Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2017-09-01 · Civilinė byla Nr. e2-560-1005/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-01
Bylos Nr.
e2-560-1005/2017
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00308-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimundas Rakauskas
Ieškovas
P. G.
Atsakovas
AB „Energijos skirstymo operatorius“
Trečiasis asmuo
Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro
Advokatai
Kastytis Paspirgėlis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-560-1005/2017Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00308-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6. 3.1.18.6. 3.2.6.1. 3.2.6.5. (S)
KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 1 d.Kupiškis
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Rakauskas,sekretoriaujant Redai Stonikienei,dalyvaujant ieškovui P. G. ir jo atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei Editai Bernotavičienei,trečiajam asmeniui Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei Vitai Jankovskajai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos dydžio mažinimo, trečiasis asmuo byloje Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarė Vita Jankovskaja.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas P. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu P. G. 2016 m. gruodžio 20 d. atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 4094,93 Eur sumai, patvirtintą Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarės Vitos Jankovskajos ir šio vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą; 2) pripažinti, kad P. G. dėl neteisėto elektros suvartojimo padarė atsakovui 1755 Eur žalą. Ieškinyje nurodoma, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojai 2016 m. lapkričio 11 d. ieškovui priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nustatė neteisėtą elektros vartojimą ir tuo pagrindu ieškovui paskaičiavo atlyginti 5849,94 Eur žalą. Ieškovas aiškina, kad 2016 m. gruodžio 12 d. atsakovui sumokėjo 1755 Eur sumą, o 2016 m. gruodžio 20 d. pagal atsakovo nurodymą nuvyko pas notarę Vitą Jankovskają ir pasirašė atsakovo naudai vekselį 4094,93 Eur sumai. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovas dėl savo menko išsilavinimo, patirties stokos tvarkant dokumentus ir persirgto smegenų infakto bei iš to išplaukiančių pasekmių sveikatai, nesuprato savo atliekamo veiksmo esmės. Ieškovas teigia, kad vekselį pasirašė dėl suklydimo ir apgaulės, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas žalos padarymo fakto neginčija, tačiau mano, kad atsakovas siekia nepagrįstai praturtėti jo atžvilgiu, kadangi atlygintinos žalos dydį atsakovas apskaičiavo pagal tam tikras metodikas, nors yra akivaizdu, jog ieškovas atsakovui savo veiksmais realiai padarė mažesnę žalą. Ieškovas teigia, jog elektra šildėsi ne daugiau, kaip mėnesį, jo šildytuvas tą laiką maksimaliai galėjo sunaudoti elektros energijos už 50 Eur, o kiti jo namuose esantys elektros prietaisai per mėnesį suvartoja elektros energijos panašiai už 20 Eur. Ieškovas aiškina, kad yra ligotas, mažas pajamas gaunantis senatvės pensininkas, slaugo sergančią uošvienę, o atsakovas yra didelė ir finansiškai stipri įmonė, todėl jam paskaičiuota žala už neteisėtą elektros vartojimą gali būti sumažinta iki jau sumokėtos sumos – 1755 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Atsiliepime nurodoma, jog 2016 m. lapkričio 10 d. atsakovo darbuotojai, vykdydami darbo funkcijas, nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai vartojama elektros energija. Nustačius neteisėto elektros energijos vartojimo faktą buvo surašytas Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas, kuriame užfiksuota, kad įvadiniame kabelyje prieš apskaitos prietaisą yra įrengta slapta kabelio atšaka. Atsakovo darbuotojai surašė name esančius ir veikiančius elektros energijos ėmėjus ir nubraižė vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų schemą. Atsižvelgiant į tai, kad pas ieškovą nustatytas pažeidimas yra slapto pobūdžio, patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekis buvo perskaičiuotas nuo 2013-11-11 iki 2016-11-10 pagal faktinę elektros imtuvų galią taikant buitinių vartotojų dažniausiai vartojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę, kas sudaro 5849,93 Eur sumą. Atsiliepime nurodoma, jog ieškovas neteisingai nurodo vekselio pasirašymo aplinkybes. Ieškovui registruotu paštu 2016 m. lakpričio 24 d. buvo išsiųstas kvietimas į žalos komisijos posėdį vyksiantį 2016 m. gruodžio 7 d. į kurį ieškovas atvyko, padarytą žalą pripažino ir prašė išdėstyti mokėjimus kuo ilgesniam laikotarpiui. Atsižvelgiant į ieškovo prašymą ir ieškovui 2016 m. gruodžio 9 d. sumokėjus 30% sumos (1755 Eur), buvo sutarta žalą mokėti dalimis per šešis kartus, o likusiai sumai (4094,93 Eur) 2016 m. gruodžio 20 d. notarės Vitos Jankovskajos biure pasirašyti vekselį. Vekselį ieškovas sutartu laiku pasirašė, po ko atliko mokėjimus. Atsakovas atsiliepime aiškina, jog ieškovas apsvarstė galimus vekselio pasirašymo teisinius padarinius, juos suprato, kadangi juos vykdė, nors ir dalinai. Ieškovas neprivalėjo pasirašyti ginčijamo vekselio, turėjo teisę rinktis, kaip pasielgti, pats inicijavo žalos mokėjimo išdėstymą dalimis, jam žalos komisijos posėdžio metu buvo aiškinamos žalos mokėjimo dalimis sąlygos, su kuriomis ieškovas sutiko ir atitinkamai pasirašė vekselį nuvykdamas pas notarą.

Teismo posėdžio metu ieškovas P. G. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad visko gerai nepamena dėl ligos, bet tai kas yra surašyta ieškinyje yra teisinga. 2017 m. birželio 22 d. parengiamojo posėdžio, ir kas buvo kalbėta posėdžio metu, nepamena. Pripažįsta, kad 2016 metais per šildymo sezoną buvo neteisėtai pasijungęs prie elektros tinklų gal dvi savaites. Prie elektros tinklų pasijungė pats, žino kaip tai padaryti dar nuo mokyklos laikų. Tas pasijungimas vizualiai nelabai matosi. Šiuo metu to nebedarytų, nes pasimokė, be to, nesugebėtų. Pasijungė, nes tuo metu buvo šalta jo sergančiai uošvienei, o jam pačiam po ligos buvo „atimta“ dešinė ranka, todėl namų kūrenti malkomis neturėjo sveikatos. Posėdžio metu P. G. parodžius Vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų schemą (el. b. l. 138), P. G. patvirtino, kad prijungimo schema nubraižyta teisingai, o prie jo pavardės esantis parašas yra jo. P. G. paaiškino teismui, kad dėl žalos važiavo į Panevežį į elektros tinklus. Apsilankymo pas notarą nepamena, teismo salėje esančios notarės Vitos Jankovskajos neprisimena, ir aplamai kas yra notaras nelabai žino.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Kastytis Paspirgėlis prašė teismo P. G. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, o teismui netenkinus šio prašymo prašė ieškinį tenkinti visiškai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 1.89, 1.90 ir 1.91 straipsniuose numatytais pagrindais, nes ieškovui po patirto insulto sutriko pažintinės funkcijos ir jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, be to, ieškovas ir taip yra menko išsilavinimo, neturintis patirties dokumentų tvarkyme. Pažymėjo, jog atsakovo paskaičiuotas ir iš ieškovo reikalaujamas atlyginti žalos dydis neatitinka realumo kriterijų.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė Edita Bernotavičienė prašė teismo ieškinį atmesti ir parodė, kad P. G. išduotas vekselis yra galiojantis, o jam vekselio pasirašymo pasekmės buvo trumpai išaiškintos žodžiu atsakovo darbuotojų. Pažymėjo, kad ieškovui žalos dydis yra paskaičiuotas teisingai, nes ieškovas prie elektros tinklų buvo pasijungęs slaptai, o jei ieškovas vekselio pasirašymo metu pas notarą būtų buvęs neadekvatus, notarė būtų netvirtinusi sandorio.

Trečiasis asmuo Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarė Vita Jankovskaja atsiliepimo į ieškinį nustatytais terminais nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir parodė, jog paties P. G. nepamena, bet gali teismui patvirtinti, kad per savo trisdešimties metų notaro darbo patirtį sugeba atskirti neadekvačius, neveiksnius ar kitų asmenų veikiamus žmones, kurių teikiamų sandorių netvirtina. Parodo, kad jos notarų biuras ir atsakovo bendrovė bendarbiauja, todėl greičiausiai buvo taip, kad paskambino atsakovo darbuotoja, su kuria suderino priėmimo laiką, o nustatytu laiku atėjus ieškovui patvirtino vekselį. Parodo, kad prieš tvirtindama vekselį patikrino ieškovą Neveiksnių asmenų registre, o už notarinį veiksmą apmokėjo pats ieškovas.

Liudytoja S. P. teismo posėdžio metu parodė, kad P. G. yra jos pusbrolis, kurį pažįsta gerai. Per mėnesį pas jį užvažiuoja kartą ar du, kai važiuoja pro šalį, nes pati gyvena Panevėžyje. Parodo, kad kai užvažiavo pas P. G., vekselis jau buvo pasirašytas. Pamačiusi dokumentus ir P. G. paskaičiuotą žalą už neteisėtą elektros energijos vartojimą išsigando, nes tai didžiulės sumos pensininkui. P. G. gali apibūdinti, kaip asmenį, su kuriuo dėl jo patirtos ligos kai kada būna sunku susikalbėti, be to, nėra aišku ar P. G. supranta, kas jam sakoma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš Elektros energijos vartojimo apžiūros 2016 m. lapkričio 10 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad aktas surašytas P. G. gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad įvadiniame kabelyje prieš apskaitos prietaisus yra įrengta slapta kabelio atšaka, kuria pajungti vartotojo elektros įrenginiai. Vartotojo paaiškinimas: „Pajungiau, gailiuosi, sunki buvo finansinė padėtis“. P. G. ir parašas. (el. b. l. 137) Nelegalus P. G. pasijungimas prieš elektros tinklų yra užfiksuotas prisijungimo schemoje, kuri yra patvirtinta P. G. parašu. (el. b. l. 138) Iš vartotojo veikiančių elektros energijos imtuvų sąrašo matyti, kad dalyvaujant P. G. buvo sudarytas elektros energijos imtuvų, esančių P. G. namuose, sąrašas. Grafoje „vartotojo komentarai“ yra įrašytas rankraštinis įrašas „Prietaisai surašyti teisingai“, P. G. ir parašas. (el. b. l. 139) Slapta kabelio atšaka ir elektros energijos imtuvai yra užfiksuoti apžiūros metu darytose fotonuotraukose. (el. b. l. 151-175) Iš 2016 m. lapkričio 14 d. Elektros energijos suvartojimo apskaičiavimo per neapskaitinį laikotarpį prie akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog P. G. pagal patikrinimo metu rastų elektros imtuvų galią atliktas elektros energijos suvartojimo paskaičiavimas už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d. Gauta mokėti suma 5849,94 Eur. Paskaičiavimas atliktas vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1-38, aktualia redakcija. (el. b. l. 64-65) Iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2016 m. lapkričio 17 d. pranešimo matyti, kad P. G. buvo informuotas apie jam paskaičiuotos žalos dydį ir jam siūloma per 5 dienas nuo laiško gavimo dienos susisiekti su atsakingu darbuotoju, jei jis nesutinka su paskaičiuotos žalos dydžiu ir turi neaiškumų dėl akto surašymo aplinkybių. (el. b.l. 68) Iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2016 m. lapkričio 24 d. pranešimo matyti, kad P. G. buvo informuotas, jog 2016 m. gruodžio 7 d. Senamiesčio g. 102B, Panevėžys bus svarstomas jam surašytas Elektros energijos vartojimo apžiūros aktas. P. G. yra kviečiamas dalyvauti bei yra informuojamas, jog jam neatvykus minėtas aktas bus apsvarstytas jam nedalyvaujant. (el. b. l. 144) Iš AB „Elektros skirstymo operatorius“ Elektros energijos vartojimo apžiūros akto Nr. 11004151 Komisijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimo matyti, kad nutarime konstatuojamo, jog P. G. apžiūros aktas surašytas pagrįstai, nustatytas žalos dydis 5849,93 Eur. 30 procentų sumos (1755 Eur) vartotojas sumokėjo 2016 m. gruodžio 9 d. Likusiai sumai (4094,93 Eur) 2016 m. gruodžio 20 d. notarės V.Jankovskajos biure pasirašė vekselį, kurį privalo pamokėti pagal žemiau apmokėjimo grafiką: nuo 2017-01-19 iki 2017-06-19 kas mėnesį mokėti po 682,48 Eur. (el. b. l. 69) Iš AB „Elektros skirstymo operatorius“ 2017 m. sausio 18 d. rašto P. G. „Dėl prašymo sumažinti skolą“ matyti, kad AB „Elektros skirstymo operatorius“ 2017 m. sausio 10 d. P. G. prašymo sumažinti apskaičiuotos skolos už elektros energiją netenkino ir prašo vykdyti atsiskaitymus pagal sutartą mokėjimo grafiką. Iš šio dokumento matyti, kad P. G. prie prašymo teikė ir dokumentus. (el. b. l. 66) Iš paprastojo neprotestuotino vekselio matyti, kad P. G. 2016 m. gruodžio 20 d. pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį besąlygiškai įsipareigojo AB „Elektros skirstymo operatorius“ sumokėti 4094,93 Eur. Vekselį patvirtino Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarė Vita Jankovskaja. (el. b. l. 95) Iš Epikrizės matyti, jog P. G. gydėsi Abromiškių reabilitacijos ligoninėje 2015-06-08 – 2015-06-23. Diagnozė - galvos smegenų infarktas. Pirminė psichologo konsultacijos išvada: psichoemocinė būsena stabili, fiksuojamas lengvas pažintinių fukcijų sutrikimas: susilpnėjusi trumpalaikė atmintis ir dėmesio koncentracija. Gydymui motyvuotas. Gydymo rezultatai ir būklė išvykstant: pacientas skirtą gydymą toleravo gerai. Gydymo eigoje pagerėjo bendra fizinė ir psichoemocinė būklė, fizinio krūvio tolerancija, pusiausvyra ir koordinacija, galūnių raumenų jėga, mobilumas ir aptarnavimas. (el. b. l. 12)

Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos CK 1.105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas ĮPVĮ nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam asmeniui. Kasacinis teismas, aiškindamas vekselio sąvoką, jo nuginčijimą, yra nurodęs, kad vekselio išrašymas – tai abstraktus vienašalis sandoris. Kadangi vekselio išrašymas yra valinis aktas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija vekselį Lietuvos Respublikos CK 1.89, 1.90 ir 1.91 straipsniuose įtvirtintais pagrindais. Parengiamojo posėdžio metu teismas ieškovui siūlė tikslinti ieškinį ir grįsti jį kuriuo nors vienu iš anksčiau minėtų pagrindų, bet ieškovas teise tikslinti ieškinį nepasinaudojo, todėl teismas atmesdamas ieškinį pasisako dėl visų pagrindų.

Kaip jau buvo minėta, teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė teismo P. G. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, kuri atstovo teigimu patvirtintų, jog ieškovas išduodamas paprastąjį neprotestuotiną vekselį buvo tokios psichinės būsenos, kad negalėjo suvokti esminių sandoriui sudaryti reikšmingų aplinkybių. Sutiktina su tuo, kad kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (Lietuvos Respublikos CPK 212 straipsnio 1 dalis). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti būtent teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Duotu atveju teismas, siekdamas įsitikinti ieškovo P. G. gebėjimu suvokti aplinką ir joje orentuotis, parengiamojo posėdžio metu atliko išsamią P. G. apklausą. Apklausos metu teismas P. G. uždavinėjo bendro pobūdžio klausimus apie jo gyvenimą, darbą, šeimą, buitį, o po to palaipsniui klausinėjo apie aplinkybes, sudarančias faktinį ieškinio pagrindą. P. G. išsamiai ir gana detaliai pasakojo teismui apie save, pasakodamas lengvai prisiminė jam reikšmingas datas, vietas ir aplinkybes, kai kuriais atvejais pateikė jų vertinimą. P. G. prisiminė ir papasakojo kokiu būdu neteisėtai prisijungė prie elektros tinklų. P. G. parengiamojo posėdžio metu duoti parodymai rodo, jog P. G. atminties ir pažintinės funkcijos, įvertinus jo amžių, yra pakankamos tam, kad asmuo galėtų adekvačiai suprasti aplinką, o jos nesuprasdamas ar suprasdamas tik iš dalies – kreiptis į atitinkamas žinias turinčius specialistus (pavyzdžiui, teisininkus). Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad P. G. 2015-06-23 buvo išleistas iš Abromiškių reabilitacijos ligoninės, skirtą gydymą toleravo gerai, gydymo eigoje pagerėjo bendra fizinė ir psichoemocinė būklė, fizinio krūvio tolerancija, pusiausvyra ir koordinacija, galūnių raumenų jėga, mobilumas ir aptarnavimas. Byloje nėra kitų medicininių duomenų, jog P. G. po to gydėsi psichikos sveikatos priežiuros įstaigose ar jam būtų diagnozuoti psichikos sutrikimai. Sandorį patvirtinusi notarė teismo posėdžio metu nurodė, jog jei P. G. jai būtų pasirodęs neadekvatus ar paveiktas, sandoris nebūtų įvykęs, kadangi sandoris įvyko, reiškias viskas buvo gerai. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais notarės paaiškinimais.

Teismo posėdžio metu P. G. neatsakė teismui į kai kuriuos užduodamus klausimus, arba teigė, jog kai kurių aplinkybių neatsimena bei nesupranta. Visgi, anksčiau aptartos aplinkybės bei tai, kad 2017 m. sausio 10 d. P. G. kreipėsi į atsakovą su prašymu sumažinti skolą, teismo nuomone, rodo, jog P. G. 2016 m. gruodžio 20 d. atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai išduodamas paprastąjį neprotestuotiną vekselį suvokė savo atliekamų veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti.

Kaip jau buvo minėta, ieškovas prašė pripažinti vekselį negaliojančiu Lietuvos Respublikos CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu. Taigi, ieškovas, ginčydamas vekselį šiuo pagrindu turi pareigą įrodyti, kad jis suklydo iš esmės, t. y., suklydo dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovui po patirto insulto sutriko pažintinės funkcijos ir jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, be to, ieškovas ir taip yra menko išsilavinimo, neturintis patirties dokumentų tvarkyme. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra nustatytas suklydimo faktas. Teismo aptarti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog ieškovas po vekselio išdavimo kreipėsi į atsakovą ir prašė sumažinti jam paskaičiuotos žalos dydį, kas rodo, jog ieškovas po vekselio išdavimo pačio vekselio išdavimo (t. y., sandorio sudarymo) neginčijo, o tiesiog bandė sumažinti jam paskaičiuotą žalą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį (Lietuvos Respublikos CK 1.91 straipsnis), byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo (pavyzdžiui, kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-609/2008, Nr. 3K-3-26-686/2015 ir kt.). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę ir šalių rungimosi principą bei jo privalomumą civiliniame procese (Lietuvos Respublikos CPK 12 straipsnis), kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017 ir kt). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo jo sudarytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos CK 1.91 straipsnio pagrindu, būtent ieškovas turi įrodyti, kad ginčijamą sandorį sudarė apgautas. Nagrinėjamoje byloje duomenų, leidžiančių konstatuoti tokią aplinkybę, nenustatyta, todėl ieškovo išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis negali būti pripažintas negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos CK 1.91 straipsnio nuostatas.

Antruoju ieškinio reikalavimu ieškovas prašė pripažinti, kad jis dėl neteisėto elektros suvartojimo padarė atsakovui 1755 Eur žalą. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie tai, kokiu būdu ir pagal kokius teisės aktus atsakovas paskaičiavo iš ieškovo priteistinos žalos dydį, konstatuoja, jog ieškovo atveju žalos paskaičiavimas buvo pagrįstai atliktas vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1-38, aktualia šių taisyklių redakcija. Šių taisyklių 132.13 punkte nurodyta apskaičiavimo tvarka yra taikomas tada, kai elektros imtuvai yra prijungti prieš elektros apskaitos sistemos įrengimo vietą. Teismo anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, jog ieškovas slapta ir neteisėtai prie elektros tinklų buvo prisijungęs būtent tokiu būdu. Teismas atmeta ieškovo atstovo argumentą, jog ieškovui paskaičiuotas žalos dydis yra nerealus ir nepagrįstas. Akivaizdu, jog anksčiau aptartas teisinis reguliavimas yra įtvirtintas būtent dėl to, kad minėta žalos apskaičiavimo tvarka atbaidytų asmenis nuo sumanymų neteisėtai jungtis prie elektros linijos, potencialius pažeidėjus iš anksto informuojant apie gresiančias sankcijas (prevencinis teisės norminio akto poveikis). Teismo nuomone, toks teisinis reguliavimas yra pagrįstas, kadangi nustatyti ir išaiškinti nelegalius prisijungimo prie elektros tinklų atvejus dėl jų slapto pobūdžio gali būti sudėtinga, todėl apskaičiuojant padarytą žalą atitinkama metodika yra reikalinga. Čia pažymėtina ir tai, jog žalos apskaičiavimas jokiu būdu negali būti prilyginamas vartotojo atsiskaitymui už teikiamą elektros energiją, kadangi vartotojas pagal apskaitos prietaiso parodymus moka už realiai sunaudotą elektros energiją.

Esant aptartų aplinkybių visumai, ieškinys atmestinas.

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas 92,13 Eur dydžio žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Ieškinį atmetus iš ieškovo valstybei priteistina 92,13 Eur žyminio mokesčio bei 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, o jo patirtos bylinėjimo išlaidos (advokato darbo užmokestis) nėra atlyginamos.

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdytas išieškojimas vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0115/17/00736, teismo sprendimui įsiteisėjui panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 92,13 Eur (devyniasdešimt du eurus ir 13 ct) žyminio mokesčio ir 6,64 Eur (šešis eurus ir 64 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „DNB“ AB, a. s Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, bankas „SEB“ AB, a. s. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175) (įmokos kodas – 5660).

Panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės vykdomojoje byloje Nr. 0115/17/00736 ir teismo sprendimui įsiteisėjus informuoti apie tai anstolę Ireną Bakšienę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kupiškio rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Raimundas Rakauskas