Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E. V. ir R. L. bei trečiajam asmeniui Marijampolės socialinės pagalbos centrui dėl tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiojo asmens Marijampolės socialinės pagalbos centro atstovas D. B. nurodė, kad ieškinį palaiko visa apimtimi, prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad atsakovas R. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio L. L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.155 straipsnyje, kuris numato, kad vaikai iki pilnametystės yra prižiūrimi tėvų, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šių pareigų vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Kartu pažymėtina, kad valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai, ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų. Šios atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijamas tarp tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamas per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas. Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę visų pirma augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Tėvų valdžia gali būti ribojama, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams, nesirūpina vaikais (LR CK 3.180 str. 1 d.). Tėvų valdžia neterminuotai apribojama tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad susidariusi padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 str. 2 d.).

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalo sudaryti sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. (LR CK 3.165 str. 1 d., 2 d). Vienas iš pagrindinių principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami su vaiku susiję šeimos klausimai, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus ir jais vadovaujamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Todėl, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos, globos vietos nustatymo, klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas. Nesant tėvų kaltės dėl CK 3.180 straipsnyje nurodytų sąlygų, vaikas gali būti atskiriamas nuo tėvų (CK 3.179 straipsnis). Teismas turi išanalizuoti pateiktus įrodymus ir nustatyti, ar yra CK 3.180 straipsnyje išvardytos sąlygos riboti tėvų valdžią. Tokias sąlygas nustačius, reikia išanalizuoti konkrečias aplinkybes, iš kurių turi būti sprendžiama, ar yra duomenų, kad ateityje padėtis gali pasikeisti ir ar tėvai galės tinkamai vykdyti tėvų pareigas (LAT 2008-05-08 civ. byla Nr. 3K-3-2069/2008).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas R. L. vengia atlikti savo pareigas dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką, nekeičia gyvenimo būdo, tinkamai juo nesirūpina. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas nevykdo savo pareigų ir tėvo valdžios neįgyvendina dėl savo kaltės. Atsakovas yra sveikas, darbingas ir pats galėtų užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, bet tai daryti vengia. Šios aplinkybės plačiai aptartos ieškovo atstovės pasisakymuose teismo posėdžio metu. Kadangi nėra duomenų, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti, o dėl netinkamo gyvenimo būdo atsakovas negali sudaryti palankių sąlygų visapusiškam ir harmoningam vaiko vystymuisi, sūnumi visiškai nesirūpina, todėl atsakovui tėvo valdžia sūnaus L. L. atžvilgiu apribotina neterminuotai (LR CK 3.180 str. 2 d.).

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo neįgyja res judicata galios ir gali būti tėvo (motinos) valdžios apribojimas panaikinamas ar vienas tėvo (motinos) valdžios apribojimo būdas pakeistas kitu (LR CK 3.181 str.). Apribojus tėvų valdžią tiek laikinai, tiek neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Teisė matytis su vaikais, apribojus tėvų valdžią, išlieka, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (LR CK 3.180 str. 3 d.).

Apribojus tėvų valdžią reikalinga nustatyti vaikui nuolatinę globą (rūpybą), siekiant užtikrinti auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai augti, vystytis ir tobulėti (LR CK 3.248 str., 3.249 str., 3.251 str., 3.252 str. 1 d. 2 p., 3.256 str., 3.257 str.) ir paskirti globėją (rūpintoją).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovų sūnaus L. L. gyvenamoji vieta nustatytina su laikinuoju globėju vaiko močiute Z. L. iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina globėjo gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 str. 1 d. 1 p.). Todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Globėjui išaiškintina, kad vaiko globėjas privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimaisiais vaikui giminaičiais ir informuoti juos, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Taip pat išaiškintina, kad globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, todėl iš atsakovo priteistinas materialinis išlaikymas jo vaikui (LR CK 3.195 str.). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Nepilnamečio vaiko L. L. poreikiai nesiskiria nuo kitų tokio amžiaus vaikų poreikių, todėl ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma po 180 eur iš atsakovo yra pakankama šio amžiaus vaikui išlaikyti. Atsakovas nurodė, kad dirba, per dieną uždirba apie 30 Eur, teigė, kad sūnų galės išlaikyti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei remiantis šalių paaiškinimais, spręstina, kad ieškinys šioje dalyje įrodytas, todėl tenkintinas: priteistinas iš atsakovo R. L. materialinis išlaikymas sūnui po 180 Eur per mėnesį, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos, nustatant laikinąjai globėjai Z. L. uzufrukto teisę į šias lėšas.

19. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

20. Iš atsakovo priteistinos teismo pašto išlaidos po 41,79 Eur ir 64,80 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 93, 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus L. L., a/k (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nepilnamečio L. L., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su laikinąja globėja Z. L..

Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. L., a/k (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos – 2024-02-27 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise nepilnamečio globėją Z. L..

Iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 41,79 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 79 ct) teismo pašto išlaidų ir 64,80 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 80 ct) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.