Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Galinos Blaževič, Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. R.-B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15485-920/2015 pagal ieškovo K. R.-B. ieškinį atsakovui UAB „Vitaresta projektai“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio14 d. sprendimu ieškinį atmetė (b.l. 80-84). Atsakovui iš ieškovo priteisė 350 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš ieškovo priteisė 4,06 Eur teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 8 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas buvo priimtas į darbą teritorijos prižiūrėtoju 0,5 etato pagal suminį darbo grafiką (vidutiniškai 20 val. per savaitę), mokant MMA proporcingai nustatytam darbo laiko krūviui (b.l. 4-5). 2014 m. lapkričio 13 d. atsakovo atsakingas asmuo V. G. surašė tarnybinį pranešimą dėl to, kad ieškovas 2014 m. lapkričio 8 d. nebuvo darbe nuo 12.00 iki 19.00. Ieškovas ranka parašė, kad atsisako rašyti pasiaiškinimą (b.l. 25). 2014 m. lapkričio 26 d. atsakovo direktorės įsakymu ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba (b.l. 26). 2014 m. lapkričio 27 d. atsakovo atsakingas asmuo V. G. surašė tarnybinį pranešimą dėl to, kad ieškovas 2014 m. lapkričio 26 d. išėjo iš darbo apie 18.00, nors darbo laikas nuo 12.00 iki 19.00 val. Ieškovas ranka parašė, kad darbą baigė 18.50 (b.l. 27). 2014 m. lapkričio 28 d. atsakovo direktorės įsakymu ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (b.l. 28). Pagal SODROS duomenų bazę ieškovas buvo nedarbingas iki 2015 m. balandžio 17 d. (b.l. 37). 2015-04-22 atsakovo personalo vadybininkė tarnybiniu pranešimu informavo atsakovo direktorę, kad 2015 m. balandžio 17 d. paskambinus ieškovui, jis nurodė, kad jam dėl sveikatos sutrikimų yra suteiktas nedarbingumas, kuris turėtų baigsis 2015 m. balandžio 21 d. VSDFV (Sodra) duomenų bazėje patikrinus šiuos ieškovo faktus, t.y. iki kada ieškovui yra suteiktas nedarbingumas, tapo žinoma, kad ieškovo nedarbingumo pabaiga yra 2015 m. balandžio 17 d. Todėl 2015-04-18 ir 2015-04-19 ieškovui fiksuotos pravaikštos (b.l. 40). 2015-04-22 surašytas aktas, pasirašytas atsakovo darbuotojų A. K., V. K., N. V., kad 2015-04-22 ieškovas atsisakė rašyti paaiškinimą į 2015-04-22 atsakovo personalo vadybininkės tarnybinį pranešimą (b.l. 41). 2015-04-22 atsakovo direktorės įsakymu pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p. ieškovui skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo (b.l. 42).Teismas nustatė, kad 2014-11-26 ir 2014-11-28 skirdamas drausmines nuobaudas atsakovas laikėsi LR DK 240 str. nustatytos tvarkos, jos 2015-04-22 direktorės įsakymo priėmimo metu buvo galiojančios. Įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus teismas sprendė, kad konstatuodamas ieškovo 2015-04-18 ir 2015-04-19 padarytą pažeidimą, nustatytą LR DK 235 str. 2 d. 9 p., atsakovas laikėsi LR DK 240 str. nustatytos tvarkos. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo fakto, kad 2015-04-18 ir 2015-04-19 nebuvo savo darbo vietoje. Ieškovo nurodytus argumentus dėl žodžiu gautos informacijos apie galimybę nurodytomis dienomis neatvykti į darbo vietą teismas pripažino nepagrįstais jokiais byloje esančiais įrodymais. Ieškovas privalėjo pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui atvykti į darbo vietą. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas 2015-04-22 įsakymu ieškovui drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, skyrė pagrįstai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu ieškovas K. R.- B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-12-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą (b.l. 87-88). Pripažinti neteisėtu ieškovo K. R.-B. atleidimą iš darbo UAB „Vitaresta projektai“ nuo 2015-04-22 pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p. ir pakeisti atleidimo iš darbo teisinį pagrindą, nurodant, jog darbo sutartis nuo teismo sprendimo priėmimo nutraukta pagal LR DK 300 str. 4 d.; priteisti išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti 5000 Eur (b.l. 87).Teigia, kad pirminiame ieškinyje nurodė, kad jis iš darbo atleistas pagal 2015-01-06 tarnybinį pranešimą ir 2015-04-22 aktą, kuris pasirašytas personalo vadybininkės A. K., vyr. finansininkės V. K. ir N. V.. 2015-04-22 ieškovui buvo pateiktas 2015-01-03 aktas, kuris pasirašytas administratoriaus L. U., direktorės kokybei N. V. ir vadybininkės A. K.. Šis aktas teismui nepateiktas. Šis aktas prieštarauja 2015-01-06 tarnybiniam pranešimui. Ieškovui tik teismo salėje buvo įteiktas įsakymas dėl jo atleidimo iš darbo 2015-04-22. Įsakymas pasirašytas laikinai einančio direktoriaus pareigas P. G.. Šio asmens ieškovas nematė nei 2015-04-22 nei 2015-04-30.Apeliantas nesutinka su 2014-12-01 tarnybiniu pranešimu, nes jame nurodyta, jog ieškovo nerado darbe 14.00 val., bet rašo jog jis iš darbo išėjo 14.46 val. Kai pradėjo dirbti UAB „Vitaresta projektai“ dirbdavo nuo 7 val. iki 19 val., tačiau byloje apie tai nekalbama. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių, kurios turėjo įtakos žalos atsiradimui. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Vitaresta projektai“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015-12-14 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 91-93).Atsakovė pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes bei nurodė, kad jokių drausminių nuobaudų dėl 2015-01-06 tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių apeliantui nebuvo paskirta ar vadovaujamasi apeliantą atleidžiant iš darbo. T.y. šios aplinkybės nesusijusios su apelianto atleidimu iš darbo ir skundžiamo sprendimo teisėtumu. Apeliantas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė kuo pasireiškė jo prašoma priteisti neturtinė žala. Apeliantas yra profesinių sąjungų pirmininkas, todėl jam turėjo būti žinomi darbo tvarką, drausmę, nuobaudų skyrimą, atleidimą iš darbo reglamentuojantys teisės aktai. Atsižvelgiant į tai jam taikomi aukštesni darbo tvarkos ir drausmės, nuobaudų skyrimo apskundimo standartai. Apelianto vengimas duoti paaiškinimus į atsakovės tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybe, turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Dėl DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto aiškinimo ir taikymo

Darbo sutarties nutraukimas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis), bei nurodė, jog darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nutraukti būtina tokių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis); faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad konstatuodamas ieškovo 2015 m. balandžio 18 d. ir 2015 m. balandžio 19 d. padarytus pažeidimus, numatytus DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte, atsakovas laikėsi DK 240 straipsniu nustatytos tvarkos. Ieškovas neginčijo fakto, kad 2015 m. balandžio 18 d. ir 2015 m. balandžio 19 d. nebuvo darbe. Ieškovo nurodytus argumentus dėl žodžiu gautos informacijos apie galimybę nurodytomis dienomis neatvykti į darbą teismas pripažino nepagrįstais jokiais byloje esančiais įrodymais. Ieškovas, pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui turėjo atvykti į darbą. Todėl atsakovas 2015 m. balandžio 22 d. įsakymu ieškovą pagrįstai atleido iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

2014 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui paskirta drausminė nuobauda pastaba, kadangi ieškovas 2014 m. lapkričio 8 d. nebuvo darbe nuo 12 iki 18 val. Ieškovas su šiuo įsakymu supažindintas.

2014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui paskirta drausminė nuobauda papeikimas, kadangi ieškovas 2014 m. lapkričio 26 d. išėjo iš darbo apie 18 val., nors darbo laikas nuo 10 val. iki 19 val. Ieškovas supažindintas ir su šiuo įsakymu (b. l. 27, 28).

DK 240 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriamam darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai. Ieškovas nurodo, jog jam įsakymas dėl atleidimo iš darbo iš darbo jam įteiktas tik bylos nagrinėjimo metu teismo posėdžių salėje. Darbdavys privalo laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti. Teismas sprendžia, kad šis pažeidimas neesminis, todėl nėra besąlyginis pagrindas atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo 2015 m. sausio 3 d. surašytą aktą, kurį pasirašė administratorius L. U.. Ieškovui drausminė nuobauda pagal šį aktą nebuvo skirta, todėl teismas šios nurodytos aplinkybės nevertina.

Kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad ieškovas K. R. – B. atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą pagrįstai, todėl nėra pagrindo apeliacinį skundą tenkinti.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingai išspręstai bylai, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.