- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-07
- Bylos Nr.
- A2-1844-638/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10470-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- K. R.-B.
- Ieškovas
- K. R.-B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vitaresta projektai“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. R.-B. (K. R.-B.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-13424-1043/2017 pagal ieškovo K. R.-B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vitaresta projektai“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas K. R.-B. 2017 m. balandžio 4 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-15485-920/2015, panaikinti 2015 m. gruodžio 14 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-15485-920/2015 ir priimti naują sprendimą - ieškovo K. R.-B. ieškinį tenkinti visa apimtimi.
Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. gegužės 25 d. su ieškiniu dėl neteisingo atleidimo iš darbo kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kuriame prašė panaikinti darbo sutartyje įrašytą Darbo kodekso (toliau - DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, priimti sprendimą pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, už šmeižtą, patirtą moralinę ir psichologinę traumą priteisti iš UAB „Vitaresta projektai“ pagal DK 250 straipsnį ir Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalį 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Atsakovei iš ieškovo priteisė 350 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš ieškovo priteisė 4,06 Eur teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovas pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, kuris 2016 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-881-173/2016 atmetė apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodė, jog 2017 m. kovo mėnesį nuvykęs susipažinti su civiline byla Nr. 2-15485-920/2015 rado, jog byloje buvo pateiktas atsakovės UAB „Vitaresta projektai“ 2015 m. balandžio 22 d. įsakymas „Dėl K. R.-B. atleidimo iš darbo“ Nr. P935A pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kurį pasirašė direktorius P. G.. Tačiau atsakovės UAB „Vitaresta projektai“ direktorė ginčo metu buvo J. R.. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas atsakovės UAB „Vitaresta projektai“ 2015 m. rugsėjo 29 d. įsakymas „Dėl laikino pavadavimo“ Nr. P1075, iš kurio matyti, jog direktorė J. R. tik 2015 m. rugsėjo 29 d. paskyrė pardavimų vadybininką P. G. pavaduoti direktorę J. R., kol pastaroji atostogaus. Akivaizdu, jog įsakymą dėl K. R.-B. atleidimo iš darbo pasirašė ne įmonės direktorius, o pardavimų vadybininkas P. G., todėl jau vien dėl to ieškovo ieškinys teismo turėjo būti patenkintas. Priešingų įrodymų nėra. Paminėtos aplinkybės yra naujai paaiškėję, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, kurių teismai tinkamai neįvertino, bei kurios sudaro proceso atnaujinimo pagrindą ir atitinka visas naujoms aplinkybėms keliamas sąlygas. Šios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos nei ieškovui, nei juo labiau teismui, nors aplinkybės ir egzistavo teismo proceso metu. Žinant nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina civilinės bylos dokumentai, teismo sprendimas būtų buvęs visiškai kitoks. Pareiškėjas K. R.-B. apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo 2017 m. kovo mėnesį, susipažinęs su civiline byla, todėl terminas prašymui pateikti nėra praleistas.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Vitaresta projektai“ 2017 m. gegužės 2 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo K. R.-B. prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašė atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-15485-290/2015 ir pareiškėjo K. R.-B. pateiktą prašymą atnaujinti procesą atmesti. Nurodė, jog su pateiktu prašymu nesutinka ir mano, jog proceso atnaujinimui pagrindų nėra, kadangi bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme atsakovė teikė atsiliepimą į pareiškėjo patikslintą ieškinį, su kuriuo pateikė ir 2015 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. P935A dėl K. R.-B. atleidimo iš darbo, kartu buvo pateiktas ir 2015 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. P929 dėl laikino pavadavimo, kurio pagrindu pardavimų vadybininkas P. G. laikotarpyje nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2015 m. balandžio 22 d. imtinai buvo paskirtas pavaduoti direktorę J. R., kol ji bus komandiruotėje. Byloje pateikti įrodymai 2015 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. P935A dėl K. R.-B. atleidimo iš darbo, kuris pasirašytas laikinai einančio direktoriaus pareigas P. G., kuris 2015 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. P929 dėl laikino pavadavimo, buvo paskirtas pavaduoti direktorę J. R., neabejotinai įrodo, kad pareiškėjas buvo atleistas ne vadybininko, kaip pareiškėjas teigia savo prašyme atnaujinti procesą, o laikinai einančio direktoriaus pareigas. Juolab pareiškėjas nagrinėjant civilinę bylą Kauno apylinkės teisme niekaip nebuvo suklaidintas ar apgautas, nes atsakovė teikė atsiliepimą į jo patikslintą ieškinį, prie jo pridėjo priedus, iš kurių pareiškėjui neabejotinai buvo žinoma, kad jis iš darbo buvo atleistas 2015 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. P935A pagrindu, kurį pasirašė ne vadybininkas, kaip teigia pareiškėjas, o laikinai einantis direktoriaus pareigas P. G..
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo K. R.-B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-15485-920/2015 pagal ieškovo K. R.-B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vitaresta projektai“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
Teismas nustatė, kad reikšmingą aplinkybę kaip pagrindą procesui atnaujinti pareiškėjas sieja su tuo, jog įsakymą dėl K. R.-B. atleidimo iš darbo pasirašė ne įmonės direktorius, o pardavimų vadybininkas P. G.. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą nenustatė, jog pareiškėjas buvo atleistas nepagrįstai ar nekompetentingo asmens.
Teismas akcentavo, kad naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėjas nurodo dokumento, buvusio byloje nuo pat bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje, turinį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, aplinkybė, jog 2015 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. P935A dėl K. R.-B. atleidimo iš darbo yra pasirašytas P. G., pareiškėjui buvo žinoma dar bylos nagrinėjimo pirmos instancijos metu, atsakovė teikė atsiliepimą į K. R.-B. patikslintą ieškinį, su kuriuo pateikė 2015 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. P935A, taip pat pats pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog jam tik teismo salėje buvo įteiktas 2015 m. balandžio 22 d. įsakymas dėl jo atleidimo iš darbo, todėl šios aplinkybės nelaikė naujai paaiškėjusia. Teismas sprendė, jog sužinojimo faktą pareiškėjas dirbtinai sieja su aplinkybe, jog apie minėtus dokumentus sužinojo tik 2017 m. kovo mėn., atvykęs susipažinti su byla, kai tuo tarpu pats pareiškėjas apeliacinį skundą grindė aplinkybe, jog 2015 m. balandžio 22 d. įsakymas pasirašytas laikinai einančio direktoriaus pareigas P. G., t. y., kad iš darbo pareiškėją atleido ne direktorė, o P. G..
Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo įvardintos aplinkybės neatitinka Civilinio Proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo visumos - jos negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios ir galinčios turėti esminės įtakos byloje priimtų procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas K. R. – B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį ir prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.
Pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai neteisėta, nepagrįsta, priimta formaliais pagrindais ir nesigilinant į bylos esmę, netinkamai aiškinant ir taikant proceso teisės normas bei prieštaraujant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai ginčo klausimu, dėl ko naikintina.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatskleidė bylos esmės, dėl ko toks teismo procesinis sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir/ar pagrįstu.
Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo pareiškimo dėl proceso atnaujinimo, pažeidė CPK 366 straipsnio nuostatas, kadangi proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių metu neteisinga atsisakyti svarstyti kitą informaciją, esančią naujai gautose įrodinėjimo priemonėse, jeigu jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus, o informacijos turinys susijęs su ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis.
Pirmosios instancijos teismas visiškai formaliais pagrindais atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Tuo atveju, kai pareiškėjas pateikia naują įrodymą, gautą po bylos išnagrinėjimo, kuriame yra priešingai vertinamos aplinkybės, kurios buvo įrodinėjamos bylos nagrinėjimo metu, šį įrodymą reikėtų vertinti atsižvelgiant į CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus kriterijus, reikėtų atsižvelgti į tai, ar to įrodymo įrodomoji galia yra tokia pati, kaip ir byloje esančio; ar įrodymo turinys yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su įrodinėjama aplinkybe; ar įrodymas, kurį pareiškėjas nori paneigti naujai pateiktu įrodymu, buvo vienintelis ir (ar) pagrindinis įrodymas šiai aplinkybei nustatyti.
Atsakovė UAB „Vitaresta projektai“ atsiliepimo į pareiškėjo K. R. – B. atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalis, 338 straipsnis).
Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011; kt.).
Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Ši proceso stadija susideda iš tam tikrų etapų, kuriuose sprendžiami vienas su kitu susiję klausimai: 1) prašymo priėmimo klausimo sprendimas; 2) prašymo pagrįstumo klausimo sprendimas; 3) atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės. Prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami, laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. Formuodamas teismų praktiką dėl proceso atnaujinimo pagrindų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, kaip ir ieškinio pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), visų pirma reiškia ne juridinį, bet faktinį proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011). Taigi, prašydamas atnaujinti bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, pareiškėjas privalėjo nurodyti konkrečias faktines aplinkybes, kurios egzistavo nagrinėjant bylą teisme ir teismui priimant sprendimą, tačiau pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir tapo žinomos tik įsiteisėjus teismo sprendimui, bei kurios būtų turėjusios esminę reikšmę bylai, jei būtų buvę žinomos jos nagrinėjimo metu.
Pareiškėjas prašymą atnaujinti bylos procesą grindė naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, t. y. kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 22 d. buvo atleistas iš darbo ne įmonės vadovės įsakymu, o vadybininko pasirašytu įsakymu. Pareiškėjo teigimu, apie naujai paaiškėjusią aplinkybę pareiškėjui tapo žinoma tik 2017 m. kovo mėnesį atvykus į Kauno apylinkės teismą susipažinti su bylos medžiaga.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad civilinė byla Nr. 2-15485-920/2015 gali būti atnaujinta CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo atleidimo iš darbo įsakymas yra pateiktas į bylą dar iki teismo sprendimo priėmimo ( b.l.42), buvo įvertintas pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, pats ieškovas savo apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo salėje gavo įsakymą dėl atleidimo iš darbo, matė, kad įsakymas pasirašytas P. G., ir kad ieškovui yra neaišku, kas toks P. G., ir iš kur jis kaip l.e.p. direktoriaus pareigas, atsirado ( b.l. 87). Kitų naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą, pareiškėjas nepateikė. Tai reiškia, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės egzistavo, jos buvo (arba turėjo būti) bylos nagrinėjimo dalykas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, todėl akivaizdu, kad jos negali būti pripažintos naujomis aplinkybėmis, dėl kurių turėtų būti atnaujintas procesas.
Ta aplinkybė, kad 2015 m. balandžio 17 d. įsakymas dėl laikino pavadavimo Nr. P929, kuriuo P. G. buvo paskirtas pavaduoti direktorę J. R. jos komandiruotės metu, buvo pateiktas teismui tik proceso atnaujinimo stadijoje, nekeičia išvados, kad ieškovui dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo žinoma, kad įsakymas dėl atleidimo iš darbo yra pasirašytas P. G.. Taip pat nekyla abejonių, kad ieškovo atleidimo dieną P. G. buvo tinkamai paskirtas laikinai eiti atsakovės UAB „Vitaresta projektai“ direktoriaus pareigas.
Akcentuotina, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Net ir tuo atveju, jei pareiškėjas nežinojo, kokiu konkrečiai pagrindu P. G. atleidimo iš darbo dieną ėjo įmonės direktoriaus pareigas, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad tai negali būti laikoma aplinkybe, leidžiančia atnaujinti procesą.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino proceso civilinėje byloje Nr. 2-15485-920/2015, nenustatęs CPK 366 straipsnyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, todėl nutartis nekeistina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu, teismas
nutaria:
apelianto K. R.-B. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.