Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui S. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovo S. G. priešieškinį ieškovei V. G. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Teismas konstatavo, kad šalys nesutaria dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, tarp šalių kyla nesutarimai ir ginčai dėl bendravimo su vaikais, šalims sudėtinga susitarti, kiek laiko nepilnametės praleis su kiekvienu iš tėvų, vaikai yra įtraukiami į tėvų tarpusavio konfliktus, bylos duomenys patvirtina, jog sąlygos nepilnametėms dukroms atvykti pas tėvus yra užtikrintos. Teismas nusprendė, kad yra tikslinga atsižvelgti į atsakovo pateiktas pastabas ir Tarnybos pateiktą nuomonę dėl ieškovės siūlomos laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo ir nustatyti ieškovės siūlomą laikinąją bendravimo tvarką, kuri vėliau galės būti pakeista – padažninant atsakovo ir dukrų bendravimą ir (ar) pailginant bendravimo trukmę. Teismas išaiškino šalims, kad teismo nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neužkerta jiems kelio bendrauti su vaikais ir kitomis dienomis iš anksto šalių suderintu metu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovas prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartį, panaikinant jos dalį, kuria nustatyta atsakovo ir nepilnametės dukros L. G. bendravimo tvarka, ir nustatyti tokią laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra L. G. tvarką: 1) neporinę metų savaitę nuo pirmadienio 8.00 val. iki sekmadienio 17.00 val. atsakovas bendrauja su dukra L. G., dukrą atsakovas paima iš jos gyvenamosios vietos / vaiko buvimo vietos / ugdymo įstaigos ir grąžina į jos gyvenamąją vietą savo lėšomis; 2) atsakovas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis jam priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis; 3) nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos leidžiama ligos atveju, dėl kitos svarbios priežasties, taip pat abiejų tėvų susitarimu arba vaiko prašymu; 4) šalys iš anksto, t. y. ne vėliau kaip prieš dieną, esant objektyvioms aplinkybėms bei svarbioms priežastims, privalo pranešti viena kitai apie bendravimo su vaiku grafiko pasikeitimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas netinkamai interpretavo nustatytus faktus ir netinkamai pritaikė įstatymo normas, reglamentuojančias L. G. bendravimo su atsakovu nustatymo tvarką.

1.2. Teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra L. G. tvarka yra ne tik nepagrįsta, bet ir prieštaraujanti formuojamai teismų praktikai. Pagal nustatytą atsakovo ir nepilnametės dukros L. G. bendravimo tvarką, atsakovui leidžiama su dukra bendrauti tik minimaliai, t. y. du savaitgalius. Teismo nustatytas tėvo ir dukros L. G. bendravimas kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 19.00 val. realiai negali būti įgyvendinamas, kadangi vaikas privalo būti ugdymo įstaigoje nuo 8.00 iki 17.00 val., o atsakovas minėtu laiku privalo atlikti darbo funkcijas darbovietėje, tad trečiadieniais tėvas ir dukra gali bendrauti tik 1,5 val. Dėl to teismo nustatyta atsakovo ir nepilnametės dukros L. G. bendravimo tvarka pažeidžia ne tik atsakovo, tačiau ir nepilnametės dukros L. G. interesus.

8. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, nepriimti atsakovo su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Šalims šiuo metu sunku susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, todėl teismas pagrįstai ją nustatė. Šalims susitarti nepavyksta tik dėl atsakovo kaltės, nes jis siekia, jog abu vaikai gyventų su atsakovu. Iki šiol jokia bendravimo tvarka nebuvo nustatyta, todėl teismo nutartis dėl tokios tvarkos teigiamai paveiks šalių santykius, atitiks vaikų interesus.

2.2. Atsakovas nepagrįstai siekia, kad jo bendravimas su L. G., kuri gyvena su ieškove, turėtų būti išplėstas, bet ne ieškovės bendravimas su T. G., kuri gyvena su atsakovu.

2.3. Atsakovo siekis, kad L. G. faktiškai kas antrą savaitę gyventų su atsakovu neatitinka vaiko interesų, nes vaikas turi žinoti, kur jo namai, kambarys, neturi būti blaškomas tarp dviejų namų, nes tai blogai atsiliepia jo emocinei būklei.

2.4. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų ir argumentų, kodėl teismo nustatyta tvarka yra netinkama, atsakovas turėtų įrodyti, kad gali prižiūrėti abi dukras.

9. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: Tarnybos 2024 m. liepos 11 d. vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 5VSV-2978, duomenis apie šalių bendravimą. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), taip pat aplinkybes, jog ieškovė turėjo galimybę susipažinti su atsakovo pateiktais įrodymais, pateikė dėl jų savo nuomonę, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateikti įrodymai gali būti reikšmingi, atsakovui siekiant pagrįsti jo procesiniame dokumente išdėstytus argumentus, priima atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus.

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra L. G. tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė nustatyti laikiną šalių bendravimo su nepilnametėmis dukromis T. G. ir L. G. tvarką. Atsakovas nesutiko su ieškovės prašymu dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra L. G. tvarkos nustatymo, todėl prašė nustatyti jo pasiūlytą bendravimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies, įpareigodamas šalis bendrauti su nepilnametėmis dukromis ieškovės prašomu būdu, kartu atsižvelgdamas į atsakovo ir Tarnybos poziciją dėl šalių bendravimo su nepilnametėmis dukromis darbo dienomis, bendravimo telekomunikacinėmis priemonėmis, nukrypimo nuo bendravimo tvarkos priežasčių, pranešimo apie grafiko pasikeitimą.

15. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina jo bendravimo su nepilnamete dukra L. G. tvarka. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė minimalią atsakovo ir nepilnametės dukros L. G. bendravimo tvarką, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus turėjo būti nustatyta daug glaudesnė atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra L. G. tvarka.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnyje nustatytas tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys, t. y., kad abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu; tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas (3 dalis). Vadovaujantis CK 3.170 straipsniu, tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios; tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl nuolatinės šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Preliminariai įvertinęs su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra L. G. tvarka atitinka šalių nepilnametės dukros interesus.

19. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, tarp šalių kyla ginčai dėl šalių bendravimo su jų nepilnametėmis dukromis tvarkos, ypač dėl bendravimo su dukra L. G., tą patvirtina ir atsakovo su atskiruoju skundu pateikti įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog būtina laikinai sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti šalių bendravimo su jų nepilnametėmis dukromis tvarką. Tam pritarė ir Tarnyba, 2024 m. liepos 4 d. rašte nurodžiusi, kad Tarnybai šalių šeima yra žinoma, šalims nuo 2023 m. lapkričio 22 d. taikomas atvejo vadybos procesas, šeimoje nustatyti vaiko teisių pažeidimai dėl pažeistos vaiko teisės į emociškai saugias ir ramias gyvenimo sąlygas, tarp šalių kyla nesutarimai ir ginčai dėl bendravimo su vaikais, šalims sudėtinga susitarti, kiek laiko nepilnametės dukros praleis su kiekvienu iš tėvų, vaikai yra įtraukiami į tėvų tarpusavio konfliktus, todėl, Tarnybos vertinimu, yra tikslinga nustatyti konkrečią laikiną tėvų bendravimo tvarką su vaikais, nes nustatyta laikina bendravimo tvarka sukurtų prielaidas nuosekliam, sistemingam, reguliariam vaikų ir skyrium gyvenančių tėvų bendravimo režimo susiformavimui, taip pat galimai eliminuotų tėvų tarpusavio nesutarimus, į kuriuos yra įtraukiami ir vaikai. Pažymėtina, kad abi šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodo esančios geranoriškos, teigia, jog yra suinteresuotos, kad dėl šalių tarpusavio konfliktų nebūtų pažeidžiami šalių nepilnametės dukros L. G. teisės ir teisėti interesai, tačiau, įvertinus bylos medžiagą (taip pat ir su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus), matyti, kad šie teiginiai yra deklaratyvūs, kadangi šalys kaltina viena kitą dėl nesutarimų, kurie kyla dėl pačių šalių nesugebėjimo bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje, į tarpusavio ginčus įtraukia savo mažametį vaiką, kurio interesai šiuo atveju yra svarbiausi.

20. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas minimalią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra L. G. tvarką, pažeidė atsakovo ir šalių nepilnametės dukros L. G. interesus. Atsakovas nepateikė įrodymų šiems argumentams pagrįsti, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais sutikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Tarnyba šioje byloje pateiktame rašte pritarė ieškovės prašomai nustatyti laikinai šalių bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkai su tam tikromis pastabomis, į kurias pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir nustatydamas šalių bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką atitinkamai ją pakoregavo. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo pastabas dėl nepilnamečių dukrų bendravimo su šalimis telekomunikacinėmis priemonėmis, nukrypimo nuo bendravimo tvarkos priežasčių, pranešimo apie grafiko pasikeitimą. Atsakovui nepateikus objektyvių duomenų, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra L. G. tvarka pažeidžia pastarosios interesus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ši tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta ir užtikrinanti vaiko interesus bei atsakovo teisę bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neužkerta kelio šalims bendrauti su vaikais ir kitomis dienomis, iš anksto šalims suderintu metu, tačiau pačios šalys turi labiau stengtis dėl savo nepilnamečių vaikų, o ne tik dėl savo interesų užtikrinimo.

21. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepakankamai motyvuota. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas. Jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų, tai toks atvejis pripažįstamas absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šio straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių motyvų faktas savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso sprendimo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012, 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos motyvuoti nutartį, kadangi ištyrė faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam klausimui, skundžiamoje teismo nutartyje yra pateikti esminiai motyvai, kuriais vadovaujantis priimtas procesinis sprendimas, todėl su tuo susiję atsakovo atskirojo skundo argumentai pripažintini nepagrįstais.

22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.