- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-3014-392/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08822-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, kad V. L., po savo antros eilės pusbrolio V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Nurodo, kad jis ir velionis V. P. buvo antros eilės pusbroliai. V. P. nebuvo palikęs testamento, jo palikimo niekas nepriėmė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėjas apie 20 metų iki V. P. mirties rūpinosi ir prižiūrėjo velionį bei jo turtą, taip pat rūpinasi kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu ir po jo mirties, moka mokesčius.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateiktu atsiliepimu nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. L. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškimą atmetė.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas V. K. (vėliau pasikeitė pavardę į L.) gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai – A. K. ir G. L.. V. P. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai – P. P. ir P. P., mirė (duomenys neskelbtini). V. P. nuosavybės teise priklausė lėšos banko sąskaitoje, butas, adresu (duomenys neskelbtini), automobilis „Volkswagen Touran“. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo V. P. palikimo priėmimo faktų, paveldėjimo byla nėra užvesta.
5. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjas privalo įrodyti ne tik tai, jog palikimas buvo faktiškai valdomas, tačiau ir tai, kad jis yra įpėdinis, t. y. asmuo, turintis teisę paveldėti. Pareiškėjas įrodinėja, jog jis yra palikėjo antros eilės pusbrolis, t. y. palikėjo motinos (P. P.) pusseserės (G. L.) sūnus. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo giminystės ryšys su palikėju yra pernelyg nutolęs ir nepatenka į įpėdinių pagal įstatymą eilių sąrašą. Nėra duomenų, kad palikėjas būtų palikęs testamentą, tą nurodo ir pats pareiškėjas savo pareiškime. Pareiškėjui neįrodžius savo teisės paveldėti V. P. palikimą, teismas sprendė, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatomas.
6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių tai, kad jis yra įpėdinis pagal įstatymą ar testamentą, savo 2024 m. birželio 20 d. rašte akcentavo ir Kauno miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo ir informavimo skyrius). Teismas padarė išvadą, jog pareiga įrodyti tai, kad pareiškėjas yra įpėdinis pagal įstatymą ar testamentą, pareiškėjui buvo žinoma dar prieš kreipiantis į teismą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėjas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo V. L. pareiškimą pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Lietuvos Aukščiausiasis teismas apžvalgoje yra padaręs išvadą, kad bylose dėl juridinio fakto - palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti - nustatymo faktinės aplinkybės turi būti vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas. Vadovaujantis paveldėjimo universalumo principu, šios kategorijos bylose teismas, priimdamas sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, palikimo sudėties neidentifikuoja, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas buvo nurodęs pareiškime tikslią palikimo sudėtį.
7.2. Apelianto nuomone, šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu, kad giminystės ryšio pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką įrodinėti netgi nereikia. Todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą civilinėje byloje akivaizdžiai nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir ėmė reikalauti neįrodinėtinų faktų.
7.3. Apeliantas nurodo, kad niekas apart jo, apelianto, nesirūpino velioniu iki jo mirties, kaip ir nesirūpina jo turtu dabar. Velionis V. P. ir apeliantas yra brolio ir sesers L. anūkai. Nuo 2000 m. V. P. buvo implantuotas inkstas. Apeliantas, su šeimos pagalba, padėjo jam visus tuos metus išgyventi ir tuo pačiu prižiūrėti butą (šiuos faktus patvirtina rašytiniai kaimynų paliudijimai). Po V. P. mirties, apeliantas palaidojo jį, prižiūri jo kapus ir antri metai moka visus mokesčius už butą.
7.4. Pirmosios instancijos teismo pacituota Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. e2K-3-275-378/2024 sprendė bylą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo priežasčių, o ne dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tai yra visiškai skirtingi teisiniai institutai.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
8.1. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
8.2. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
8.3. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantas negali paveldėti palikėjo turto, kadangi jis nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnyje įtvirtintą įpėdinių eilę. Kitaip tariant, V. L. nepatenka į įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymą, ratą. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad palikėjas būtų palikęs testamentą; tą nurodo ir pats pareiškėjas savo pareiškime. Taigi, apeliantui neįrodžius savo teisės paveldėti V. P. palikimą, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatomas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. K. (vėliau pasikeitė pavardę į L.) gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai – A. K. ir G. L.. V. P. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai – P. P. ir P. P., mirė (duomenys neskelbtini). V. P. nuosavybės teise priklausė lėšos banko sąskaitoje, butas, adresu (duomenys neskelbtini), automobilis „Volkswagen Touran“. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo V. P. palikimo priėmimo faktų, paveldėjimo byla nėra užvesta.
12. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, kad V. L., po savo antros eilės pusbrolio V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškimą atmetė, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo giminystės ryšys su palikėju yra pernelyg nutolęs ir nepatenka į įpėdinių pagal įstatymą eilių sąrašą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas neįrodė savo teisės paveldėti V. P. palikimą, padarė išvadą, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatomas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
13. Apeliantas nurodo, kad giminystės ryšio pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką įrodinėti nereikia. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir ėmė reikalauti neįrodinėtinų faktų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta.
14. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas gali būti priimtas bet kuriuo iš nurodytų būdų. Svarbiausia, kad jis būtų priimtas asmens, galinčio būti įpėdiniu. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11 – 5.14 straipsniai). Tais atvejais, kai nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nustatytos šešios įpėdinių eilės paveldėti pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.11 straipsnyje nustatytas įpėdinių eilės sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamas, t. y. įstatymų leidėjo nustatytas giminystės ryšys ir laipsnis negali būti aiškinamas išplečiant įstatyminių įpėdinių asmenų sąrašą; nesant įstatyminių ar testamentinių paveldėtojų, mirusio asmens turtą paveldi valstybė.
15. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pareiškėjas privalo įrodyti ne tik tai, jog palikimas buvo faktiškai valdomas, bet ir tai, kad jis yra įpėdinis, t. y. asmuo, turintis teisę paveldėti. Pareiškėjas yra palikėjo antros eilės pusbrolis, t. y. palikėjo motinos (P. P.) pusseserės (G. L.) sūnus. Taigi, pareiškėjas negali būti laikomas įpėdiniu pagal įstatymą, nes nepatenka į CK 5.11 straipsnyje nustatytą baigtinį įpėdinių eilės sąrašą, o paveldėjimas pagal testamentą nėra galimas, nes palikėjas testamento nėra sudaręs. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių tai, jog jis yra įpėdinis pagal įstatymą ar testamentą, todėl pareiškėjas nelaikytinas įpėdiniu pagal įstatymą arba testamentą.
16. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, nes pareiškėjas nelaikytinas įpėdiniu nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, jis neįrodė teisės paveldėti V. P. palikimą, todėl neturi teisės priimti palikimo pradėdamas jį faktiškai valdyti.
17. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.