Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens D. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys E. R., D. R., A. K., N. J., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, antstolė B. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Priešingai, egzistuoja pagrindas - skolininko sutuoktinės sveikatos būklė - ir toks nukrypimas yra būtinas.

9. Teismas neįvertino, kad sutuoktinė neturi kitos gyvenamosios vietos (priešingai, nei skolininkas) ir jai už šiuos pinigus bus būtina įsigyti gyvenamąjį būstą. Teismas neįvertino ir svarbių faktinių aplinkybių, jog visos prievolės yra asmeninės E. R. prievolės, taigi, nei išlaikymo, nei kompensacijos D. R. iš E. R. gauti negalės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimų į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nustatyta skolininko E. R. ½ turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

15. Byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra. Santuoka tarp E. R. ir D. R. sudaryta 1973 m. lapkričio 30 d. (b. l. 36); vedybų sutartis, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, nesudaryta (b. l. 28).

16. Antstolė B. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/10/11019 pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-7269-643/2009 dėl 17 879,55 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko E. R. trečios eilės išieškotojui A. S..

17. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklauso skolininkui E. R. ir jo sutuoktinei D. R.. Sutuoktiniai butą įsigijo 2015 m. gegužės 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (b. l. 27).

18. Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus, 2017 m. lapkričio 7 d. buvo areštuotas skolininkui E. R. kartu su sutuoktine D. R. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (1/2 jo dalis).

19. Antstolė 2019 m. birželio 13 d. priėmė ir išsiuntė patvarkymą dėl sutikimo atidalinti turtą, kuriuo pasiūlė skolininkui E. R. ir jo sutuoktinei D. R. per 20 dienų pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Negavusi sutikimo antstolė 2019 m. liepos 19 d. patvarkymu dėl skolininko turto dalies nustatymo pareiškėjui pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo.

20. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2019 m. rugpjūčio 15 d. E. R. ir D. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo.

21. CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

22. Suinteresuotas asmuo D. R. būtinybę nukrypti nuo lygių dalių principo grindžia prasta sveikatos būkle, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ji serga onkologine liga, taip pat sunkia finansine padėtimi, nurodo, kad visas jos pajamas sudaro pensija apie 300 Eur (b. l. 40–42), o jokio kito turto ji neturi.

23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012).

24. Byloje esantis Nacionalinio vėžio instituto išrašas iš D. R. ligos istorijos patvirtina, kad 2006 m. balandžio 27 d. diagnozuota D06.0 (Gimdos kaklelio karcinoma), 2016 m. vasario 4 d. diagnozuota C56, stadija III C (Kiaušidės piktybinis navikas) (b. l. 38–39). Išraše nurodytas gydymas – chirurginės intervencijos, rekomendacijos – šeimos gydytojo priežiūra, reabilitacija, chemoterapija, taigi ginčo ar abejonių dėl apeliantės sveikatos būklės nėra. Kita vertus, liga per se negali būti pagrindu nustatyti didesnę turto dydį, remiantis kasacinio teismo praktika, svarbu nustatyti, ar nukrypimas nuo lygių dalių principo yra būtinas siekiant apsaugoti D. R. interesus. Suinteresuotas asmuo, nors ir pateikė įrodymus, pagrindžiančius sveikatos būklę, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnes, negu įprasta, išlaidas, susidarančias, pavyzdžiui, periodiškai perkant vaistus, gaunant mokamas gydymo paslaugas ar kt. Nors apeliantė ir teigia, kad jai reikalinga priežiūra 24 val. per parą, nepateikė įrodymų, kad būtų samdomas sveikatos priežiūros specialistas ar būtų patiriamos kažkokios kitos, su tuo susijusios, išlaidos. Juo labiau, nėra pagrindžiama, kaip didesnės turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymas labiau apsaugos D. R. interesus, kai, pačios apeliantės teigimu, ji neturi kitos gyvenamosios vietos, taigi, tikėtina, liktų bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); atitinkamai nuo turimos dalies dydžio didėtų ir buto išlaikymo išlaidos. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, kaip šiuo atveju sveikatos būklė (liga) nulemia didesnių išlaidų poreikį, ir kaip realiai 2/3 turto dalies nustatymas apeliantei prisidėtų prie tokių galimų išlaidų kompensavimo.

25. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad E. R. turėtų kito turto, ar ženkliai didesnes pajamas, negu apeliantė, kas taip pat galėtų pateisinti/lemti nukrypimą nuo lygių dalių prezumpcijos, skolininką (sutuoktinį) paliekant prastesnėje padėtyje. E. R. taip pat yra pensinio amžiaus, nėra įrodymų, kad jis turėtų kitokios rūšies pajamų. Šias aplinkybes patvirtina 2019 m. rugpjūčio 15 d. sutartis dėl separacijos (b. l. 47–48) (kol kas dar nepatvirtinta byloje e2YT-30617-1102/2019), kurioje nurodyta, kad kito turto šalys neturi.

26. Kritiškai vertintinas apeliantės teiginys, kad teismas turėtų įvertinti aplinkybę, jog skolos susidarė dėl asmeninių sutuoktinių prievolių, kadangi tam ir yra prašoma nustatyti skolininko dalį bendrame turte, kad E. R. skola būtų išieškoma tik iš jo lėšų ir išieškojimas nebūtų nukreiptas į apeliantės turtą.

27. Atsižvelgiant į tai, įvertinus, kad šalių finansinė padėtis, situacija (neskaitant apeliantės ligos) iš esmės yra panaši, apeliantei, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, nepagrindus didesnės dalies nustatymo būtinybės (CPK 178), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė būtinybės nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantės atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.