Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-09-09 · Administracinė byla Nr. A-1555-575/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-02-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-09
Bylos Nr.
A-1555-575/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-03065-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Dainius Raižys, Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas, Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
S. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Laisvės atėmimo vietų ligoninė
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1555-575/2020Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03065-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. vasario 22 d. jis pagal Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 25/04-187 buvo uždarytas į drausmės izoliatorių 7 paroms. Nuobauda pareiškėjui paskirta nepagrįstai ir tai patvirtina Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 26 d. sprendimas, kuriuo ši nuobauda pripažinta neteisėta ir panaikinta.

2.2. Drausmės izoliatoriuje pareiškėjas negalėjo naudotis asmeniniu televizoriumi, virduliu, sumuštinių keptuve, negalėjo eiti į užsiėmimus, apsipirkti parduotuvėje, skambinti šeimos nariams ir draugams. Dėl to pareiškėjas paskelbė bado streiką, buvo susižalojęs, patyrė neigiamus psichologinius išgyvenimus, sumenko jo kaip asmens pasitikėjimas savimi bei visuomene, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertinto 700 Eur suma ir prašė priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 26 d. sprendimu panaikino Šiaulių TI 2018 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 25/04-187 „Dėl suimtojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 2S-973 „Dėl suimtojo nubaudimo“, spręsdamas, jog tarnybinis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir nuobauda pareiškėjui paskirta neteisėtai. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

3.2. Pareiškėjas, būdamas drausmės izoliatoriuje, galėjo pasivaikščioti vieną kartą per dieną vieną valandą, skaityti laikraščius, knygas. Pareiškėjas retai apsipirkdavo parduotuvėje, todėl nėra pagrindo teigti, jog būtent dėl buvimo drausmės izoliatoriuje jis negalėjo apsipirkti. Pareigūnai, vykdydami pareiškėjui paskirtą nuobaudą, neteisėtų veiksmų neatliko. Atsakovo atstovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių kalinimo sąlygų bei netaikė kokių nors įstatyme nenumatytų apribojimų.

3.3. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, susijusią su jo laikymu drausmės izoliatoriuje. Pareiškėjas padarytą žalą grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus, todėl neįrodė neturtinės žalos fakto.

II.

4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės 140 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 26 d. sprendimu panaikino Šiaulių TI 2018 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 25/04-187 „Dėl suimtojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 2S-973 „Dėl suimtojo nubaudimo“, spręsdamas, kad tarnybinis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir nuobauda pareiškėjui paskirta neteisėtai, vertino, jog nepagrįstos nuobaudos paskyrimas pareiškėjui sukėlė tam tikrų neigiamų padarinių.

6. Teismas iš atsakovo atstovo 2019 m. sausio 17 d. rašto Nr. 14-01-860 nustatė, kad pareiškėjas buvimo drausmės izoliatoriuje metu negalėjo naudotis savo asmeniniais elektros prietaisais – televizoriumi ir elektriniu virduliu, iki patenkant į drausmės izoliatorių jis galėjo kartą per savaitę išeiti į krepšinio aikštelę, sporto salę, biblioteką ir žaidimų kambarį, tačiau šia galimybe ne visada pasinaudodavo. Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas nurodė, jog parduotuvėje pareiškėjas apsipirkinėjo retai, būdami drausmės izoliatoriuje suimtieji išvedami pasivaikščioti vieną valandą per dieną.

7. Teismas pripažino, kad pareiškėjas dėl jam nepagrįstai ir neteisėtai paskirtos nuobaudos galėjo patirti jo skunde nurodytus neigiamus išgyvenimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus patvirtina jo veiksmai, kai 2018 m. vasario 15 d. jis paskelbė bado streiką, kaip priežastį nurodydamas netinkamą Šiaulių TI administracijos elgesį, bei savo paties žalojimas. Teismas vertino, kad tarp neteisėtos atsakovo atstovo veikos (priimto nutarimo skirti nuobaudą) ir pareiškėjo patirtų neigiamų išgyvenimų, sukeltų dėl kontakto su aplinka apribojimo ir kt., yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl yra pagrindas pripažinti, kad dėl Šiaulių TI veiklos pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

8. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir blogino jo kalinimo sąlygas, įvertinęs tai, kad nuobauda pareiškėjui panaikinta dėl to, jog tarnybinis tyrimas buvo atliktas neišsamiai, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, priteisė pareiškėjui 140 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

III.

9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo iš dalies panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 22 d. sprendimą ir priteisti jam 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau nesutinka su priteista neturtinės žalos atlyginimo suma. Pareiškėjas nurodo, kad teismas priteisė nepagrįstai mažą neturtinės žalos atlyginimo sumą. Patirta neturtinė žala turi būti vertinama po 100 Eur už vieną dieną praleistą drausmės izoliatoriuje (už visą laikotarpį – 700 Eur). Pareiškėjas teigia, kad neteisėtas perkėlimas į drausmės izoliatorių sukėlė jam gilius psichologinius ir emocinius išgyvenimus, jis badavo, save žalojo, uždarymas į drausmės izoliatorių jam prilygo kankinimui.

Šalies argumentai

11. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 22 d. sprendimą ir pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant. Apeliaciniame skunde nurodoma:

11.1. Pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nebuvo pakankamai intensyvus, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme), o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą grindė deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nustatytas pažeidimas truko neilgą laiką (7 paras), byloje nenustatyta tiesioginių duomenų apie netinkamų kalinimo sąlygų įtaką pareiškėjo sveikatos būklei, nėra pagrindas išvadai, jog pareiškėjas neabejotinai patyrė itin didelius fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą ir tai būtų pakankamas pagrindas priteisti neturtinę žalą, įvertintą pinigais.

Atsiliepimas

12. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo atstovo teiginiais, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti, taip pat vertinimu, jog jis nepatyrė neturtinės žalos.

13. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena iš aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Aplinkybių dėl žiaurumo laipsnio, akivaizdaus sveikatos būklės pablogėjimo, sąmoningo siekimo pažeminti pareiškėją ir pan. administracinės bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, todėl nukrypti nuo jau suformuotos teismų praktikos bei kurti kitokį precedentą nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš neteisėto perkėlimo į Šiaulių TI drausmės izoliatorių 7 paroms, atlyginimo priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, pripažinęs, kad pareiškėjas dėl nepagrįstai ir neteisėtai Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 25/04-187 paskirtos nuobaudos (perkėlimo į drausmė izoliatorių 7 paroms) galėjo patirti skunde nurodytus neigiamus išgyvenimus, priteisė pareiškėjui 140 Eur neturinei žalai atlyginti.

16. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniais skundais apskundė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas, kurie iš esmės nesutinka su teismo pasirinktu neturtinės žalos kompensavimo būdu ir priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Vertindama pareiškėjo ir atsakovo atstovo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, bylos Nr. 53161/99).

19. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi šiuo konkrečiu atveju vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastą, pareiškėjo elgesį paskyrus nuobaudą, aplinkybę, jog pareiškėjui nuo 2017 m. vasario 13 d. paskirta sustiprinta individuali priežiūra dėl išsakytų suicidinių minčių ir polinkio save žaloti (b. l. 4, 43–45, 47–53), nepakanka pažeistai teisei apginti.

21. Pareiškėjas prašo priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, pateikia detalius paaiškinimus, kaip prašoma priteisti suma yra apskaičiuota. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2229-525/2017).

22. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, visapusiškai įvertino bylos aplinkybes, atsižvelgė į individualias pareiškėjo savybes, į pareiškėjo elgesį paskyrus nuobaudą, taip pat į tai, kad nuobauda pareiškėjui panaikinta dėl to, jog tarnybinis tyrimas atliktas neišsamiai, tačiau tyrimo atlikimą inicijavo paties pareiškėjo veiksmai. Teismas priteisė nustatytam pažeidimui adekvatų ir valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą.

23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRičardas PiličiauskasDainius Raižys