai, kurie pasakė, kad duris reikia keisti, tačiau kitomis, nei atstovo paaiškinimai įrodinėjimo priemonėmis, šio teiginio nepagrindė. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas netenkina ieškovo prašymo dėl 695,09 Eur sumos už seifo duris priteisimo.

Dėl baldų įsigijimo.

Ieškovas pateikė įrodymus, kad sumokėjo 4 462,32 Eur (15 395 Lt) sumą nukentėjusiajai už naujus baldus. Atsakovas su šia suma iš esmės nesutiko, nurodė, kad buto apžiūros protokole nėra nurodyta, jog buvo padaryta žala baldams, be to, nėra duomenų, kokie baldai ir kokia apimtimi buvo sugadinti, kokia buvusi ir likutinė jų vertė.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad byloje nėra įrodymų, jog buvo padaryta žala baldams, kokiems baldams ir kokios apimties žala, todėl teismas negali tenkinti ieškovo reikalavimo priteisti 4 462,32 Eur žalos atlyginimą už naujus baldus. Teismas pažymi, kad šis argumentas, jog jokių įrodymų, kurie pagrįstų baldų sugadinimą ir naujų įsigijimą byloje nėra, buvo nurodytas jau atsakovo atsiliepime į ieškinį, tačiau, nors bylos nagrinėjimo metu ieškovas teikė į bylą papildomus įrodymus, įrodymų, susijusių su baldais, nepateikė. Teismo posėdyje ginčų metu atsakovo atstovui pakartojus šį argumentą, ieškovo atstovai nurodė, jog tokie dokumentai ieškovo įmonėje yra, tačiau teismui paklausus, kodėl jie nepateikti ir ar ieškovo atstovai matė, jog šį argumentą atsakovas ginčijo dar atsiliepime į ieškinį, ieškovo atstovai atsakyti negalėjo. Be to, ieškovo atstovai prašė teismo atnaujinti bylos nagrinėjimą, tačiau pateikti į bylą papildomų įrodymų su savimi neturėjo.

Dėl likusios sumos.

Teismas šioje byloje ypatingai atkreipia dėmesį į tai, kad likusios ženklios, aukščiau sprendime neaptartos 4 101,53 Eur sumos ieškovas iš viso niekaip nepagrindė, nenurodė, iš kur tokia žala ir už ką ji atsirado. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė šį faktą, o po to ieškovas teikė į bylą papildomus įrodymus, jokie įrodymai, pagrindžiantys 4 101,53 Eur sumą pateikti nebuvo, taigi, ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų tokio dydžio žalos susidarymą. Teismui nėra aišku, kokiam objektui tokio dydžio žala buvo padaryta, ieškovas nei ieškinyje, nei teismo posėdžių metu nepagrindė šių išlaidų. Kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl šios sumos, teismas atmeta šį ieškovo reikalavimą kaip nepagrįstą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinas 2 199,02 Eur dydžio žalos atlyginimas.

Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti sutartimi ar įstatyme numatytas palūkanas (CK 6.37 straipsnis). Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2 199,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017-03-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovas dalį ieškinio pripažino, tai jis padarė jau nagrinėjant bylą, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytinos atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį. Šioje byloje ieškovas sumokėjo 271 Eur žyminio mokesčio. Ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (teismas patenkino 18,26 proc. reikalavimų) iš atsakovo priteistina 49,49 Eur žyminio mokesčio. Kadangi 81,74 proc. ieškinio reikalavimų atmesta, o atsakovas nurodė, kad patyrė 1 822 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovo priteistina 1 489,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 6,59 Eur. Kadangi tenkintina tik 18,26 proc ieškinio reikalavimų, iš atsakovo priteistinų pašto išlaidų dydis būtų tik 1,20 Eur, o tai yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 3 Eur suma, todėl iš atsakovo šios išlaidos nepriteistinos, o iš ieškovo priteistina likusi 5,39 Eur pašto išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UDB „Gjensidige“, į. k. 10057869, iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 199,02 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt devynių eurų 2 euro ct) žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 199,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-03-28) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 49,49 Eur (keturiasdešimt devynių eurų 49 euro ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UDB „Gjensidige“, į. k. 10057869, 1 489,30 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 30 euro ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo UDB „Gjensidige“, į. k. 10057869, 5,39 EUR (penkis eurus 39 euro ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė