Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-02-22 · Administracinė byla Nr. I-2042-362/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-02-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-22
Bylos Nr.
I-2042-362/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-03065-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas
S. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2042-362/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03065-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.5.1; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 22 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,nedalyvaujant pareiškėjui S. B.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

nedalyvaujant trečiojo asmens, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, tretysis asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. B. skunde teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde pareiškėjas S. B. nurodė, kad nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. vasario 22 d. jis pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018-02-09 nutarimą Nr. 25/04-187 buvo uždarytas į drausmės izoliatorių 7 paroms. Nuobauda jam buvo paskirta visiškai neteisingai, tai, kad ji paskirta neteisėtai, patvirtino teismas 2018-10-26 sprendimu, kuriuo ši nuobauda buvo pripažinta neteisėta ir panaikinta, tad jis 7 dienas buvo nekaltai laikomas drausmės izoliatoriuje. Ten jam buvo apribota eilė teisių, nebuvo galima naudotis asmeniniu televizoriumi, virduliu, sumuštinių keptuve, nebuvo galia eiti į užsiėmimus, apsipirkti parduotuvėje, skambinti šeimai ir draugams, kas paprastai leidžiama kiekvieną dieną po 15 min. Dėl to jam teko badauti, jis skelbė bado streiką, buvo susižalojęs, patyrė neigiamus psichologinius išgyvenimus, sumenko jo kaip asmens pasitikėjimas savimi bei visuomene. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausmės izoliatoriuje, priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Regionų apygardos administracinis teismas 2018-10-26 sprendimu panaikino Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-02-09 nutarimą Nr. 25/04-187 „Dėl suimtojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento 2018-03-23 sprendimą Nr. 2S-973 „Dėl suimtojo nubaudimo“, padaręs išvadą, kad tarnybinis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir nuobauda pareiškėjui S. B. paskirta neteisėtai, sprendimas yra įsiteisėjęs. Bausmių vykdymo kodeksas numato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenims įstatymu numatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu nustatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis. Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnis numato suimtiesiems skiriamas nuobaudas, tame tarpe ir patalpinimą drausmė izoliatoriuje, šio įstatymo 38 straipsnis numato laikymo drausmės izoliatoriuje sąlygas. Pasivaikščioti asmuo galėjo vieną kartą per dieną vieną valandą, skaityti laikraščius, knygas, pareiškėjas parduotuvėje apsipirkinėjo retai, tad teigti, kad būtent dėl buvimo drausmės izoliatoriuje jis negalėjo apsipirkti, nėra pagrindo. Pareigūnai, vykdydami pareiškėjui paskirtą nuobaudą, neteisėtų veiksmų neatliko. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo S. B. skundas tenkintinas dalinai.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis neteisėtai buvo laikomas drausmės izoliatoriuje.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).

Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Iš įvardintų civilinės atsakomybės sąlygų matyti, kad vienas iš atsakomybės elementų yra neteisėtumas, kuris pasireiškia tik tada, kai nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-499/2007). LAT, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas „galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų (LAT 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008). Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turėjo būti įvertinama, iš kokių neteisėtų veiksmų buvo kildinama prašoma priteisti žala, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti atlikdamas veiksmus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų.

Byloje nustatyta, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2018-10-26 sprendimu panaikino Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-02-09 nutarimą Nr. 25/04-187 „Dėl suimtojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento 2018-03-23 sprendimą Nr. 2S-973 „Dėl suimtojo nubaudimo“, padaręs išvadą, kad tarnybinis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir nuobauda pareiškėjui S. B. paskirta neteisėtai, sprendimas yra įsiteisėjęs. Toks nepagrįstos nuobaudos paskyrimas sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog pareiškėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių.

Suėmimo vykdymo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis numato, kad drausmės izoliatoriuose laikomi suimtieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, paskambinti telefonu, siųsti laiškų, išskyrus atvejus, kai suimtieji įgyvendina šio įstatymo 15, 31 ir 49 straipsniuose nurodytas teises. Jiems neleidžiama turėti maisto produktų ir kitų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Atsakovas savo 2019-01-17 raštu Nr. 14-01-860 taip pat nurodo, jog pareiškėjas buvimo drausmės izoliatoriuje metu negalėjo naudotis savo asmeniniais elektros prietaisais – televizoriumi ir elektriniu virduliu, iki patenkant į drausmės izoliatorių, galėjo kartą per savaitę išeiti į krepšinio aikštelę, sporto salę, biblioteką ir žaidimų kambarį, tačiau šia galimybe jis ne visada pasinaudodavo. Atsiliepime į skundą nurodyta, jog parduotuvėje pareiškėjas apsipirkinėjo retai, būnant drausmės izoliatoriuje, suimtieji išvedami pasivaikščioti vieną valandą.

Teismas pripažįsta, jog, jog asmeniui, patalpintam į kamerų tipo patalpas, be kita ko, ne tik realiai sumažėja bendravimo su aplinka galimybės, kas pasireiškia negalėjimu susirašinėti, kalbėti telefonu, išeiti į užsiėmimų kambarius, bet ir sukeliama kitų nepatogumų, kaip asmeninių ir jau turimų elektros prietaisų neturėjimas, negalėjimas apsipirkti parduotuvėje, tam tikrų dvasinių išgyvenimų, kas tuo atveju, kai asmuo nepagrįstai patalpinamas į drausmės izoliatorių, ypač ilgesniam laikui, yra laikytina pakankamu pagrindu neturtinės žalos atsiradimo faktui konstatuoti. Pažymėtina, jog tai, jog jis nebūtų galėjęs pasivaikščioti, pareiškėjas neskundžia. Be to, tokiu atveju nėra būtina įrodinėti, kad asmens bendravimas su artimaisiais ir kitais asmenimis iš tiesų buvo apsunkintas, kadangi kitaip būti ir negalėjo – asmeniui, patalpintam į drausmės izoliatorių, taikomas griežtesnis režimas ir su juo susiję ribojimai. Taigi šiuo aspektu pripažintina, kad pareiškėjas dėl nurodytos jam nepagrįstai ir neteisėtai paskirtos nuobaudos galėjo patirti jo skunde nurodytus neigiamus išgyvenimus.

Pareiškėjas akcentuoja, kad dėl to, jog jam buvo apribotos galimybės bendrauti su artimaisiais ar kitais asmenimis, bei jis patyrė kitus nepatogumus, jis patyrė neigiamus išgyvenimus, t. y. neigiamus psichologinius išgyvenimus, sumenko jo kaip asmens pasitikėjimas savimi bei visuomene. Šias jo nurodytas aplinkybes patvirtina ir jo veiksmai, kai 2018-02-15 buvo paskelbtas bado streikas, kaip priežastį nurodant netinkamą Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos elgesį jo atžvilgiu, bei savo paties žalojimas. Tokiu būdu, teismas vertina, jog tarp neteisėtos atsakovo veikos (priimto nutarimo skirti nuobaudą) ir pareiškėjo patirtų neigiamų išgyvenimų, sukeltų dėl kontakto su aplinka apribojimo ir kt., yra tiesioginis priežastinis ryšys – neigiami pareiškėjo išgyvenimai yra tiesioginė Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos paskirta drausminės nuobaudos – 7 paros drausmės izoliatoriuje – įvykdymo pasekmė, todėl pripažintina, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiklos pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.

Pabrėžtina, jog tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi ir kitose iš esmės analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-341/2008, 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-309/2012, 2014 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-483/2014, 2019 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1847-756/2018 ir kt.).

Sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir blogino jo kalinimo sąlygas, įvertinus tai, kad nuobauda pareiškėjui panaikinta dėl to, kad tarnybinis tyrimas buvo atliktas neišsamiai, tačiau atsižvelgtina į tai, jog paties pareiškėjo veiksmai inicijavo tyrimo atlikimą, atsižvelgiant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažymint, jog pareiškėjas niekaip neargumentavo patirto neturtinės žalos dydžio, pareiškėjui priteistinas 140 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo S. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 140 (vienas šimtas keturiasdešimt) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per sprendimą priėmusius teismo rūmus.

Teisėjas Arvydas Martinavičius