Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys E. R., D. R., A. K., N. J., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, antstolė B. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo (išieškotojo) prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, apie paskirtą tesimo posėdį pranešant suinteresuotiems asmenims.

6. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).

7. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.

8. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

9. CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

10. Iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų, taip pat antstolės B. P. pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad antstolė B. P. vykdo, be kita ko, vykdomąją bylą Nr. 0171/10/11019 pagal Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-7269-643/2009 dėl 17 879,55 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko E. R. trečios eilės išieškotojui A. S.. Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus, 2017 m. lapkričio 7 d. buvo areštuotas skolininkui E. R. kartu su sutuoktine D. R. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (1/2 jo dalis).

11. Nustatyta, kad antstolė 2019 m. birželio 13 d. priėmė ir išsiuntė patvarkymą dėl sutikimo atidalinti turtą, kuriuo pasiūlė skolininkui E. R. ir jo sutuoktinei D. R. per 20 dienų pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolė, negavusi sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, 2019 m. liepos 19 d. Patvarkymu dėl skolininko turto dalies nustatymo pareiškėjui (ir kitiems išieškotojams) pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo.

12. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolė tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, tačiau skolininkas (ir jo sutuoktinė) šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjo prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

13. Kaip minėta, vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis).

14. Iš Nekilnojamo turto registro išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklauso skolininkui E. R. ir jo sutuoktinei D. R. (ginčo byloje dėl to nekilo). Nustatyta, kad santuoka tarp E. R. ir D. R. sudaryta (duomenys neskelbtini); vedybų sutartis, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, nesudaryta. Nesant sudarytos vedybų sutarties, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

15. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

17. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

18. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012).

19. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo minėto lygių dalių principo. Viena vertus, suinteresuotas asmuo D. R. (skolininko E. R. sutuoktinė) prašė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir nustatyti, kad D. R. atitenka 2/3 dalis nurodyto nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kita vertus, teismas sprendžia, kad vien suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, t. y. kad sutuoktiniai nuo 2009 m. gyvena skyriumi, yra sudarę sutartį dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių ir pateikę teismui ją tvirtinti (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nurodyta sutartis šios nutarties priėmimo metu nėra patvirtinta), taip pat D. R. sveikatos būklė ir (ar) turtinė padėtis nesudaro pakankamo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismas pažymi, kad, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, nurodytas butas sutuoktinių įgytas 2015 m. gegužės 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, t. y. jau po 6 metų, nuo kada, anot suinteresuoto asmens D. R., šalys jau nevedė bendro ūkio. Be to, teismo vertinimu, suinteresuoto asmens D. R. pateikti duomenys dėl jos sveikatos būklės (onkologinės ligos) nepagrindžia, jog dėl to skolininko sutuoktinei turėtų atitekti didesnė minėto buto dalis. Taip pat suinteresuoto asmens pateikti įrodymai neįrodo jos sunkios turtinės padėties – pateikta tik pažyma apie gaunamą senatvės pensiją, tačiau nepateikti įrodymai apie kitą turimą turtą, turimus įsipareigojimus ir pan. (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, pažymėtina, kad nurodyto buto – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertė vien pagal masinį vertinimą sudaro 96 700 Eur (suinteresuotam asmeniui tenkančios dalies vertė sudaro beveik 50 000 Eur). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad sutuoktiniai, anot suinteresuoto asmens, negyvenę ir nevedę bendro ūkio nuo 2009 m., tik po pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo inicijavo bylą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo, nors, kaip matyti iš NTR išrašo, minėtas turtas areštuotas buvo dar nuo 2017 m.

20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo A. S. prašymą bei nustatyti, jog skolininkui E. R. priklauso 1/2 dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine D. R. esančio turto, t. y. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo A. S. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklauso 1/2 dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) esančio turto, t. y. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.