- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-22
- Bylos Nr.
- e2-12385-1104/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01542-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- N. M.
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė
- Kategorijos
- 2.3.4.1Tėvų valdžia (tėvų valdžios turinys, vykdymas ir pabaiga)
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.8.1Privalomas sprendimo nukreipimas skubiam vykdymui
- 3.4.1.6Bylų dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo ypatumai
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Laurai Morkūnei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikslintą ieškinį atsakovei V. J. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo, trečiasis asmuo – N. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Skyrius) kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) laikinai apriboti atsakovei V. J. motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovės V. J. išlaikymą nepilnamečiui N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) patenkinus ieškinį dėl motinos valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuo-latinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti N. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), šeimoje.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. vasario 17 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus gimimo išraše Nr. 16 nurodoma, kad N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), motina V. J., duomenų apie tėvą nėra. Pagal Gyventojų registro duomenų bazės išrašą: V. J. turi vieną nepilnametį vaiką: N. J., gimusį (duomenys neskelbtini). Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis V. J. šeima nuo 2016 m. kovo 23 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2018 m. liepos 12 d. atsakovės šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos Ukmergės socialinių paslaugų centre. Socialinės paramos informacinės sistemos duomenimis, šeimoje fiksuoti vaiko teisių pažeidimai: 2020 m. kovo 30 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, nepilnamečio N. J. atžvilgiu; 2021 m. rugsėjo 17 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nepilnamečio N. J. atžvilgiu (galimai motina vartoja alkoholi, vaikas paliekamas be priežiūros); 2022 m. gegužės 27 d. nustatytas galimas smurtas nepilnamečio N. J. atžvilgiu (motinai nustatyta 2,18 promilių girtumas); 2023 m. vasario 22 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nepilnamečio N. J. atžvilgiu. (motinai nustatytas 3,58 promilių girtumas); 2024 m. kovo 29 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nepilnamečio N. J. atžvilgiu (vaiko motina piktnaudžiavo alkoholiu); 2024 m. gegužės 9 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, nepilnamečio N. J. atžvilgiu (vaiko mama neblaivi); 2024 m. rugpjūčio 12 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nepilnamečio N. J. atžvilgiu. (vaiko motina namuose su vaiku neblaivi). ANTA tarnybos duomenimis V. J. ir nepilnamečiui N. J. nėra nustatytas nedalyvumas. Atsakovė 2023 m. vasario 22 d., 2024 m. kovo 29 d. ir 2024 m. gegužės 9 d. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnį už tėvų valdžios nepanaudojimą arba jos panaudojimą priešingai vaiko interesams. 2024 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-12988-541/2024 buvo išduotas leidimas paimti nepilnametį vaiką N. J. iš jo įstatyminio atstovo - motinos. 2024 m. rugsėjo 11 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos mero potvarkiu reg. Nr. (6.20Mr) 18-4162 nepilnamečiui N. J. buvo nustatyta laikina globa Ukmergės globos centre, budinčios globėjos G. S. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2025 m. spalio 3 d. N. J. globėja paskirta N. M., gimsi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad laikinos globos (rūpybos) nustatymo pagrindai šiai dienai nėra išnykę, nepilnamečio vaiko motina V. J. tik epizodiškai sprendžia savo priklausomybės nuo alkoholio problemą, tačiau iš esmės gyvenimo būdo nepakeitė, pagalbos plano neįgyvendina, nesikreipia į specialistus dėl ilgalaikio gydymo nuo alkoholio priklausomybės. Dėl tokio motinos elgesio vaikui daroma nuolatinė ir žalinga įtaka, kenčia jo emocinis saugumas bei vystymasis. Vaikas patiria nestabilumą, emocinį nesaugumą, gali išgyventi stresą, nerimą, o ilgainiui tai gali turėti įtakos jo psichologinei būklei, elgesiui ir socialiniam prisitaikymui.
3. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2025 m. birželio 11 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu buvo aptariamas V. J. pagalbos planas. Posėdžio metu nustatyta, kad atsakovė pagalbos plane numatytus uždavinius įvykdė tik iš dalies. Globos koordinatorė posėdžio metu informavo, kad 2025 m. iki gegužės 6 d. įvykio nepilnametis vaikas gyveno grįžimo į namus nuotaika, tačiau viskas pasikeitė, kai tą dieną N. J. paskambino motinai ir ji pasakė sūnui kažkokį žodį iš kurio jis suprato, kad motina girta. N. J. bandė perskambinti motinai, tačiau ji atmetė skambutį. Dėl šio įvykio vaikas labai pergyveno ir liūdėjo, taip pat pasakė globėjai, kad motina girta ir, kad jis nebenori grįžti pas ją į namus. Globos koordinatorė sako, kad globėja pastebėjo, jog N. po šio įvykio jautėsi psichologiškai prastai, pablogėjo vaiko elgesys. Anot globos koordinatorės, po šio įvykio nepilnametis vaikas buvo susitikęs su motina ir labai džiaugėsi susitikimu, nes abu buvo išėję į miestą trims valandoms į piceriją. Grįžęs į globėjos namus berniukas buvo neramus, ilgai negalėjo užmigti vakare. Pasak jos, su nepilnamečiu vaiku kalbėjosi atvejo vadybos posėdžio išvakarėse. Vaikas buvo labai nekalbus ir nerimavo, ar šio posėdžio metu bus priimtas sprendimas apie jo grįžimą į namus. Anot globos koordinatorės, N. J. sakė, kad nori bendrauti su mama, bet gyventi nori pas globėją G.. Pasak jos, vaikas nori gyventi saugiai, kad mama negertų alkoholio. Anot jos, N. baiminosi, kad nebūtų iš karto po posėdžio parvežtas pas mamą į namus. Minėto atvejo vadybos posėdžio metu, Skyriaus specialistas informavo, kad vertinant šeimos situaciją viso proceso metu buvo pastebimas ilgametis problemų pasikartojimas ir nestabili gyvenimo situacija. Atvejo vadyba vykdoma nuo 2018 metų dėl sisteminių sunkumų – motinos nedarbo, skolų už būstą, pasikartojančio alkoholio vartojimo, vaikui nesaugios aplinkos užtikrinimo nepaisymo. Buvo ne kartą fiksuoti vaiko teisių pažeidimai, dėl kurių vaikui kelis kartus teko taikyti apgyvendinimą saugioje aplinkoje, gauti teismo leidimą jo paėmimui. Nors laikotarpiu buvo stebimi tam tikri teigiami pokyčiai - moteris pradėjo vartoti gydytojo psichiatro paskirtus vaistus, lankė psichologo konsultacijas, dalyvavo AA susirinkimuose, buvo įsidarbinusi, sumokėjo skolas – šie pokyčiai nebuvo tvarūs. Po kiek laiko vėl fiksuotas alkoholio vartojimas, triukšmas namuose vaiko akivaizdoje, šeimos aplinkoje prarandamas stabilumas ir saugumas. Nors buvo sudarytas pagalbos planas, jis įgyvendintas tik iš dalies – esminės, vaikui žalą darančios, priežastys – motinos priklausomybė nuo alkoholio iš esmės neišspręstos. Šiuo metu vaikui yra nustatyta laikinoji globa, vaikas gyvena saugioje aplinkoje. Nepilnametis vaikas palaiko ryšį su motina, pasiilgsta jos, su ja bendrauja telefonu ir susitikimų metu, tačiau po kontaktų dažnai jaučiasi emociškai išderintas: graužia nagus, būna neramus, elgesys tampa grubus ar iššaukiantis. Pastebėta, kad šie pokyčiai koreliuoja su motinos emocine būsena bei jos nepastovumu. Nepilnametis vaikas aiškiai išreiškia norą gyventi „normalioje šeimoje“, tačiau kartu išsako baimes, kad gyvenimas su motina reikštų grįžimą į nesaugias sąlygas. Šios nepilnamečio vaiko nuogąstavimus patvirtina ankstesnė patirtis ir nepastovūs motinos pokyčiai. Atsižvelgiant į šeimos gyvenimo bangavimą, ilgalaikį nestabilumą, neišspręstą priklausomybės problemą bei vaiko emocinę savijautą ir įžvalgas, šiuo metu nėra objektyvių sąlygų saugiam vaiko grąžinimui į biologinę šeimą. Motina kol kas neįgyvendina esminių pokyčių, kurie leistų užtikrinti vaiko saugumą, stabilumą ir visapusišką raidą. Vaiko interesas reikalauja tęsti globą saugioje aplinkoje, užtikrinant galimybę palaikyti ryšį su motina, kartu motinai suteikiant tęstinę pagalbą, orientuotą į priklausomybės ligos gydymą bei tėvystės įgūdžių stiprinimą.
4. Ieškinyje nurodoma, kad 2025 m. birželio 20 d. Ukmergės globos centro pateiktame rašte reg. Nr. 3GD-725 8 nurodoma, kad N. J. ir biologinės motinos V. J. susitikimai globos centre vyko: 2024 m. rugsėjo 9, 18, 25, 26, spalio 11, 29, lapkričio 6, 12, 22, gruodžio 9, 31 dienomis, 2025 m. sausio 15, 22, 30, vasario 7, 19, 26 d, kovo 5, 17, balandžio 1, 15, 23, 29, gegužės 14, 21, 23, birželio 2, 4 dienomis. Iki 2025 m. vasario mėn. nebuvo pastebėta didelių prižiūrimo vaiko emocinių sunkumų po susitikimų su motina, bet nuo 2025 m. vasario 7 d., kai susitikimo metu motiną N. J. parsivedė į savo namus, budinti globotoja pastebėjo pasikeitusias vaiko emocijas bei elgesį: N. J. po susitikimų su motina tapo išsiblaškęs, vis dažniau ėmė atsikalbinėti ir prieštarauti globotojos šeimos namų taisyklėms, vakarais ilgą laiką sėdėdavo ant lovos ir negalėdavo užmigti, pasitaikydavo atvejų, kai nepilnametis vaikas naktį prisišlapindavo į lovą. 2025 m. vasario 7 d. V. J. globos centro specialistams pateikė prašymą, kad būtų leidžiama su sūnumi N. J. išeiti pasivaikščioti už globos centro ribų: eiti į miestą, užlipti ant piliakalnio. Po pasivaikščiojimo grįžo sutartu laiku. Sekančią dieną budinti globotoja informavo, kad naktį N. J. miegodamas rėkė, verkė, teko net žadinti vaiką, kad nusiramintų. Ryte nepilnametis vaikas budinčiai globotojai prisipažino, kad susitikimo su motina metu jie buvo ne mieste, o motinos namuose (kur jis žaidė su kompiuteriu). Nepilnametis grįžęs bijojo apie tai informuoti budinčią globotoją, kad nesupyktų motina. 2025 m. vasario 12 d. turėjo įvykti N. J. ir biologinės motinos susitikimas globos centre, bet likus kelioms minutėms iki susitikimo N. J. pradėjo graudintis ir išreiškė norą susitikimą atšaukti. 2025 m. gegužės 4 d. N. J. paragintas budinčios globotojos paskambino motinai, kad ją pasveikintu su motinos diena, bet iškart po pokalbio N. J. globotojai teigė, kad motina yra išgėrusi ir jis tai suprato iš jos kalbos manieros. Visą vakarą nepilnametis vaikas buvo nuliūdęs, klausė budinčios globotojos ar motinai bus duodamas dar vienas šansas. Sekančią dieną N. J. globos koordinatorei pasakojo, kad pokalbio telefonu metu motina tikrai buvo išgėrusi ir jis mano, jog motina gers ir toliau, net jeigu jis ir grįš gyventi su ja, jam vėl trūks maisto, vėl savaitę gali tekti gerti tik vandenį, nes motina pirks tik alkoholį. N. J. ne kartą teigė, kad jis dažnai nenori skambinti motinai, nes nerimauja, kad ji gali būti išgėrusi. Pasak nepilnamečio, jam saugiau susitikti su motina globos centre, nes jis mano, kad į susitikimus motina atvyks blaivi, kadangi susitikimai yra stebimi specialistų. N. J. domėjosi, kokiais žodžiais ar ženklais galėtų informuoti globos centro specialistus, jei ateityje pastebės, kad motina yra neblaivi. Ilgesnį laiką vykstant susitikimams globos centre ir motinai laikantis visų susitarimų su specialistais, nekonfliktuojant su budinčia globotoja, N. J. išreikšdavo norą grįžti gyventi su motina, nes pasak vaiko, motina neriboja jo laiko prie kompiuterio ir leidžia valgyti saldumynus. Šiuo metu N. J. nori bendrauti su motina, teigia, kad ją myli, ji jam yra svarbi, bet šiuo metu jis dar nenori grįžti gyventi pas motiną, nes mano, kad jam grįžus ji ir toliau vartos alkoholį, juo tinkamai nepasirūpins. Nepilnametis ne kartą budinčios globotojos yra klausęs ar ir vėl galės grįžti gyventi pas ją, jei jam grįžus į namus motina toliau vartos alkoholį. N. J. teigimu, jis pas motiną grįžti norės tik tuomet, kai bus užtikrintas dėl saugumo namuose, o kol kas jis nori gyventi šeimoje, kurioje alkoholis nevartojamas. Atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ir siekiant užtikrinti vaikui saugią aplinką, tikslinga motinai V. J. nustatyti laikiną valdžios ribojimą, nepilnamečio vaiko N. J. atžvilgiu, bei nustatyti jam nuolatinę globą. Pažymi, kad pasiekti laikinosios globos tikslo - sugrąžinti vaikus į šeimą, šiuo metu nėra galimybių, nes, kaip minėta, atsakovė šiuo metu turi problemų su alkoholio vartojimu, kurias išsprendžia tik laikinai, todėl negali užtikrinti savo vaikui saugios aplinkos, motinai reikalingas ilgalaikis gydymas nuo priklausomybės. Atkreipiamas dėmesys, kad nepilnametis vaikas nepasitiki motina, baiminasi grįžti į namus, kadangi motina vėl girtaus, N. J. išreiškė norą likti globėjos šeimoje.
Šalies argumentai
5. Ieškovė taip pat nurodė, kad Tarnybai nėra žinoma, kad atsakovė turėtų sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kurios įtakotų atsakovės darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas. SODRA duomenimis, šiuo metu V. J. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos draudžiamosios pajamos apie 1 300 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją prašoma priteisti iš V. J. išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. J., po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiantį infliaciją (1 t., el. b. l. 1-9).
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė iš esmės atkartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes, palaikė pateiktą ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad prašo nepilnamečio N. gyvenamąją vietą nustatyti ne Globos centre, tačiau globėjos N. M. šeimoje. Paaiškino, kad pagrindinė šeimos problema yra alkoholio vartojimas. Vaikas ne kartą pats yra sakęs, kad nenori grįžti namo, nes mama vėl gali pradėti vartoti alkoholį. Nurodė, kad tik pabaigus ilgalaikį gydymą, vaikas gali būti grąžintas į šeimą.
Atsiliepimas
7. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad situacija pasikeitusi. Atsakovė V. J. nebevartoja alkoholio, stengiasi išspręsti šią problemą. Atsakovė turi galimybę pati auginti ir prižiūrėti nepilnametį sūnų N.. Ieškinyje nurodoma, kad V. J. epizodiškai sprendžia priklausomybės nuo alkoholio problemą. Ji gyvenimo būdą yra pakeitusi, tačiau socialiniai darbuotojai nepagrįstai vertina, kad tai tik dalinis problemos sprendimas. V. J. stengiasi įgyvendinti jai skiriamos pagalbos planą. Nors ieškinyje nurodoma, kad pagalbos planas vykdomas iš dalies, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad V. J. nededa pastangų. Vaikas labai nori gyventi su mama, nori grįžti į namus ir gyventi kartu. Jis supranta ir vertina sprendimus dėl jo grąžinimo į namus pas mamą. Nuo vaiko paėmimo laiko iki šiol, atsakovės šeimoje vyksta teigiami pokyčiai. Vaiko ir motinos santykiai artimi, palaiko tarpusavio šiltus santykius. Ieškovė nepagrįstai teikia ieškinio reikalavimus dėl laikino motinos valdžios apribojimo. Vaikui sunku gyventi globėjos šeimoje, labai pergyvena išsiskyrimą su motina. V. J. pasiryžusi auginti, prižiūrėti ir išlaikyti nepilnametį sūnų N.. Ji siekia pati vaiku rūpintis ir kartu su juo gyventi. Ji stengiasi susigrąžinti sūnų, gydėsi bei sutinka ir dar gydytis, kad būtų pasiekti rezultatai. Dalyvavo motyvacinėje programoje, Anoniminių alkoholikų susirinkimuose, rado globėją, praėjo 12 žingsnių programų. Ieškovė nurodo, kad atsakovė privalo vykdyti rekomendacijas ir pradėti gydymą pagal MINESOTOS programą respublikiniame priklausomybės ligų centre. Kol kas atsakovė neturi galimybių gydytis pagal šią programą dėl darbo ir būsto išlaikymo. Neturėdama pajamų, ji netektų būsto ir tai dar labiau pablogintų sąlygas. Atsakovė siekia alkoholio vartojimo problemą spręsti ir kitais būdais, neatsisako konsultuotis pas psichologą, lankyti AA susirinkimus. Šeimos problemas įmanoma išspręsti ir socialinių darbuotojų pagalba, teikiant paslaugas šeimai. Vaikas gali būti sugrąžintas į šeimą, gyvendamas šeimoje galėtų lankyti tą pačią (duomenys neskelbtini). V. J. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji gauna pastovų darbo užmokestį 1 341 Eur neatskaičius mokesčių. Nuomojasi butą (duomenys neskelbtini). Kreipėsi dėl socialinio būsto gavimo. Gyvenimo ir buities sąlygos užtikrina vaiko poreikius (1 t., el. b. l. 102-104).
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad sutinka su ieškiniu. Nurodė, kad šiuo metu gydosi, todėl finansiškai tiek kiek prašo ieškovė, mokėti negalės, tačiau mėgins prisidėti kiek galės. Nurodė, kad deda visas pastangas, sulaukė didelės pagalbos ir yra pasirengusi pasveikti dėl vaiko. Nurodė, kad su vaiku nebendrauja šiuo metu, kadangi toks gydymo procesas, tik po 2,5 mėnesio galės pasiskambinti vaikui. Nurodė, kad šiuo metu jokių išmokų negauna. Ji gydymo įstaigoje bus mažiausiai metus laiko, kiek reikia mokėti, ji tiksliai nežino, dar nemokėjo. Paaiškino, kad maistas ir pragyvenimas jai nekainuoja. Anksčiau nuomavosi būstą, atvykusi gydytis nutraukė nuomos sutartį.
Atsiliepimas
9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti, tačiau šiuo metu atsakovė supranta savo situaciją ir stengiasi spręsti savo pagrindinę problemą. Mano, kad ateityje bus stabilumas tiek atsakovei, tiek jos sūnui. Atsakovė stengiasi, ką patvirtina ir liudytojai. Atsakovė nevengia išlaikymo, tačiau atstovė prašo įvertinti turtinę atsakovės padėtį.
10. Trečiasis asmuo byloje, N. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad N. J. paėmė globoti 2025 m. spalio 3 d., siekdama jo visapusiško gerbūvio. N. suvokimas ir tikslai: N. yra gyvas ir protingas berniukas (labai gabus, puikiai skaito, smalsus, gerai kalba anglų k., kūrybiškas). Gana greitai suprato, kad jo emociniams poreikiams reikia nuolatinio ir į jį sutelkto dėmesio. Trečiojo asmens tikslas - suteikti N. stabilią, mylinčią ir nuspėjamą aplinką. Gyvenat kartu N. pasireiškė praeities traumų sukeltos kančios požymiai per nepaklusnumą – jis demonstruoja stiprų priešinimąsi autoritetams (pvz., globėjams, mokytojams) ir kategorišką atsisakymą atlikti jam nepatinkančius, net būtinus veiksmus (praustis, valytis dantis, eiti i mokykla, daryti namų darbus ir t.t.). Dažnai šioms būsenoms įveikti reikia valandų derybinio proceso, kartais ir kategoriškų sprendimų. Stiprios emocinės reakcijos: susidūręs su taisykle, pavydu, uždraudimu ar paprastu reikalavimu (pvz., praustis), jis gali reaguoti beviltišku verksmu ir išsigandimo priepuoliais. Miego problemos – sunku užmigti dėl įvairių baimių. Bijo miegoti vienas. Baimės – bijo imtis naujų veiklų/iššūkių dėl baimių. Emocinis nebrandumas: dažnai išreiškia norų būti „leliuku“ (kad miegotų su juo, valytų jam dantukus, aprengtų). Susirūpinusi šiais elgesio bruožais, pradėjo konsultuotis su psichologu, o vėliau ir su psichiatru. Pagal jų įvertinimą, šiuo metu N. yra išrašyti migdomieji (neigimo ir prieštaravimo sutrikimo diagnozės pagrindu). Nurodė, kad stengiasi kurti pozityvų santykį su N.. Kuria individualius jo poreikius atitinkančią programą, pagrįstą pozityvumu ir struktūra. Aiškios dienotvarkės ir su ja susijusių užduočių atlikimo formavimas (psichiatrės rekomendacija). Paskatų sistema: taiko metodiką, skatinančią teigiamą elgesį. Už kiekvieną „gerą poelgį“ jis gauna žvaigždutę; pasiekus sutartų tikslų - apdovanojimą. Tai padeda N. vizualiai stebėti progresą ir motyvuotis. Laipsniškas įtraukimas į veiklas: skatina N. dalyvauti sporto (plaukimas, sporto būrelis) ir kitose socialinėse veiklose (dienos centras, dalyvaus per rudens mokinių atostogas kūrybinėje stovyklėlėje), laisvalaikio kartu praleidimas. Kad padėtų N. adaptuotis, vystytis jo gebėjimams ir konstruktyviai išsikrauti. „Įbrolių“ santykių ugdymas: N. mokasi bendrauti su „įbroliu“. Šiuo metu N. jį suvokia kaip „konkurentą“, tačiau kasdien dirbama, kad šią dinamiką paverstų draugiškais santykiais. Emocinių spragų užpildymas per apkabinimus, bučinius, pasakų skaitymą prieš miegą ir t.t. Medicininių problemų sprendimas: tvarkėm ir bus tęsiamas dantų tvarkymas (taip pat ir ortodonto paslaugos), lankėsi pas oftolmatologą, psichiatrą. Reikės suderinti vizitus pas psichologą (pagal psichiatrės rekomendacija). Po mėnesio bendro gyvenimo matosi elgesio pakitimai, mažiau prieštaravimo, nepaklusnumo. Gan draugiškas berniukų („įbrolių“) bendravimas. Daug džiaugsmo N. išreiškia atrandant naujas veiklas (pvz. kartingai). Patinka eiti į dienos centrą (1 t., el. b. l. 184-186).
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdžio metu N. M. nurodė, kad N. jau du mėnesius gyvena jos šeimoje. N. apie mamą neklausinėja, tačiau žino, kad mama išvyko gydytis. Nurodė, kad buvo mamos gimtadienis, telefonu nusiuntė mamai sveikinimą. Jos manymu, jei mama pasveiks, turės kur gyventi ir galės jį išlaikyti, vaikas norės grįžti pas mamą. Paaiškino, kad jei po pokalbių su mama N. būtų nevaldomas, ji prašytų retinti bendravimą. N. lanko (duomenys neskelbtini), plaukimą ir mokykloje lanko būrelį. Viso per mėnesį gaunasi apie 100 Eur. Nurodė, kad vaikas vartoja tik migdomuosius vaistus, išrašytus psichiatro. Lankėsi pas ortodontą, reikės plokštelės ir vėliau breketų.
12. Liudytoja Lina Gražienė teismo posėdžio metu nurodė, kad yra socialinė darbuotoja ir dirba su atsakovės šeima. Paaiškino, kad bendravimas vykdavo kai atsakovė būdavo blaivi. Pagalbos plane numatytus uždavinius atsakovė vykdė dalinai. Paaiškino, kad atsakovė nenorėdavo ilgalaikio gydymo, tik vieną kartą kviečiama atvyko į rengiamus susitikimus, ne visada lankydavosi pas psichologą, psichiatrą. Dažniausiai atsakovė rinkdavosi gydymą nuo priklausomybės vaistais, tačiau rezultatas būdavo trumpalaikis. Atsakovės motyvacija gydytis būdavo menka. Santykiai tarp mamos ir vaiko gana šilti. Išsprendus alkoholio vartojimo problemą, atsakovei reikėtų išspręsti gyvenamosios vietos ir įsidarbinimo klausimą.
13. Liudytoja Edita Ciemnolonskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad pagrindinė atsakovės problema buvo alkoholis. Atsakovei buvo rekomenduojama gydytis ilgalaikiu gydymu, tačiau tik dabar sutiko. Kai būdavo neblaivi, atsakovė nebendraudavo, užsidarydavo namuose. Su atsakovės šeima dirba nuo 2023 metų, tačiau byloje matė, kad nuo 2020 metų iki 2024 metų buvo padaryti 7 teisės pažeidimai, beveik visi dėl alkoholio. Nurodė, kad buvo rekomenduota kreiptis dėl soc. būsto, tačiau nesikreipė. Darbo santykiai būdavo periodiški, ilgai nepadirbdavo, tik paskutinėje darbovietėje pradirbo daugiausiai, apie pusę metų, tačiau buvo taip pat pravaikštų, įtariama dėl alkoholio.
14. Liudytoja Jurgita Berseniova teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu atsakovė gydosi priklausomybių reabilitacijos centre „Vilties švyturys“ ir ji yra socialinė darbuotoja. Paaiškino, kad atsakovė gydosi nuo alkoholio. Atvyko spaudžiama aplinkybių, pati nelabai pripažindama problemos. Tik būnant jau centre pradėjo pripažinti savo problemą. Atsakovė daug kalba apie sūnų, bijo, kad sūnus nebūtų visiškai iš jos atimtas. Nori atstatyti santykį ir su dukromis. Likusi gyli trauma dėl ankstesnio sūnaus, todėl atsakovė gydosi ne tik nuo alkoholizmo ir įveikinėja visą užsitęsusią emocinę krizę. Gydymas užtrunka vidutiniškai 12-14 mėnesių. Paaiškino, kad atsakovė labai darbšti, viską vykdo greitai, pati prašo naujų uždavinių. Patvirtino, kad pirmoji gydymo fazė, trunkanti 2,5 mėnesio, yra nebendravimo su aplinkiniais. Paaiškino, kad atsakovės gydymą dengia projektinės lėšos ir asmuo gali prisidėti savo lėšomis. Tačiau neturint galimybių prisidėti finansiškai, gydymas nemokamas. Patvirtino, kad atsakovė priima pagalbą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo
15. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).
16. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (žr. pvz., LAT 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; LAT 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
17. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1233-577/2020, 26–27 punktai).
18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė V. J. turi vieną nepilnametį vaiką N. J. (1 t., el. b. l. 15, 38), 2025 m. liepos 22 d. Sodros duomenimis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., el. b. l. 34), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, apie atsakovę duomenų nėra (1 t., el. b. l. 36). 2025 m. liepos 22 d. Administracinių nusižengimo išrašas patvirtina, kad V. J. per 5 metų laikotarpį bausta administracine tvarka 4 kartus, iš kurių 3 kartus už tėvų valdžios panaudojimą priešingą vaiko interesams (1 t., el. b. l. 76-80). Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti: 2024 m. rugpjūčio 20 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 3VSV-3277 (1 t., el. b. l. 50-59); 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eS2-12988-541/2024 (1 t., el. b. l. 60-64); 2024 m. rugsėjo 11 d. potvarkis Dėl vaikui laikinosios globos nustatymo (1 t., el. b. l. 73); 2024 m. rugsėjo19 d. Mobiliosios komandos rekomendacijos atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo (1 t., el. b. l. 67-70); SPIS sistemos išrašas apie V. J. šeimą ir fiksuotus galimus nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus (1 t., el. b. l. 16-33); 2025 m. kovo 31 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas (1 t., el. b. l. 86-91); 2025 m. birželio 11 d. Ukmergės globos centro Pagalbos planas (1 t., el. b. l. 40-49); 2025 m. birželio 20 d. Ukmergės globos centro raštas (1 t., el. b. l. 82-84); 2025 m. rugpjūčio 8 d. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketa Nr. 3P-VSV-3327 (1 t., el. b. l. 106-113); 2025 m. rugpjūčio 13 d. Ukmergės globos centro informacijos suteikimo raštas (1 t., el. b. l. 120-122); 2025 m. rugpjūčio 14 d. Vį „Vilties švyturys“ Pažyma Nr. P10S-22 (1 t., el. b. l. 190); 2025 m. rugsėjo 4 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimas Nr. 3VSV-2989 (1 t., el. b. l. 117-119); 2025 m. rugsėjo 23 d. Ukmergės globos centro Pagalbos planas (1 t., el. b. l. 172-182); 2025 m. rugsėjo 30 d. potvarkis Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo Nr. 9-512 (1 t., el. b. l. 141-143); 2025 m. spalio 16 d. Ukmergės globos centro informacijos suteikimo raštas Nr. V9-1418 (1t., el. b. l. 170-171); 2025 m. lapkričio 19 d. Vį „Vilties švyturys“ Pažyma Nr. P11L-21 (2 l., el. b. l. 10-11).
19 Tiek iš teismo posėdžio metu išklausytų proceso dalyvių paaiškinimų, tiek iš rašytinių įrodymų, esančių byloje, nustatyta, kad atsakovė V. J. šiuo metu negali pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi, nevykdo pareigos jo auginti, prižiūrėti, auklėti bei materialiai išlaikyti, teismo posėdžio metu patvirtino, kad su laikinu motinos valdžios apribojimu sutinka, tačiau taip pat pažymėtina, kad atsakovė nėra visiškai nusišalinusi nuo savo vaiko priežiūros ir deda pastangas, kad palaikytų ryšį su sūnumi – iki ilgalaikio gydymosi pražios VšĮ „Vilties švyturys“ bendravo su sūnumi ir gyvai susitikdavo, leidus gydymo programai, toliau planuoja bendrauti su sūnumi nuotolinėmis bendravimo priemonėmis, deda pastangas, siekdama sudaryti galimybes sūnui grįžti pas atsakovę. Iš bylos medžiagos matyti, kad nepilnametis atsakovės sūnus noriai bendrauja su mama, nori grįžti gyventi pas mamą jei ši nustos vartoti alkoholį. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju, atsakovė nėra praradusi ryšio su sūnumi.
20. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus teisinius kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad atsakovės V. J. elgesys atitinka vieną tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą: vengimą atlikti savo pareigas, nesirūpinimą vaiku, o atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovė vaiko neprižiūri ir neaugina, yra priklausoma nuo alkoholio. Kaip minėta, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovės ir nepilnamečio N. tarpusavio ryšys nėra nutrūkęs, atsakovė deda pastangas, kad susigrąžintų vaiką. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu dėl laikino motinos valdžios apribojimo, taip suteikiant jai (atsakovei) laiko ir galimybę sukurti tinkamas sąlygas vaikui grįžti į šeimą ir tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku.
21. CPK 380 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Iš byloje esančios medžiagos matoma, kad vaikas norėtų grįžti pas motiną tik kai ji išsigydys nuo priklausomybės alkoholiui ir nevartos alkoholio.
22. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog atsakovė negali užtikrinti gyvenimo sąlygų, būtinų nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi tik dėl savo kaltės, tačiau teismo vertinimu, iš bylos medžiagos ir teismo posėdžio metu išgirstų paaiškinimų manytina, kad atsakovės atžvilgiu byloje yra duomenų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad situacija atsakovės šeimoje artimiausiu metu gali iš esmės pasikeisti. Teismas pabrėžia, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, o vaikų poreikiai yra ne tik fiziologiniai.
23. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ir abejingumo savo tėviškomis pareigomis laikytinas jo kaltais veiksmais, todėl šių atsakovo pareigų nevykdymas – nesirūpinimas vaiku, nesidomėjimas vaiko sveikata, lavinimu, vertintini kaip atsakovo veikimas priešingai vaiko interesams. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad laikinas motinos valdžios apribojimas atsakovei V. J. jos nepilnamečio sūnaus N. atžvilgiu yra teisėta ir teisingiausia priemonė, nes užtikrina vaiko teises ir interesus augti bei vystytis saugioje aplinkoje.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaikų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
24. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Ieškovė ieškiniu prašo iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio N. J. nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo, nustatyti jo gyvenamąją vietą vaiko dabartinėje gyvenamojoje vietoje, trečiojo asmens, N. M. šeimoje. Byloje nustatyta, kad nepilnametis N. gerai jaučiasi jo gyvenamojoje vietoje. Bylos duomenimis, kitų fizinių ar juridinių asmenų, galinčių globoti nepilnametį vaiką, nėra. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, bei tai, jog nepilnamečiui vaikui būtina saugi, gerai pažįstama aplinka, nepilnamečio N. J. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina N. M. šeimoje.
25. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovei tenka pareiga išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina ir tai, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., pavyzdžiui, LAT 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 40 punktas).
26. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės V. J. išlaikymą nepilnamečiui N. J. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga nustatyta 1 038 Eur (apie 777 Eur į rankas, priklausomai nuo kaupimo pensijų fonduose ir taikomo NPD), o nuo 2026 m. sausio 1 d. planuojama minimali mėnesinė alga 1 153 Eur (apie 836-847 Eur į rankas, priklausomai nuo kaupimo pensijų fonduose ir taikomo NPD). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė V. J. yra sveika, tačiau šiuo metu negali dirbti atsižvelgiant į tai, kad gydosi Vį „Vilties švyturys“. Atsakovė daugiau išlaikytinių, nekilnojamojo turto neturi. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos vienintelės gaunamos pajamos bus socialinė pašalpa, kuri nesieks prašomos priteisti išlaikymo sumos. Kaip nurodė atsakovė, kiek galėdama, ji rems finansiškai savo sūnų. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė atkreipti dėmesį į atsakovės pastangas susigrąžinti sūnų ir prašė priteisti tokią išlaikymo sumą, kurią realiai atsakovė galėtų teikti sūnui.
27. Iš atsakovės prašoma priteisti 250 Eur išlaikymo suma nepilnamečiui vaikui neviršija net ½ minimalios mėnesinės algos, gaunamos į rankas, dydžio. Kaip minėta, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai. Atsakovė, kaip minėta, nevengia pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, pagal galimybes žada prisidėti. Spręsdamas dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio, teismas pažymi, kad atsakovei nėra nustatytas neįgalumas. Prašoma priteisti suma nepilnamečio vaiko išlaikymui yra ženkliai mažesnė nei pusė minimalios mėnesinės algos dydžio, atsakovė pati teismo posėdžio metu patvirtino, kad gyvenimas VšĮ „Vilties švyturys“ jai nekainuoja. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja, VšĮ „Vilties švyturys“ socialinė darbuotoja, nurodžiusi, kad gydymas yra nemokamas. Duomenų apie tai, kokio dydžio socialinė pašalpa atsakovei bus teikiama, į bylą nepateikta. Įvertinęs prašomą priteisti išlaikymo sumą (250 Eur) ir atsakovės turtinę padėtį, tai, kad atsakovei, kaip pati nurodė, nekainuoja gyvenimas VšĮ „Vilties švyturys“, ji neturi daugiau išlaikytinių, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašymas dėl išlaikymo po 250 Eur priteisimo yra pagrįstas ir atsakovė turi būti pajėgi mokėti vaikui po 250 Eur kas mėnesį išlaikymo sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 30 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoju išskirtinai nepilnamečių vaikų interesais paskirtina laikinoji globėja N. M. (CK 3.275 straipsnis).
28. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad pirminis laikino tėvų valdžios apribojimo terminas yra nustatytas įstatymu, teismo procesiniame sprendime jis nenurodomas.
29. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaikais pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
30. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
31. CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte (kartu su indeksavimu (CPK 82 straipsnis) mokamas 152 Eur žyminis mokestis. Pateikiant procesinius dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t. y. 114 Eur. Atsakovė V. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-06977 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (1 t., el. b. l. 100-101). Iš 2025 m. gruodžio 3 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-13772 nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 514,58 Eur (2 t., el. b. l. 16-19). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės V. J. bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.
32. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Laikinai apriboti atsakovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečiui vaikui N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. liepos 30 d., iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti N. M., gimusią (duomenys neskelbtini), vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.
Iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina N. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), šeimos namuose.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.