- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-23
- Bylos Nr.
- e2S-643-657/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00292-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- D. Č.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5518-1144/2024, kuria ieškinį atsisakyta priimti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. Č. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2014 m. liepos 3 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 14-01, pagal kurią atsakovė UAB „Kovilis“ (buvusi individuali įmonė „Kovas“) ūkininkui R. Č. už 200 000 Lt (57 924 Eur) pardavė nekilnojamą turtą – autosvarstykles 10 t su pastatu, grūdų sandėlį, garažą ir medinį svirną, esančius (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją, įpareigojant ieškovą grąžinti atsakovei autosvarstykles 10 t su pastatu, grūdų sandėlį, garažą ir medinį svirną, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovę įpareigojant ieškovui grąžinti 57 924 Eur; nuo grąžintinos sumos išieškoti iš atsakovės ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ginčijamas turtas nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre. Ginčijamoje sutartyje nebuvo nurodytas šio turto unikalus numeris ir tikslus adresas, sutartis nebuvo patvirtinta notarine tvarka. Nors ginčijamą sutartį patvirtino teismas, tačiau sutarties dalykas (ginčijamas turtas) nei sutartyje, nei teismo nutartyje nėra individualizuotas, dėl ko neįmanoma ginčo sutartį įvykdyti, t. y. neįmanoma ginčijamą turtą įregistruoti ieškovo vardu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
4. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1305-343/2018 patvirtino atsakovės UAB „Kovilis“ ir R. Č. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis: R. Č. pripažįsta 28 000 Eur sumos įsiskolinimą atsakovei bei taikos sutartyje nustatyta tvarka įsipareigoja sumokėti šią sumą, o atsakovė atsisako kitų pareikštų reikalavimų. Teismo patvirtintos taikos sutarties 4 punkte ginčo šalys susitarė, kad „šalys patvirtina ir pripažįsta, kad Nekilnojamojo turto 2014 m. liepos 3 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 14-01, kurios pagrindu ieškovė pardavė atsakovui autosvarstykles 10 t su pastatu, grūdų sandėlį ir medinį svirną, esančius (duomenys neskelbtini), yra galiojantis sandoris, kurio įforminti notarine tvarka nereikia“.
5. R. Č. 2023 m. spalio 26 d. sudarė Reikalavimo teisų perleidimo sutartį, pagal kurią perleido ieškovui D. Č. visas turtines teises į grūdų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kurias jis turi pagal patvirtintos taikos sutartį ir kylančias iš 2014 m. liepos 3 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 14-01.
6. Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl 2014 m. liepos 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 14-01 pripažinimo negaliojančia, iš esmės siekia nuginčyti sandorį, kuris pagal taikos sutartį pripažintas galiojančiu sandoriu. Prašomas taikyti gynybos būdas – pripažinti šią sutartį negaliojančia negalėtų sukelti teisinių pasekmių, kadangi įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartimi nustatyta, kad šalių pasirašyta taikos sutartis ir jos sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, o patvirtinta taikos sutartimi pripažintas 2014 m. liepos 3 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 14-01, kaip galiojančio sandorio, faktas, kurio įforminti notarine tvarka nereikia.
7. Todėl nustatytas ieškovo pareikšto ieškinio dėl turto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartimi išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1305-343/2018, kurioje ta pati sutartis pripažinta galiojančiu sandoriu, dalykų tapatumas, dėl ko ieškovo pareikštą ieškinį atsisakytina priimti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde ieškovas D. Č. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai konstatavo ieškinių tapatumą, netinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančią teisės normas. Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1305-343/2018 ir ieškovo pareikštame ieškinyje nesutampa nei ieškinio dalykas, nei pagrindas. Atsakovė Kauno apygardos teisme buvo iškėlusi civilinę bylą dėl skolos pagal sutartį priteisimo, o ieškovas pareikštu ieškiniu siekia niekinio sandorio pasekmių taikymo. Kauno apygardos teismas, patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, nesprendė ir nepasisakė dėl pačios sutarties teisėtumo, jos dalyko ydingumo. Juk sutartyje nurodyti parduodami objektai: autosvarstyklės 10 t. su pastatu, grūdų sandėlis ir medinis svirnas (iš tiesų tai vienas pastatas), nebuvo teisiškai registruoti, neturėjo unikaliųjų numerių ir jų adresas nurodytas netikslus (tik gatvė be namo numerio). Toks nekilnojamasis turtas negali būti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties dalyku, todėl sutartis nebuvo patvirtinta notaro. Sutarties teisėtumo klausimas nebuvo atsakovės ieškinio dalyku ar jo dalimi, kas nepagrįstai priešingai nurodoma skundžiamoje nutartyje. Tuo tarpu ieškovas kreipėsi teismą dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyviai įstatymo normai, numatytai CK 6.396 straipsnio 2 dalyje. Toks sandoris yra niekinis ir negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas išnagrinėtoje civilinėje byloje yra negalimas, nes jau yra pasibaigęs naikinamasis penkerių metų prašymo atnaujinti procesą terminas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka, todėl ji priklauso nuo teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimo ir tinkamo šios teisės įgyvendinimo sąlygų įvykdymo.
13. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1305-343/2018 pagal ieškovės UAB ,,Kovilis“ ieškinį atsakovui R. Č. dėl skolos priteisimo 2018 m. birželio 22 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. Šios taikos sutarties 4 punkte susitarta, kad „šalys patvirtina ir pripažįsta, kad 2014 07 03 Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 14-01, kurios pagrindu ieškovė pardavė atsakovui autosvarstykles 10 t su pastatu, grūdų sandėlį ir medinį svirną, esančius (duomenys neskelbtini), yra galiojantis sandoris, kurio įforminti notarine tvarka nereikia“.
14. R. Č. 2023 m. spalio 26 d. Reikalavimo teisų perleidimo sutartimi visas turtines teises, kurias jis turi pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1305-343/2018 patvirtintos taikos sutarties 4 ir 5 punktus perleido ieškovui D. Č..
15. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas D. Č. prašo pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2014 m. liepos 3 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 14-01, pagal kurią atsakovė UAB „Kovilis“ (buvusi IĮ „Kovas“) ūkininkui R. Č. už 200 000 Lt (57 924 Eur) pardavė nekilnojamą turtą – autosvarstykles 10 t su pastatu, grūdų sandėlį, garažą ir medinį svirną, esančius (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją, įpareigojant ieškovą grąžinti atsakovei autosvarstykles 10 t su pastatu, grūdų sandėlį, garažą ir medinį svirną, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovę įpareigojant ieškovui grąžinti 57 924 Eur; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo grąžintinos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškinio dėl turto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartimi išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1305-343/2018, kurioje ta pati sutartis pripažinta galiojančiu sandoriu, dalykų tapatumą, todėl ieškovo pareikštą ieškinį atsisakė priimti. Apeliantas teigia, kad minėtų bylų ieškinio dalykas ir pagrindas nesutampa, pirmos instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti nepagristai.
17. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Pagal CK 6.985 straipsnio nuostatas teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo
sprendimo galią ir šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio.
18. Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.
19. Vadinasi, ieškinio tapatumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tapatūs ieškinio, kuris buvo pareikštas byloje, kurioje yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, ir teismui pareikšto ieškinio, dėl kurio tapatumo sprendžiama, pagrindas, dalykas ir ginčo šalys. Ieškinio tapatumo konstatavimas yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, o esant priimtam ieškiniui ir iškeltai civilinei bylai – nutraukti bylą.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio pagrindą ir dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). Pripažįstant bylas tapačiomis turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, kad bylos tapačios bei atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl šalių tapatumo nekilo.
21. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis teisinis santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011). Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, ir ar jis tapatus išnagrinėtam, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais.
22. Iš išnagrinėtos Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1305-343/2018 medžiagos matyti, kad jos nagrinėjimo dalykas buvo skolos teisiniai santykiai ir joje šalių ginčas dėl skolos už nagrinėjamoje byloje ginčijamu sandoriu įsigytą nekilnojamąjį turtą iš esmės išspręstas šalių susitarimu ir teismui patvirtinus jų sudarytą taikos sutartį. Tuo tarpu šios bylos nagrinėjimo dalykas yra 2014 m. liepos 3 d. sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 14-01 teisėtumo klausimas, joje ieškovas siekia niekinio sandorio pasekmių taikymo. Minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1305-343/2018 sutarties teisėtumas nebuvo vertinamas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo šių bylų ieškinio dalykų tapatumą.
23. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Laikytina, kad ieškinio pagrindas sutampa, jei aplinkybės, pagrindžiančios ieškinio reikalavimus, yra iš esmės tos pačios, nepriklausomai nuo tų aplinkybių teisinio kvalifikavimo. Ieškinys nelaikomas tapačiu išnagrinėtam tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Pažymėtina, kad teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019).
24. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1305-343/2018 ieškinys grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis dėl neatsiskaitymo už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Nagrinėjamoje byloje ieškinio pagrindą sudarančios sutarties neatitikimą įstatymo reikalavimams pagrįsti nurodytos aplinkybės nebuvo vertinimo objektu išnagrinėtoje byloje.
25. Taigi, nors abejose bylose materialieji reikalavimai kildinami iš 2014 m. liepos 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, šioje byloje pareikšto ieškinio dalykas ir pagrindas nėra tapatūs dalykui ir pagrindui ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-1305-343/2018, kurioje šalys ginčą išsprendė taikos sutartimi.
26. Proceso atnaujinimas civilinėje byloje Nr. 2-1305-343/2018 šiuo atveju nebūtų tikslingas, kadangi nagrinėjamos bylos ginčo dalykas, kaip minėta, yra kitas.
27. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, nepagrįstai atsisakydamas jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.